I. Hofmanas. Metai išskirtiniai savo netikėtumais

Net ir pasibaigus rinkimams, apie tai tikrai negalvojau. Kaip tik mintys sukosi visai apie kitus reikalus. Net ir tuomet, kai kolegos vis kėlė mintį, kad gal man reikėtų imtis vadovavimo ŽŪM, aš tokių kalbų nelaikiau rimtomis. Ir tikrai negalvojau, kad taip gali susiklostyti aplinkybės. Tad šie metai man buvo gausūs netikėtumų ir įvykių. Prasidėję nuo žemdirbių protestų – laužų kūrenimo, traktorių maršo į Vilnių, derybų su Vyriausybės atstovais, Seimo nariais, pokalbių su prezidentu Gitanu Nausėda ir jo atstovais apie žemės ūkio problemas – baigėsi tuo, kad gavau pasiūlymą tapti žemės ūkio ministru ir juo tapau. Mano gyvenime tokių metų, kad taip viskas dinamiškai keistųsi, kad būtų tokia įvykių gausa, iki šiol nėra buvę. Kartais dar ir dabar sunku suvokti, kaip visa tai įvyko, ir – kad jau įvyko.

Šalies žemdirbiams šie metai taip pat buvo gana išskirtiniai savo įvykiais. Protesto akcijos, ypač traktorių maršas į Vilnių, buvo išskirtinė ir liks istorijoje, kaip tikros demokratijos išraiška, kaip pavyzdinė protesto akcija, parodžiusi, kad žemdirbiai savo tikslų geba siekti demokratinėmis priemonėmis, be jokio smurto ar kitų visuomenei netoleruotinų formų. Be to, protesto akcijos parodė, kad jos nekilo šiaip sau, dėl kokių nors neaiškių priežasčių ar politinių sumetimų. Ir tai nebuvo pramoginiai renginiai. Tiesiog metai žemdirbiams prasidėjo labai sunkiai ir nerimastingai. Užgulusi įvairių nepakeliamų reikalavimų našta sukėlė žemdirbių nepasitenkinimo bangą, kuri peraugo į protesto akciją. Valdžiai įgyvendinus kai kuriuos protesto akcijoje keltus reikalavimus, įtampa šiek tiek nuslūgo, o vėliau pasikeitė ir žemės ūkio ministras. Naujasis savo veiklai turėjo tik 100 dienų, bet per jas priėmė nemažai žemdirbiams naudingų sprendimų, kurie palengvino jų būtį. Tad metai žemdirbiams buvo permainingi, tačiau teikiantys daug vilčių, kad sąlygos ūkininkavimui Lietuvoje bus geresnės.

Net ir derliaus gausa šie metai buvo labai skirtingi. Vienus gauti įvairių kultūrų, daržovių, vaisių, uogų derliai džiugino labiau, kitus – mažiau. Tačiau reikia pripažinti, kad vis tik jie buvo neblogi, nors kai kuriuos šalies regionus vasarą ir nuniokojo audra, pridariusi nemenkų nuostolių žemdirbiams, kaimų gyventojams. Tiesa, vienus nuskriaudė labiau, kitiems – vos vos kliuvo ar ir visai nekliuvo.

Kokie bus 2025-ieji, prognozuoti yra labai sudėtinga. Norėtųsi, kad metai žemės ūkio sektoriui būtų kuo palankesni, ypač žemės ūkio politika, nes formuojant ją teks prisidėti ir man, užimančiam partijos „Nemuno aušra“ politinio pasitikėjimo žemės ūkio ministro postą. Žinoma, norėtųsi, kad kitais metais ir gamta būtų palanki žemdirbiams – leistų ne tik užauginti gausų ir kokybišką derlių, bet ir jį nuimti, realizuoti deramomis kainomis – ko žemdirbiams labiausiai ir reikia. Jei neskriaus gamta, visa kita yra išgyvenama.

Vienos aktualiausių ir svarbiausių problemų, kurias numatę spręsti kitais metais, – ieškoti būdų pagelbėti pienininkystės sektoriui, bandyti neapsunkinti dar labiau, bet surasti būdų padėti smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, kad šie išsilaikytų rinkoje, kurti gerus santykius su socialiniais partneriais, ieškoti būdų, kaip sumažinti žemdirbiams tenkančią biurokratinę naštą.

Aš sau iš Kalėdų Senelio norėčiau paprašyti nematerialių, neapčiuopiamų dovanų – kuo daugiau saulėtų dienų įvairiomis prasmėmis, ypač politine. Žemdirbiams norėtųsi palinkėti gero derliaus, aukštų pardavimo kainų ir, be abejo, palankių oro sąlygų. „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams ir visiems Lietuvos žmonėms – palankios žiemos, ramybės, kuri yra labai svarbi, ypač paskutiniu metu, kai tiek žemdirbiai, tiek ir visi gyvename labai neramiu laikotarpiu.

Žemės ūkio ministras dr. Ignas HOFMANAS