Metas didinti derlingumą ir gerinti grūdų kokybę

Sėjos laikas ir kenkėjai

Daug kur laukuose nepriekaištinguose pasėliuose pridygo vėliavų ar stendų, nurodančių auginamą veislę. Vis dėlto, matyt, reikėtų greta pridėti ir auginimo technologijos aprašą, nes, priėmus neteisingą sprendimą, gali tekti nusivilti. Prisimenu, kai prieš gerų dvidešimt metų ūkininkas, nusipirkęs sėklų iš ūkio, kuriame pasėlis buvo nepriekaištingas, kitais metais atvažiavo „draskyti“ akių, kad nieko neprikūlė. Paklausus, kiek tręšė ir kokias augalų apsaugos priemones naudojo, ūkininkas sutriko ir sakė: „Kam tręšti, taigi sėkla iš tokio pasėlio buvo, turi augti ir taip.“ Derliaus potencialą lemia genetinis veislės pagrindas, įskaitant fotosintezę, maisto medžiagų pasiskirstymą ir remobilizaciją, lapų ilgaamžiškumą, grūdų užpildymą ir augalų organų augimą bei vystymąsi. Žiūrint dar plačiau, augalų derliaus potencialas apibrėžiamas kaip derlius, kai nėra apribojimų dėl sąnaudų, ligų ar neoptimalių auginimo sąlygų.

Pirmiausia į akis krenta žieminių rapsų pasėliai. Panašu, kad kai kuriems ūkininkams šiemet pasiseks atskleisti produktyvumo potencialą. Mačiau rapsų, kurių derlingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 6 t/ha, žinoma, dar reikia luktelėti ir pabelsti į medį, kad nenutiktų koks netikėtumas. Manau, kad nemažą derliaus priedą pavyks gauti tinkamai sukontroliavus kenkėjų antplūdį pavasarį. Žinoma, stiebiniams paslėptastraubliams plisti turi įtakos rapsų sėjos laikas ir augalų stresų poveikis. Antai, sėjant iki rugpjūčio 10 d., esant mažam sausros poveikiui, rasta vidutiniškai 29 proc. pažeistų augalų, o esant dideliam sausros poveikiui, kenkėjų pažeistų augalų buvo 47 proc. Sėjant rapsus po rugpjūčio 25 d., pažeistų augalų buvo 32 ir 46 proc. Vis dėlto šiuo atveju nėra taip svarbu, kas lėmė mažesnį kenkėjų paplitimą, svarbiausia, kad kenkėjai labai mažai pažeidė stiebus. Jei augalus pažeidžia kenkėjai, gero nelauk, nes pažeistuose stiebuose maisto medžiagų judėjimas iš šaknų į ankštaras nutraukiamas, dėl to augalai pradeda naudoti sėklose sukauptas maisto medžiagas. Jei augalus stipriai pažeidžia kenkėjai, derliaus nuostoliai gali siekti 2 ir daugiau tonų.

Augalų produktyvumas ir šaknų sistema

Didžiausia problema, kad prie neigiamų dirvožemio ir žemės degradacijos padarinių prisideda tokios grėsmės, kaip pasėlių kenkėjai ir ligos, lemiančios didelius nuostolius. Augintojai pastebėjo, kad šios grėsmės kartu su neefektyviomis auginimo technologijomis, maisto medžiagų trūkumu dirvožemyje, mažu žemės ūkio gamybos priemonių naudojimo efektyvumu, ribotu derlių didinančių inovacijų ir geros agronominės praktikos taikymu ir pernelyg dideliu dirbamos žemės išnaudojimu prisideda prie didelių derliaus skirtumų. Tada prasideda emocinė ūkininkavimo praktika, atsiranda nepasitikėjimas savimi ir apninka baimės dėl ateities. Visa tai trukdo nuosekliam veiklos vykdymui.

Žieminiai kviečiai – labiausiai vertinami augalai. Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl sėjos laiko. Specialistai sako, kad, ilgėjant šiltajam laikotarpiui, kviečius galima sėti vėliau, tada nebus peraugimo pavojaus ir mažiau plis virusinės ligos. Taip, rudenys šiltesni. Jei manytume, kad tai yra svarbiausias veiksnys, būtų galima rizikuoti. Rizikuoti, nes gyvename vidutinio klimato zonoje, todėl gali ir žiema prasidėti netikėtai. Nereikia pamiršti dar vieno veiksnio – šviesos, rudenį dienos nepailgėjo. Turime gamybinių bandymų, kur kviečiai pasėti kartu su ankstyvos sėjos rapsais. Kokia dabar jų būklė? Puiki. Kokie pastebėjimai? Sėklų norma – 2,5 mln. sėklų/ha, pasėlio tankumas šiuo metu – 5,75 mln. produktyvių stiebų. Varpos užsipildžiusios nuo pat pirmosios varputės ir jose yra po 3 grūdus, taigi, palyginti su įprastos sėjos kviečiais, laimime 9 grūdus arba 2,3 t/ha. Viruso pažeistų augalų – 3–4 augalai 10 kvad. m. Žinoma, ankstyva sėja susijusi su grėsmėmis, nes gali išplisti snieginis pelėsis, tačiau yra sprendimų to išvengti ir tie sprendimai dar tiriami bei stebimi. Mums buvo svarbu atsakyti į klausimą, kieno sąskaita didėja ankstyvos sėjos augalų produktyvumas. Galima daryti prielaidą, kad svarbus vaidmuo tenka šaknims. Kviečiai pirmiausia išleidžia sėklines šaknis, šios šaknys išlieka aktyvios visą augalo gyvenimą ir vaidina svarbų vaidmenį vandens pasisavinimui iš gilių dirvožemio sluoksnių. Sausros veikiamoje aplinkoje daug sėklinių šaknų, nusileidžiančių siauru gravitropiniu kampu, efektyviau ištraukia vandenį iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Vėlesniuose etapuose giluminis vandens išgavimas gali būti labai svarbus esant sausros stresui, kai net ir nedidelis papildomas vandens kiekis (10 mm) po žydėjimo yra labai vertingas, nes grūdų pildymosi metu vandens panaudojimo efektyvumas yra didžiausias. Atliktuose tiksliuosiuose eksperimentuose augalai, turėję didesnę šaknų sistemą, davė didesnį grūdų derlingumą nei augalai, kurių šaknų sistema buvo mažesnė. Šaknų sistemos dydis ir morfologija taip pat yra svarbūs maisto medžiagų įsisavinimo požymiai: didelis šaknų tankis ir specifinis šaknų ilgis lemia didesnį maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą. Dar vienas šaknų požymis, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra šakniaplaukiai. Iš šaknų plaukelių, šaknų eksudatų, šaknų ir bakterijų gleivių sudaryta heterogeninė hidrofilinė matrica sulaiko ir suriša dirvožemio daleles aplink šaknį, palengvina šaknies ir dirvožemio sąlytį bei įsitvirtinimą, apsaugo šaknų galiukus nuo dehidratacijos.

Tręšimas per lapus

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.