Mėtomis kvepiantis Danutės pasaulis

Kaip seniai auginate mėtas, nuo kokios rūšies pradėjote?

Pradėjau nuo melisos, po to lysvėje atsirado paprastoji, gamtoje auganti mėta. Esu gėlininkė mėgėja, su augalais draugauju daugiau nei keturis dešimtmečius, tačiau rimčiau mėtomis susidomėjau prieš ketverius metus. Jų yra daug rūšių, man žinoma apie 300, o mano gėlynuose auga per 30 rūšių.

Mėtų galime rasti natūraliai augančių gamtoje. Gal ir sodyboje pasodintosios auga be didesnės priežiūros?

Deja, neprižiūrimos mėtos ilgai neaugs, neravint piktžolės jas tuoj ,,užkaraliaus“, o lepesnės visiškai išnyks, nes senesnės šaknys negali iš dirvožemio įsisavinti pakankamai maistinių medžiagų.

Beje, ne visos mėtos tinka auginti mūsų klimato sąlygomis, jos, mūsų žiemos per šaltos. Jos mėgsta šilumą ir šviesą, tad norint išsaugoti, žiemą reikia šilto ir drėgno šiltnamio, todėl pas mus jos dažniausiai auginamos kaip vienmetės.

Kur auginate šiuos kvapniuosius augalus?

Mėtas galima auginti lysvėse, gėlynuose ar vazone, tik svarbu, kad jie nebūtų maži. Maniškės ,,išmėtytos“ tarp daugiamečių augalų, didoku atstumu – kiekvienai rūšiai skyriau apie pusmetrį lysvės ir sodinu atokiau vieną nuo kitos. Tai ne tik padeda lengviau atskirti skirtingas rūšis.

Keliaudamos šaknimis, jos susipina, o yra tokių rūšių, kurių lapeliai vienodi, tad būtų sunku atskirti, kuri yra kuri. Kaskart tektų uostyti, kad atskirtum, kokia mėta. Be to, stipresnės rūšys, užgožia mažesnes, silpnesnes ir jas ,,pražudo“.

Dirvožemiui šie augalai nėra reiklūs. Skiriasi tik augimo spartumas, pavyzdžiui, lengvame dirvožemyje jos auga greičiau, labiau plečiasi.

Ar mėtos turi ,,priešų“: kokių augalų draugijos reikėtų vengti, nuo kokių kenkėjų jos nukenčia?

Nepastebėjau, kad kokių nors augalų draugijoje jos blogai jaustųsi. Jauni daigeliai pavasarį nebent nukenčia nuo sraigių ir šliužų.

Kuo ypatinga kiekviena rūšis? Ar iš tiesų šokoladinė mėta kvepia šokoladu, o obuolinė – obuoliais?

Kiekviena mėta ypatinga skleidžiamu aromatu, skoniu, augalai skiriasi aukščiu, lapų spalva ir forma. Vienų mėtų koteliai tamsiai purpuriniai, kitų – žali. Kai kurios tokios dekoratyvios, kad gali varžytis su puošniomis darželių gėlėmis. Tiesą sakant, netrūksta dekoratyvių mėtų rūšių, kurios nepriekaištingai atrodo derinant su kitais augalais vazonuose.

Kiekviena rūšis turi savitą kvapą, vienų silpnas ir aiškiau atsiskleidžiau geriant arbatą, kitų – toks stiprus, kad pasklinda vos prie jų prisilietus. Man gardžiausiai kvepia žemuoginė, šokoladinė, kmynų ir citrininė mėta.

Žemuoginę mėtą mėgstu ir dėl išvaizdos. Gražu žiūrėti, kaip alyvų spalvos žiedų žvakelės stiebiasi į saulę, o pats krūmelis pasipuošęs smulkiais siaurais lapeliais.

Kaip įsigyjate sodinukų? O gal galima užsiauginti iš sėklų?

Nemažai sodinukų padovanojo draugė mainais į kitus augalus. Nuolat ieškau augalų mugėse, kataloguose.

Žinoma, mėtų galima užauginti ir iš sėklų, bet aromatinių savybių tokie daigeliai nepaveldi. Užtat mėtos nesunkiai dauginamos padalinus kerą, taip išlieka ir rūšiai būdingos savybės.

Kaip mėtas geriausiai džiovinti ir išlaikyt per žiemą?

Skinti augalus reikėtų tik sausus, po to pirmiausia leisti apvysti. Vėliau mėtos džiovinamos vėsioje tamsioje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu. Sudžiūvus laikomos medžiaginiuose arba popieriniuose maišeliuose.

Ar visos mėtų rūšys tinkamos džiovinti?

Džiovinti būtų sunku Korsikos mėtą, nes ji labai smulki, o ir pats augalėlis tiesiog prilipęs prie žemės. Lietuvoje lauke ji nežiemoja, o iki pavasario sunku išsaugoti. Bet didžiausias jos privalumas – dekoratyvumas. Ji puikiai tinka dekoratyviniams krepšeliams vietoj samanų, vazonams, gėlynams, alpinariumams. Ši rūšis labai atspari mindžiojimui, todėl dažnai sodinama tiesiog pėsčiųjų takuose. Jas mindžiojant ar tiesiog palietus ranka, pasklinda labai ryškus mėtos, cinamono ir kitų kvapų paletė.

Jau kelinti metai eksperimentuoju su Korsikos mėta. Žiemą esu bandžiusi išsaugoti, įnešdama į sandėlį ir šiltnamį. Bet ir vienur, ir kitur ji neatsilakė. Buvai su vazonu parsinešusi ir į kambarį – parudavo. Praėjusį rudenį kambaryje esančią Korsikos mėtą pridengiau stiklainiu, kad laikytųsi drėgnas mikroklimatas ir augalas nedžiūtų. Pastebėjau lendančius mažus daigelius, įtariu, kad ji pasisėjo ir ,,sprogsta“ iš naujo. Vis tik žolės dygsta ar mėtos, paaiškės, kai labiau ūgtels.

Mėtų arbatą visi žino. Kaip dar jas galima panaudoti?

Mėtos dažnai naudojamos medicinoje, parfumerijoje, maisto, desertų, gėrimų gamyboje kaip prieskonis ir dekoras.

Kai kurie pirties mėgėjai naudoja mėtų aromatą, kiti lepinasi aromatinėmis voniomis – tereikia į vonią įmesti keletą lapelių patinkančios mėtos.

Ūkyje užaugintas ir naudojimui paruoštų mėtų mėgstu dovanoti draugams, be to, esame kviečiami į arbatų degustacijas, parduodame norintiems įsigyti.

Kokių patarimų duotumėte norintiesiems pradėti auginti mėtas ir kokių klaidų nedaryti?

Mėtos mėgsta šviesą, todėl nesodinkite pavėsyje, ypač dekoratyvių rūšių. Nebus gerai, jeigu augs viena šalia kitos, nes augalai keliauja šaknimis ir skirtingos rūšys susipins, bus sunku atskirti kur kuri, be to, susilpnėja aromatas. Nepamiškite ir to, kad kurios mėtų rūšys keliauja agresyviai, todėl silpnesnius, žemesnius augaliukus gali ,,pražudyti“.

Danutės SIMONAITIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.