Metų pradžioje vietos elektros gamyba augo 30 procentų

„Intensyvus darbas pastaraisiais metais gerinant salygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai pradeda duoti vaisius. Lietuva tvirtai eina energetinės nepriklausomybės keliu, ir jau netrukus mūsų šalyje bus pagaminta daugiau nei 100 procentų čia suvartojamos elektros energijos, o perteklius bus eksportuojamas“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.

Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius pagamintos 2,542 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, 30 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu pernai, kai gamyba siekė 1,957 TWh.

Vietos elektros gamybos dalis nuo bendro elektros energijos poreikio siekė 70,6 procentus. Palyginti, 2024 m. pirmąjį ketvirtį vietos elektrinės Lietuvoje pagamino 55,4 proc. bendro elektros energijos poreikio.

Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, šių metų pradžioje augo tiek šiluminių, tiek atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba.

„Šių metų vasario 9 dieną Baltijos šalims prisijungus prie kontinentinės Europos tinklų, išaugo energijos balansavimo paslaugų poreikis, todėl pirmąjį ketvirtį ženkliai padidėjo ir šias paslaugas teikiančių šiluminių elektrinių generacija. Tai laikinas efektas – artimiausiais metais vis didesnę balansavimo paslaugų dalį teiks efektyviau tai daryti galinčios ir šiuo metu įrengiamos energijos kaupimo sistemos. Nors pirmąjį metų ketvirtį saulės elektrinių gamyba dėl oro sąlygų būna nedidelė, jos augimo tempas išliko aukštas – saulės elektrinės pagamino 84 proc. daugiau energijos, nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia elektros Lietuvoje ir toliau gamina vėjo elektrinės, kurių gamyba per metus išaugo 11 procentų. Dėl didesnės vietos gamybos, Lietuva mažiau elektros importavo iš kitų šalių, todėl bendras importas per metus mažėjo 31 procentu“, – sako D. Matelionis. 

Vėjo elektrinių gamyba per metus išaugo 8 proc. nuo 1,032 TWh iki 1,144 TWh, saulės – 84 proc. nuo 0,104 TWh iki 0,191 TWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 49 proc. nuo 0,186 TWh iki 0,095 TWh. 

Iš viso atsinaujinančių išteklių pagaminta energija per ketvirtį sudarė 1,497 TWh, 8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2024 metais, kai šis skaičius siekė 1,387 TWh. Atsinaujinančių išteklių elektrinių dalis siekė 59 proc. nuo visos elektros gamybos ir 41 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio.

Šiluminių elektrinių pagaminamos energijos kiekis, palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu išaugo 102 proc. nuo 0,457 TWh iki 0,924 TWh. 

Elektros suvartota daugiau

2025 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje galutinis elektros suvartojimas buvo 3,195 TWh. Tai yra 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai šis skaičius siekė 3,114 TWh.  

„Tiek gyventojai, tiek verslas vartojo daugiau elektros energijos. Elektros poreikio augimą galima sieti su gerėjančiais ekonominiais rodikliais ir spartėjančia Lietuvos elektrifikacija. Elektros poreikis didėja nepaisant augančio gaminančių vartotojų skaičiaus“, – sako D. Matelionis. 

Palyginti su 2024 metų sausio–kovo mėnesiais, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas didėjo 5 proc. – nuo 1,077 TWh iki 1,136 TWh, paslaugų srityje didėjo 2 proc. – nuo 0,990 TWh iki 1,010 TWh.

Gyventojai elektros energijos sunaudojo 1 proc. daugiau, nei prieš metus: suvartojimas išaugo nuo 0,944 TWh iki 0,950 TWh. 

Importas ir eksportas mažėjo

Per 2025 m. pirmąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 1,622 TWh elektros energijos, 31 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, eksportuota – 0,583 TWh arba 26 proc. mažiau nei pernai.

Importas iš Švedijos mažėjo 16 proc. iki 1,158 TWh, iš Latvijos – 30 proc. iki 0,265 TWh,  iš Lenkijos – 66 proc. iki 0,169 TWh.

Didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją – 0,399 TWh arba 64 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, eksportas į Lenkiją mažėjo 63 proc. iki 0,105 TWh, eksportas į Švediją – 61 proc. iki 0,039 TWh.

Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. Šių metų vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra galimi.

„Litgrid“ informacija