„Metų ūkio“ konkursas 2022 pralenks 2021?

Iš keturių dešimčių rajoninių Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) padalinių Plungėje vykusiuose „Metų ūkio“ apdovanojimuose dalyvavo 28. Renginio organizatoriai nesureikšmino to fakto, juo labiau kad prieš metus dalyvių būta dar mažiau. Tačiau palyginus su ikipandeminiais laikais, aktyvumas gerokai išblėsęs. „Ūkininko patarėjas“ nedalyvavusių rajonų atstovų teiravosi, ar vien tik karantininiai ribojimai buvo priežastis savo pasvietėje nerengti konkurso ir tuo pačiu nedalyvauti respublikinėje šventėje. Daugelio rajonų ūkininkų lyderiai šiemet pasišovę „duoti gazo“ šiam šauniam renginiui.

„Metų ūkio“ konkurso akimirka.

Aktyvumas sumažėjo

LŪS patarėja žemės ūkio politikos klausimais Jovita Motiejūnienė.

LŪS patarėja žemės ūkio politikos klausimais Jovita Motiejūnienė palygino ankstesnių ir dviejų pastarųjų metų aktyvumą „Metų ūkio“ konkurse. „Konkurse „Metų ūkis 2020“ dalyvavo 27 rajoninės organizacijos, o šiemet į Plungėje vykusius „Metų ūkio 2021“ apdovanojimus atvyko 28 savivaldybių atstovai. Turint galvoje, kad sąjungoje nuolat yra apie keturios dešimtys narių, galima sakyti, kad dalyvavimo aktyvumas – apie 75 proc. Ir ankstesniais metais vienas kitas rajonas konkurse nedalyvaudavo. Paprastai tai būdavo to rajono organizacijos vidaus reikalas, pasyvaus sąjungos pirmininko pasekmė arba kitos priežastys, kurios ir nulemdavo tų rajonų nedalyvavimą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Motiejūnienė.

ŪP pašnekovė įvardijo ir vieną konkrečią savivaldybę, kuri savo nedalyvavimą dengė „ūkininkų nenoru“, nors iš tikrųjų tai buvo „žemdirbių organizacijos vadovų nenoras“. Tačiau mažesnį ūkininkų aktyvumą apsprendė būtent pandemija. „Pagrindinė priežastis, nulėmusi mažesnį dalyvių skaičių praėjusių metų konkurse, yra pandemija. Dalyje rajonų buvo priimtas sprendimas nedalyvauti, todėl į Plungėje vykusį renginį negalėjo atvykti savuose rajonuose konkurso neorganizavusios sąjungos, nors dabartinė situacija tai daryti leistų“, – sakė LŪS patarėja.

Ūkininkų nepamiršo

Kaišiadorių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Saulius Stirna.

Kad tai galėjo būti svarbiausia priežastimi, patvirtino ir ŪP kalbinti nedalyvavusių rajonų atstovai. Antai Kaišiadorių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Sauliaus Stirnos teigimu, tokiu sprendimu siekta išvengti nemalonių nuotykių.

„Paprastai į ūkius vyksta komisija iš penkių žmonių, o reikia aplankyti bent 7–9 ūkius. Todėl, kad nebūtų nuotykių ir mūsų neapkaltintų viruso platinimu, priėmėme sprendimą konkurso rajone nerengti. Toks buvo laikotarpis, vieni kitų bijojome, o tai yra normali žmogaus reakcija. Tačiau pernai Kalėdų laikotarpiu mūsų ūkininkai vis dėlto buvo pagerbti, ir šiemet prieš pat javapjūtę planuojame apdovanoti geriausius ūkininkus“, – redakcijai pasakojo S. Stirna.

Kaišiadorių ūkininkų lyderis pripažįsta, kad LŪS rengiamas konkursas kai kuriais atvejais į dienos šviesą ištraukia mažai pastebimus ūkininkus. „Konkursas sudaro sąlygas ūkininkams pasitempti. Pažangūs ir taip yra matomi, tačiau per konkursą randame tam tikra prasme pasislėpusių. Juk kai kurie ūkininkai nemėgsta viešumos, o kai ištrauki į dienos šviesą, jie jau elgiasi visai kitaip, vaikšto pakelta galva, pasidaro aktyvūs, dalyvauja renginiuose. Konkurso paskatintas dažnas papildomai ir „kiemą išsišluoja“. Tad stengiamės į šį procesą įtraukti vis kitus, kad jie pasimokytų. Ir konkurso kriterijus koregavome: prieš porą metų pagerbėme ne tik ūkininkaujančius, bet ir tuos, kurie turi verslus kaime – kas medžio apdirbimo cechą, kas teikia kitokias paslaugas, o tuo pačiu ir ūkininkauja“, – sakė Kaišiadorių ūkininkų lyderis S. Stirna.

Vadovavosi griežtais nurodymais

Ne vien kaišiadoriečiai teisinosi pandemija. Panašią priežastį nurodė ir kalbintas Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. „Buvo griežtas savivaldybės sprendimas – dėl pandemijos renginių neorganizuoti. Ankstesniais metais buvo lygiai tokia pati situacija. Mūsų rajone yra 10 seniūnijų, jos kartu su bendruomenėmis teikia nominantus „Metų ūkio“ konkursui. Tad pernai nė vieno nominanto nebuvo pateikta. Pas mus kasmet rudenį vyksta derliaus šventė, bet pernai ir ji buvo sustabdyta“, – redakcijai sakė K. Andrijauskas.

LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis taip pat bedė pirštu į pandemiją, tačiau įvardijo ir kitas priežastis, dėl kurių tokį konkursą organizuoti nelengva. „Pagrindinė priežastis, aišku, buvo pandemija. Iš kitų rajonų pavyzdžių matėme, kaip po vykusių renginių pasklido koronaviruso užkratas. Ypač nepageidavo dalyvauti vyresnieji ūkininkai. Taigi, kad nebūtų nelygybės, pasitarę priėmėme sprendimą nedalyvauti, o šiemet bandysime dalyvauti konkurse“, – atskleidė A. Tamošaitis.

Vis dėlto Šilalės ūkininkų lyderis įvardijo ir kitas aplinkybes, kurios neretai lemia konkursų organizavimo ypatumus. „Mūsų rajone nėra daug stiprių ūkininkų, per keletą metų ratą apsuka tie stiprieji, o po to vėl tenka kartotis. Norime, kad į konkursą ateitų vis naujų vardų. Todėl dar anksčiau buvome nusprendę, kad premijuosime du jaunus ūkininkus ir vieną patyrusį, šiemet to principo tikriausiai taip pat laikysimės. Kai kurie ūkininkai, pas kuriuos nuvažiuojame, tiesiog prašo šiemet jų nerinkti, vienas nori susitvarkyti aplinką, kitas užbaigti investicijas“, – padėtį rajone apibūdino A. Tamošaitis.

Padarė pertrauką

LŪS Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius.

Naujų veiklos formų ieško ir LŪS Prienų skyrius. Jo pirmininkas Martynas Butkevičius ŪP teigė, kad pandemija neabejotinai buvo svarbiausia nedalyvavimo priežastis, vis dėlto įvardijo ir tam tikros pauzės būtinumą.

„Priežastys labai paprastos, tai – karantinai, apribojimai. Ir visgi nutarėme vienerius metus skirti poilsiui ir persitvarkymui. Visi pavargę, užsidarę, apatiški. Sakoma, per prievartą meilus nebūsi, todėl pasitarėme su vadovybe ir nusprendėme vienerius metus praleisti. Šiemet pakeitėme įstatus, greit pradėsime atsirinkti geriausius ūkius. Neseniai apžiūrėjome visus rajono laukus, ūkininkų trukdyti nenorime, bet sugalvosime mechanizmą ir norinčius tikrai aplankysime. Tad šiemet susuksime tą reikalą ir šventę padarysime“, – sakė M. Butkevičius.

Prieniškių ūkininkų lyderis pripažįsta, kad ir pas juos esama tokios standartinės bėdos – konkurse nelabai kas nori dalyvauti savanoriškai, reikia įkalbinėti. „Dabar audžiame mintį, kad imsimės jaunimo kategorijos, vyresniųjų karta jau vertinta ir įvertinta, dabar atėjo kita karta. Per tiek metų nuo nepriklausomybės pagrindiniai vyresnės kartos atstovai jau visi yra dalyvavę, perėję tą mašiną ir jiems visiškai neįdomu. Todėl reikės dirbti su naujai atėjusia karta, kuri tvarkosi neblogai, tai gal tarp jų ir atsiras nugalėtojų“, – vylėsi M. Butkevičius.

Įžvelgė neveiklumą

LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas atskleidė kitokias asociacijos vidaus problemas. „Kretingos skyriui vadovauju neseniai, ankstesni sprendimai buvo priimami kito pirmininko. Kas dėl dalyvavimo „Metų ūkio“ konkurse, tai galėjo lemti, kad buvusio pirmininko amžius buvo pensinis, sprendimą nedalyvauti jis motyvavo pandemine situacija, nenorėjo daug važinėti, bendrauti, nes buvo galima užsikrėsti. Tokia buvo jo nuomonė. Skyriaus veikla buvo apmirusi, niekas nieko neveikė, nieko nedarė. Todėl sakyčiau, kad tas nedalyvavimas konkurse buvo ir pandemijos, ir bendro neveiklumo pasekmė“, – savo nuomonę išdėstė R. Paulikas.

Dėl šių priežasčių pernai nevyko joks, net rajoninio lygio ūkininkų pagerbimas. „Šiemet jau renkame galimus konkurso kandidatus, atsižvelgiame, kas kiek investuoja, kaip ūkius plėtoja, kas labiausiai nusipelnęs tokio titulo“, – sakė kretingiškių ūkininkų organizacijos vadovas.

 

Redakcijos nuotraukos

2022.07.26

Susijusios temos - skaitykite: Metų ūkis, Jovita Moiejūnienė, Saulius Stirna, Kęstutis Andrijauskas, Martynas Butkevičius