Miestiečiai, o ne kaimiečiai – ūkininkų klientai

Tiesiogiai iš Lietuvos ūkininkų maisto produktus dažniausiai perka šalies miestų gyventojai, kurių pajamos per mėnesį – daugiau nei 1 000 eurų. Dauguma mažesnes pajamas gaunančių miestelių ir kaimų gyventojų vartoja prekybos centruose įsigytus maisto produktus. Tokią išvadą padarė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dr. Gintarė Vaznonienė.

Apklausė internetu

Praėjusių metų vasarą ir rudenį dr. G. Vaznonienė su kolegomis vykdė internetinę šalies gyventojų apklausą. Jų prašė atsakyti į 20 klausimų, susijusių su lietuviškų maisto produktų įsigijimu ir vartojimu. Mokslininkė apklausos tikslą ir rezultatus pristatė parodos „Ką pasėsi... 2021“ seminare „Vartotojų ir gamintojų lūkesčiai dalyvaujant biologiškai vertingų maisto produktų trumpojoje tiekimo grandinėje“.

„Apklausos tikslas buvo nustatyti vartotojų vertybių, poreikių ir elgsenos ypatumus perkant ir vartojant vietos maisto produktus. Joje dalyvavo 389 respondentai, daugiausia – moterys. Dauguma tyrimo dalyvių – 30–49 metų. Aukštąjį išsilavinimą nurodė turintys 81 proc., per mėnesį uždirbantys 1 400 Eur ir daugiau – 35 proc. respondentų. Į anketą atsakiusiųjų šeimų vidutinė sudėtis – 2–4 asmenys, dažniausiai du suaugusieji ir du vaikai. Respondentai pagal gyvenamąją vietą buvo pasiskirstę taip: iš didmiesčių – 92, miesto – 121, miestelių – 90, kaimo – 69, vienkiemių – 17. Ši statistika galėjo nulemti tam tikrus atsakymus į anketos klausimus“, – aiškino       G. Vaznonienė. Ji – viena iš Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės „Innofood HUB“ narių. Apklausa vyko per šios grupės feisbuko puslapį.

Ar palaiko ūkininkus? 

Pagrindiniai anketos klausimai,  į kuriuos respondentų buvo prašoma atsakyti, – kokius lietuviškus maisto produktus jie vartojantys: ar įsigytus tiesiogiai, ar netiesiogiai.

Tiesiogiai įsigyti produktai – tai pačių užauginti arba pirkti tiesiai iš ūkininkų, arba at(si)vežti iš kaimo, miestelio. Tai – vietos produktai, vartotojus pasiekiantys pagal principą „nuo lauko – ant stalo“. Tokia ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų realizavimo sistema vadinama trumpąja maisto tiekimo grandine (TMTG). Šiuo atveju tarp produkto gamintojo ir jo vartotojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas. Paaiškėjo, kad tiesiogiai įsigyja: bulves, daržoves, vaisius, uogas – 75 proc., kiaušinius – 65 proc., šviežią mėsą ir jos produktus – 41 proc., pieną ir jo produktus – 24 proc., grūdų produktus  (miltus, kruopas) – 13 proc., aliejų – 11 proc. apklaustųjų. Netiesiogiai įsigyti produktai – pirkti prekybos centruose, parduotuvėse ir pan. Vadinasi, netiesiogiai įsigyja lietuviškus produktus: bulves, daržoves, vaisius, uogas – 25 proc., kiaušinius – 5 proc., šviežią mėsą ir jos produktus – 59 proc., pieną ir jo produktus – 76 proc. grūdų produktus (miltus, kruopas) – 87 proc., aliejų – 89 proc. apklaustųjų.

Pasak G. Vaznonienės, vartotojai, pirkdami tiesiogiai arba netiesiogiai, atskleidžia, ar palaiko ūkininkus ir ar jiems svarbus tiesioginis ryšys su gamintoju, ar vis dėlto pakanka lietuvišką produktą įsigyti prekybos centre. Svarbus veiksnys, lemiantis galimybę įsigyti ūkininkų užaugintų ir pagamintų produktų, – atstumas iki jų įsigijimo vietos.

Iš ūkininkų – brangesni

Tyrimas taip pat atskleidė, jog respondentai nelinkę apsipirkinėti kasdien. Prekybos centruose kartą per savaitę apsiperka 28 proc., o kelis kartus per savaitę –

beveik pusė respondentų. Kelis kartus per savaitę lietuviškus maisto produktus turguje arba iš ūkiškai gyvenančių kaimynų, arba ekologiškų produktų parduotuvėse perka 8 proc. respondentų. Kartą per savaitę ūkininkų turguose apsiperka 18 proc., o ūkiuose – 15 proc. respondentų. Kelis kartus per mėnesį specializuotose maisto produktų parduotuvėse lankosi net 24 proc., o ūkininkų turguose – 22 proc. respondentų. „Miestų ir miestelių gyventojai labiau linkę lietuviškus maisto produktus įsigyti netiesiogiai, o gyvenantieji didmiestyje – tiesiogiai. Darytina prielaida, kad tiesiogiai įsigyjami produktai kainuoja daugiau, todėl ne visi išgali jų nusipirkti“, – teigė G. Vaznonienė.

Namuose nepageidauja 

Net 88 proc. respondentų nurodė, jog labai retai perka iš ūkininkų, kurie atvyksta į namus ir siūlo maisto produktus, bei internetu (kai produktai atvežami į namus). Daugeliui nepatinka, kad prekiautojai ateina į namus. Vartotojai nėra linkę pirkti maisto produktų iš nepažįstamųjų. Mat nežinia, ar jie bus saugūs vartoti. Respondentų nuomone, ir internetu užsisakius maisto produktus nėra garantijos, kad jie bus tinkami vartoti. Be to, internetinis vietos maistas dažnai brangesnis. „Tyrimo dalyviai įpratę apsipirkti tradiciškai. Jiems naujos apsipirkimo formos – po truputį išbandoma naujovė“, – tyrimo rezultatus apibendrino G. Vaznonienė. Jos kolegė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pridūrė, jog tiesiogiai parduodama Lietuvos ūkininkų maisto produkcija sudaro vos 0,06 proc. visų šalyje parduodamų maisto produktų.

2021-10-18