Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

Miestiečių kakučių kvapo Aplinkos ministerija neužuodžia

2021/05/21


Aplinkos ministerija (AM) paskelbė, jog mažinami pertekliniai nuotekų dumblo tvarkymo reikalavimai: nebebus reikalaujama kompostuoti įrenginiuose susidariusį dumblą ilgiau nei metus, laikyti jį uždengtose aikštelėse. Tuo pačiu įsakymu išplečiamos ir dumblo panaudojimo tręšti, pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba energijai gauti galimybės.

Vertingesnis už mėšlą?

Algimanto SNARSKIO piešinys

AM pranešimas ūkininkams dar kartą patvirtino, jog miestiečių tualetų turinys yra vertingesnis už gyvulių mėšlą, nuo amžių glūdumos buvusį pačia geriausia trąša žemei ir tik dabar tapusį taršą didinančia atlieka. Lietuvos žemės ūkio tarybai (LŽŪT) priklausančios organizacijos kategoriškai prieštarauja miestų nuotekų dumblo naudojimui žemės ūkyje ir kviečia žemdirbius rūpintis savo žeme – nenaudoti nuotekų dumblo laukams tręšti. Nuotekose likę sunkieji metalai amžiams nugulsią dirbamoje žemėję, tad nežinia, ar joje begalės žemdirbiai vėliau auginti javus, jau nekalbant apie daržoves...

Nuo lapkričio 15 d. ūkininkai nebegalės laukuose laikyti mėšlo draudžiamuoju tręšti laikotarpiu – toks reikalavimas dviejų ministrų pasirašytu „mėšlo įsakymu“ buvo nustatytas dar pernai. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių vadovai, paskatinti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, jau bene pusmetį spaudžia žemės ūkio ministrą atšaukti neprotingą draudimą. Viešuose renginiuose ministras tikina, kad sutiktų grįžti prie buvusios tvarkos, tačiau nepavyksta susitarti su AM.

Vykstant diskusijoms dėl mėšlo, į Ukmergę nuvykęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie nuotekų dumblo tvarkymo reikalavimų palengvinimą ir tikino, jog miestiečių tualetų turinio nebereikės laikyti uždengtose aikštelėse, nes Europos Sąjungoje taip niekas nedaro. Taip pat nereikės dumblo kompostuoti ilgiau nei metus, todėl bus galima efektyviau jį panaudoti tręšti ar pažeistoms teritorijoms rekultivuoti.

Toks AM pranešimas papiktino į LŽŪT susibūrusias žemdirbių savivaldos organizacijas.

„Ūkininkams draudžiama mėšlą išvežti į laukus ir ten jį sandėliuoti, tikintis pagaminti vertingą trąšą – kompostą. Tačiau chemijos ir sunkiųjų metalų gausų miesto įmonių ir komunalinių tinklų nuotekų dumblą, kurio šalyje per metus susidaro apie 80 tūkst. t, leidžiama kaupti lauko aikštelėse, juo netgi gali būti tręšiami laukai. Tačiau ką šiandien žinome apie tokio nuotekų dumblo žalą dirvožemiui, vandeniui? Mokslininkai sako, jog išvalytas dumblas galbūt tiktų žilvičiams, kurui naudojamiems augalams tręšti, tačiau nėra ištirta, kiek žalingų cheminių elementų lieka dirvoje, kiek jų patenka į vandenį. Viskas „nurašoma“ mėšlui“, – piktinamasi LŽŪT priklausančių organizacijų pareiškime.

Ūkininkų organizacijų atstovai įsitikinę, jog dumblo nauda yra gerokai menkesnė už aplinkai keliamą grėsmę. Vakarų šalių mokslininkai nustatė, jog nuotekų dumble esantis fosforas po visų valymų išlieka net pelenuose. O kur dar nitratinis azotas, chloridai, sulfatai, aliuminis, arsenas, švinas ir gyvsidabris bei kiti komponentai.

Pareiškime metamas akmuo ir į valstybės daržą – teigiama, jog nei AM, nei kitos institucijos iki šiol nesprendė nuotekų dumblo problemų.

Kviečia dumblu netręšti

LŽŪT kategoriškai prieštarauja miestų nuotekų dumblo naudojimui žemės ūkyje ir kviečia žemdirbius rūpintis savo žeme – nenaudoti nuotekų dumblo laukams tręšti. Žemdirbių kreipimasis skirtas ir miestų gyventojams: „Nejau norite valgyti maistą, užaugintą ant jūsų pačių nuotekų dumblo?“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius atvirai abejoja, ar nuotekų dumblu saugu tręšti laukus. Tokioje trąšoje gali būti ne tik sunkiųjų metalų, kurių kiekį dumble privaloma tirti. Pasak R. Juknevičiaus, žmogaus veikloje, ne tik buityje, bet ir gamyboje, iš kurios nuotekos taip pat patenka į valymo įrenginius, gali būti visų Mendelejevo lentelėje esančių cheminių medžiagų.

„Man kyla klausimas, ar visos tos medžiagos bus tiriamos. Dar yra ir organinė chemija. Dumble, kuris nėra pasterizuojamas, gali būti ir ligų sukėlėjų. Todėl pagrįstai abejoju, ar dumblas bus ištirtas išsamiai, ar tikrai turėsime saugią trąšą?“ – svarstė R. Juknevičius. Į šį klausimą, pasak R. Juknevičiaus, visuomenei turi atsakyti AM, atsakinga už nuotekų dumblo tvarkymą, kad vėliau, jei paaiškės, jog ant dumblo užauginta žemės ūkio produkcija yra nesaugi, ūkininkai netaptų atpirkimo ožiais.

„Mes, kaip socialiai atsakingas verslas, turime paisyti vartotojų interesų. Vartotojai turi gauti sveiką produktą. Naudodami mėšlą, žinome, kad jame nėra jokių pavojingų medžiagų. Tvartuose pramoninės gamybos nėra, visos mėšlo sudedamosios dalys yra labai plačiai ir labai seniai ištirtos, todėl esame tikri, jog neteršiame savo žemės, nors mėšlo tvarkymo tvarka nustatyta tokia, kad atrodo, jog jį naudodami turėtume jaustis kaip didžiausi teršėjai. Yra labai griežti reikalavimai dėl taršos, kurią kelia organinė trąša – mėšlas, todėl tvarka, skleidžiant kitą organinę trąšą – dumblą, kaip jie vadina, turėtų būti labai panaši arba identiška“, – įsitikinęs R. Juknevičius.

Nemokamas tik sūris spąstuose

Aplinkos ministro Simono Gentvilo valia metus kompostuoti nuotekų dumblo specialiose aikštelėse nebereikės.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė LŪS pirmininkas, nuotekų dumblas yra valstybės problema, nes, Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis pastačius daugybę nuotekų valymo įrengimų, paaiškėjo, jog nėra kur dėti ir kompostuoti dumblo. Todėl dabar ieškoma būdų, kaip jo atsikratyti ir, pirmiausia, žvalgomasi į ūkininkų laukus.

Pasak R. Juknevičiaus, kad nustatytas reikalavimas tirti dumblą prieš naudojant laukams tręšti, dar nereiškia, jog jis ir bus tiriamas: gali būti, jog „vaikščios“ tik pažymos apie dumblo tinkamumą, todėl ūkininkai negali būti garantuoti, kad kultūros, skirtos maisto produktų gamybai, tikrai bus apsaugotos nuo visos įmanomos taršos.

„Kartu su kitomis LŽŪT organizacijomis mes pasirašėme pareiškimą, kad nesutinkame būti įtraukti į tokią veiklą. Nerimaujame, kad atsiras ūkininkų, kurie neįsigilinę sutiks su siūlymu tręšti savo laukus nuotekų dumblu. Suinteresuotų asmenų atsikratyti dumblu yra daug, prieš ūkininką tikrai bus panaudotas visas vadybinis aparatas, mokantis įtikinti, kad tai labai naudinga, nes gauna praktiškai už dyką su dumblu visą kiekį svarbiausių maisto medžiagų ir gali pigiai patręšti laukus“, – svarstė R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas kviečia ūkininkus nepasiduoti godumui. „Neturint visos informacijos apie suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus, ūkininkams nereikėtų priimti sprendimų – paskui liksime kalti, kad buvome godūs ir pasinaudojome galimybe dykai patręšti savo laukus“, – apie nemokamą sūrį pelėkautuose ūkininkams priminė R. Juknevičius, „Ūkininko patarėjui“ garantavęs, jog savo laukų nuotekų dumblu netręšė ir netręš.

Nesuprantama abrakadabra

Po ilgo susirašinėjimo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė Jurgita Jasiūnienė „Ūkininko patarėjui“ atsakė, jog žemės ūkyje gali būti naudojamas I ir II kategorijos apdorotas nuotekų dumblas. Plotams, skirtiems daržovėms auginti, bei pievoms ar žalienoms tręšti gali būti naudojamas tik A klasės apdorotas dumblas. Tačiau tame pačiame paaiškinime „Ūkininko patarėjui“ J. Jasiūnienė teigia, jog „žemės ūkyje draudžiama naudoti apdorotą dumblą šiais atvejais: plotams, kuriuose auga vaisiai ir daržovės (išskyrus vaismedžius), tręšti; jeigu dirvožemio pH <5,5; ekologinės gamybos ūkiuose“.

Atrodo, kad net AM atstovai nežino, ar galima tręšti nuotekų dumblu žemę, kurioje auginamos daržovės. Aplinkos ministro įsakymu patvirtinti nuotekų dumblo, naudojamo tręšti ir rekultivuoti, reikalavimai surašyti taip painiai, kad iš tiesų juos sunku suprasti. Šio įsakymo tikslas – reguliuoti nuotekų dumblo apdorojimą, naudojimą žemės ūkyje, energiniams augalams auginti, žaliaviniams medžiams ir krūmų plantacijoms, plantaciniams miško želdiniams ar žėliniams, įveistiems buvusiose žemės ūkio naudmenose, auginti, pažeistoms teritorijoms (pavyzdžiui, karjerams, išeksploatuotiems durpynams, uždaromiems sąvartynams, kelių sankasoms ir pan.), miesto žaliosioms erdvėms ir pakelėms rekultivuoti taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims, dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms.

Kad įsakyme minimas „naudojimas žemės ūkyje“ apima ir maisto produktų gamybą, sunku net įsivaizduoti, tačiau iš tiesų nuotekų dumblu leidžiama tręšti kone viską, kas auginama ne ekologinės gamybos ūkiuose. A klasės dumblu galima tręšti pievas ir žalienas bei plotus, skirtus daržovėms auginti, su išlyga, kad vaisiai ir daržovės, kurios turi tiesioginį sąlytį su dirvožemiu ir gali būti valgomos žalios, nebus tręšiamos 10 mėnesių iki derliaus nuėmimo ir nuimant derlių.

Pievų ir žalienų negalima tręšti tik likus trims savaitėms iki gyvulių ganymo ar pašarų gamybos pradžios ir ganiavos laikotarpiu – iki spalio 1 d. Kaupiamuosius augalus, kuriems priskiriamos bulvės, leidžiama auginti tokia trąša patręštoje žemėje ne anksčiau kaip po metų.

Įsakyme nurodoma, jog asmuo, norintis naudoti apdorotą dumblą žemės ūkyje energiniams augalams, žaliavinėms medžių ir krūmų plantacijoms, plantaciniams miško želdiniams ar žėliniams, auginamiems buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšti, turi pateikti tręšimo planą Aplinkos apsaugos agentūrai raštu ar elektroniniu paštu derinti. Tačiau AAD atstovė J. Jasiūnienė tikino, jog neturi duomenų, kiek ūkininkų tręšia savo laukus miestiečių tualetų turiniu, ir neatsakė į prašymą nurodyti, ar šie ūkiai kontroliuojami, ar juose nėra daroma tręšimo pažeidimų.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

Ūkininkai turi pasirinkimo teisę

Visa Europa eina žiedinės ekonomikos link. Nuotekų dumblas yra puikus daiktas, kurį mes galime panaudoti kaip žaliavą trąšoms. Be abejo, tvarkingai apdorotą, išvalytą. Nemeskime gero daikto, naudokime jį.

Ką galima tręši, reglamentuojama ministro įsakymu. Ūkininkams ministro įsakymu reglamentuoti palengvinimai įtakos neturi, jie labiau skirti vandentvarkos įmonėms. Nelogiška dumblą pūdyti daugiau negu metus, jis apdorojamas per trumpesnį laikotarpį.

Suprantame, kad žiedinės ekonomikos ciklas dar yra gana nemadingas, tai yra nauja sritis, kuri kelia baimę. Gal ten irgi yra įvairių niuansų, bet reikia žiūrėti, ką dedi į laukus. Be abejonės, kompostuotos maisto medžiagos būtų žymiai vertingesnė trąša negu dumblas. Bet dumblas irgi yra gera medžiaga. Jei ūkininkai nenori, jie gali naudoti kitas trąšas – yra teisė pasirinkti.

Tą klausimą kuruojanti viceministrė kalba ir su ūkininkais, ir su mokslininkais. Laikomės principo „iš dulkės į dulkę“. Problemų atsiranda, kad į nuotekas nutena ne tik mūsų atliekos, bet ir daug kitų buityje naudojamų medžiagų. O mes turėtume pagaminti švaresnį kakutį.

Didžiausia problema yra sunkieji metalai. Vilniaus nuotekų dumblas turėtų skirtis nuo Ukmergės ar Anykščių dumblo, nes ten nėra pramoninės taršos. Be abejo, reikia tikrinti kokybę. Ūkininkai yra sąmoningi ir jie mokės pasirinkti, kas jiems geriau. Kai nuneš užaugintą ant dumblo rapsą į laboratoriją patikrinti, gal jis pasirodys švaresnis negu užaugintas naudojant azoto trąšas. Žiūrėsime, kaip tai praktiškai veikia.

Netrukus prasidės Vilniaus nuotekų gamyklos rekonstrukcija – ten taip išvalys dumblą, kad galėsime jį rankomis imti. Neseniai pravažiavau pro aikštelę – atrodė gražiai. Ir ministras prieš porą savaičių buvo Ukmergėje, sakė, kad jokio kvapo nebuvo. Ten labai geros kokybės nuotekų dumblas.

Marijus GAILIUS

Aplinkos ministro patarėjas komunikacijai

Autorės nuotrauka

2021-05-21

Dalintis