Miežiai – nepelnytai primiršta kultūra

Trečioji pagal populiarumą

Vasariniai miežiai yra vienas svarbiausių augalų, nes dalyvauja maisto, pašarų gamyboje ir nuo seno puikiai tinka alaus darykloms. Miežiai užima pakankamai didelius plotus pasauliniame lauko augalų plotų balanse. Sėjomainoje miežiai palengvina dirvožemio papildymą maisto medžiagomis, užtikrina efektyvesnį trąšų panaudojimą, gerina ir palaiko palankias fizines ir biologines dirvožemio savybes, lokalizuoja piktžolių, kenkėjų, ligų plitimą, sumažina pesticidų apkrovą dirvai ir augalams, palengvina aukštos kokybės žemės ūkio produkcijos gamybą.

Literatūros šaltiniuose teigiama, kad vasariniai miežiai sukultūrinti maždaug prieš 8 tūkst. metų, o baltų gentys į dabartinę Lietuvos teritoriją miežius atsinešė maždaug prieš 4 tūkst. metų. Iš visų atsigabentų augalų rūšių iki šių dienų išliko tik vasariniai miežiai. Lietuvoje gana ilgai miežiai pagal auginamą plotą užėmė antrą vietą, pirmoji vieta teko žieminiams rugiams. Tik praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje miežių plotai pralenkė rugius ir pirmųjų pozicijų neužleido 30 metų. Sukultūrinus dirvas ir atsiradus kviečių veislėms, galinčioms augti mūsų regione, kviečių plotai sparčiai plėtėsi ir aplenkė miežius. Lietuvoje sumenkus gyvulininkystei pradėjo trauktis ir vasarinių miežių plotai, bet jie vis dar užima garbingą trečią vietą po žieminių ir vasarinių kviečių.

Nereiklūs

Tai, kad miežiai užima tvirtas pozicijas, lemia jų biologinės savybės. Jie gali augti smėlinguose, priesmėlio ir priemolio dirvožemiuose. Literatūroje rašoma, kad miežiai nemėgsta rūgštesnių dirvų, tačiau patys augalai, matyt, neįsigilino į rekomendacijas. Augintojų patirtys rodo, kad miežiai auga ir rūgštesnėse dirvose. Suprantama, šiandienės veislės rūgštesnėse dirvose auginamos taikant ekstensyvias auginimo technologijas. Jei dirvožemio pH iki 5, vidutinis grūdų derlingumas gali siekti 4 t/ha, o jei pH 6 ar daugiau, galima tikėtis 6 t/ha ir didesnio derlingumo, žinoma, priklausomai nuo pasirinktos agrotechnikos.

Miežiai ne tokie jautrūs dirvožemio humusingumui, parinkus miežiams laukus, kurių humusingumas iki 1,5, galima tikėtis 4–4,5 t/ha derlingumo, o daugiau nei 2 proc. humusingumo dirvožemiuose galima tikėtis didesnio kaip 6 t/ha derlingumo, bet į tokius laukus dažniausiai sėjami kviečiai.

Miežių šaknys kiek silpnesnės, tad svarbus dirvožemio fosforingumas. Jei pasirinktame lauke fosforingumas vidutinis, tikėtinas derlingumas – 5–5,5 t/ha, o aukšto fosforingumo dirvožemiuose galima kulti ir daugiau kaip 7 t/ha. Auginant miežius salyklui, derėtų parinkti fosforingus laukus arba naudoti mikrobiologinius preparatus, atpalaiduojančius fosforą iš augalams neprieinamų formų. Darytina išvada, kad dirvožemio fosforingumas – reikšmingas veiksnys formuojant augalų produktyvumą, juolab kad augalai pirmuoju augimo ir vystymosi periodu reikalauja daug lengvai prieinamų maistinių medžiagų dirvožemyje.

Dar specialistai sakys, kad nerekomenduojama miežių sėti į drėgnesnius laukus, bet melioracija vyko prieš 50–60 metų, o miežiai augo, tad sunku patikėti, kad 4 tūkst. metų miežius žmonės sėjo tik į sausus laukus, tai reiškia, kad drėgmei miežiai pakankamai tolerantiški. Nustatyta, kad užmirkstančiuose laukuose tikimybė gauti teigiamą rezultatą yra vidutinė. Įvertinus miežių paplitimo arealą, galima sakyti, kad tai augalai „kosmopolitai“.

Nevertėtų skubėti

Pavasarį augintojai pradeda nekantrauti ir nori kuo greičiau išvažiuoti į laukus, kas su trąšomis, kas su sėjamąja, bet pas mus pavasariai gana klastingi. Kovo mėnesį gali sušilti iki 15 °C, o po kelių dienų atšalti iki –12 °C. Praktiškai visuomet atsiranda augintojų, norinčių miežius pasėti kovą, svarbiausia, kad tokius svyravimus miežiai atlaiko. Ir tai – dar vienas pavyzdys, kaip šie augalai prisitaikę prie aplinkos. Tačiau negalima leisti, kad selektyvi atmintis ištrintų gerąją patirtį. Miežius geriausia sėti balandžio viduryje, tuomet nusistovi dirvos temperatūra, dirvožemis pasiekia fizinę brandą. Tai labai svarbu, nes važiuojant į nesubrendusią dirvą galima pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Miežiai sudygsta vidutiniškai per 7 dienas, o sudygę pakelia lengvas šalnas. Yra buvę atvejų, kai –6 °C šalnos nenušaldė augalų, jie patyrė tik nesunkų stresą. Skubėjimas sėti miežius labiau susijęs su baime, kad jiems gali pakenkti sausros, bet miežiai panašūs į kupranugarius, – gali sėkmingai išgyventi dviejų savaičių sausras.

Ar miežiai tinkamas priešsėlis? Gyvulininkystės ūkiuose po miežių sėjamos daugiametės žolės. Vasariniai miežiai – tinkamas priešsėlis pupoms, žirniams. Kukurūzams ir bulvėms – tinka vidutiniškai. Miežiai pakenčia atsėliavimą, būna labai gerai, kai po miežių pasėjami tarpiniai augalai.

Kalbant apie miežius salyklui, verta prisiminti, kad reikia parinkti pačius geriausius plotus. Miežiams salyklui taikomos specifinės auginimo technologijos, kurių pagrindas: ankstyva sėja, sertifikuotos sėklos, fosforingi ir kalingi dirvožemiai, tinkamos azoto normos, priklausomai nuo priešsėlio ir siekiamo derlingumo, daugiau dėmesio reikalaujanti augalų apsauga, optimalus derliaus nuėmimo laikas. Atlikti tyrimai parodė, kad prasčiausiai (4,7 t/ha) salykliniai miežiai derėjo sėjant po atsėliuotų žieminių kviečių, o geriausiai – po vasarinių rapsų ir cukrinių runkelių (6 ir 6,1 t/ha).

Atsižvelgti į dirvožemį

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 27, 2023 m. kovo 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Dr. Vytautas LIAKAS, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentas

Autoriaus nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.