Net puspenktos valandos pirmadienį trukusiame nuotoliniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstiniame prezidiumo narių posėdyje kalbėta apie žemdirbiams opiausius skaudulius. Tartasi ir dėl būsimų kovos už ūkininkų teises priemonių, nors posėdyje dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministras bei keli aukšto rango specialistai.
Planas nuvylė savo turiniu
Raimundas JuknevičiusVienas svarbiausių svarstytinų klausimų šį kartą buvo dėl ŽŪM pateikto Europos Komisijai (EK) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano. ŽŪM jį pateikė tartum gruodžio 31-ąją. Strateginiame plane numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. Eur Europos paramą žemės ūkiui, taip pat nustatyti tikslai ir ūkininkų įsipareigojimai.
LŪS dar kartą konstatavo, kad ŽŪM parengtas strateginio plano pristatymas sukėlė didelius lūkesčius, teikė vilčių, bet nuvylė savo turiniu, o jo nuolatinis kaitaliojimas ir pildymas paskutinėmis metų dienomis tik įnešė dar daugiau nepasitikėjimo žemdirbių ateitimi. ŽŪM pranešė, jog Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą EK turi suderinti ir patvirtinti iki 2022-ųjų pabaigos. Šiems metams baigiantis bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės. Tokiu būdu lyg ir buvo duota žinia, kad bus galima keisti kai kuriuos strateginio plano sprendimus.
„Reikia pripažinti, kad šis strateginis planas buvo rengtas labai paskubomis, todėl kai kurios procedūros, mūsų įsitikinimu, nepilnai įgyvendintos. Svarstant, pateikiant visuomenei šito plano sprendiniai atsirasdavo gana netikėtai, nežinia, iš kur, kokiu būdu, todėl tokią bendrą Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) ir LŪS nuomonę teko išviešinti
Jurgita StakėnienėBNS vykusioje spaudos konferencijoje“, – ūkininkų nuotoliniame posėdyje priminė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis retoriškai klausė, ar yra gerai, kai šitam strateginiam planui svarstyti trūko kaip studentui paskutinės nakties. Ir ne tik iš socialinių partnerių pusės, bet ir iš Seimo Kaimo reikalų komiteto buvęs pageidavimas pratęsti šio plano svarstymą, t. y. pavėluoti pateikti strateginį planą, bet turėti jį brandesnį, labiau išdiskutuotą.
Į nuotolinį susitikimą pakviestas žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis kalbėjo apie galimas priimtų sprendimų sąlygas, laiko terminus, kaip vyks darbas su socialiniais partneriais. Posėdyje dalyvavo ir daugiau ŽŪM atstovų – Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, šio departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov ir patarėjas Dainius Stravinskas.
Prie garvežio vairo sėdi ministras
Viceministras E. Giedraitis priminė, kad šiose pareigose jis pradėjo dirbti tik gruodžio 9 dieną, todėl įšoko į paskutinį vagoną ir po truputį ėjo garvežio link. Pasak jo, prie garvežio vairo sėdi ministras, J. Stakėnienė, visi kiti departamento darbininkai.
„Man suprantamas tonas, kad iš ūkininkų bandoma padaryti aplinkosaugininkus, ir nepasakyčiau, kad tai labai svetima, nes
Egidijus Giedraitismes vis tiek kažkaip su ta gamta turime bendradarbiauti. Tik gal nereikėtų taip griežtai spausti dėl tų aplinkosauginių reikalavimų. Reikia ieškoti viduriuko, todėl manau, kad mes jo ir ieškome. Buvo smagu išgirsti dar prieš man tampant viceministru apie ūkininkų susitarimus su ministerija, nuolaidas, tai toks tas strateginis planas ir iškeliavo į Briuselį. Jis apšlifuotas, apgludintas ir labai svarbu, kad visgi yra Vyriausybės programa“, – kalbėjo viceministras, teigęs, jog Vyriausybės politikos nelabai įmanoma pakeisti.
„Aš asmeniškai palaikau strateginį planą, kuris buvo išsiųstas, o dabar, aišku, reikia laukti pastabų. Apie kovo mėnesį paaiškės, ar Briuselis reikalaus kažkokių pakeitimų, ir tada prasidės darbas dėl visų priemonių išsamesnio aprašymo. O dabar ūkininkams yra labai svarbu, kaip ateiti į tą naują laikotarpį. Kaip pasiklosime, taip išmiegosime“, – teigė E. Giedraitis.
ŽŪM pasiteisinimai
J. Stakėnienė pripažino, kad visi yra labai pavargę ir nuoširdžiai sakė, jog nepriima kritikos, kad strateginis planas nebuvo derintas su visais, staiga ir skubotai padarytas. Priešingai – jo rengimas vyko nuo 2019 metų, tik tuomet LŪS pirmininku dar buvo Jonas Talmantas, tad ministerija dirbo su kitais LŪS vadovais. Pasak J. Stakėnienės, būta ir objektyvių kliūčių, mat stipriai vėlavo Europos Sąjungos (ES) teisėkūra ir tik rugsėjo mėnesį galutinai paaiškėjo ir procentai, ir sumos, kiek kam bus privaloma skirti iš strateginio plano biudžeto. Teisės aktai atsirado tik gruodžio mėnesį. Investicinių priemonių aprašymo gairės paskelbtos tik gruodžio antroje pusėje.
„Visos ES valstybės narės, kaip ir mes, susidūrė su lygiai tokiomis pačiomis problemomis ir tai, kas anksčiau buvo sugalvota bei aptarta, teko pakeisti labai greitai reaguojant į pasikeitusį teisyną. Jau anksčiau girdėjome, kad ir latviai, ir vokiečiai vieni pirmųjų nusiuntė planą, o dabar iš oficialių Briuselio pranešimų matome, kad nei latviai, nei vokiečiai jokio strateginio plano EK dar nėra pateikę. Daug melagienų yra, todėl siūlyčiau į tą procesą žiūrėti kiek įmanoma pozityviau ir nepamiršti, kad strateginis planas dar bus atitinkamai koreguojamas ir taisomas. Kaip ir dabartinė Kaimo plėtros programa. Net ir jį patvirtinus, po metų, dvejų ir trejų, kaip bet kuris kitas dokumentas gali būti keičiamas. Ekoschemos yra naujovė tiek jums, tiek mums – nėra nuo ko nusirašyti, viską reikia sukurti nuo nulio, saliamonų nėra, ne šventieji puodus lipdo“, – aiškino ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė.
J. Stakėnienė dar teigė, kad įgyvendinant ekoschemas pora metų bus skirta mokymuisi, todėl šį laiką joms įgyvendinti atiteks šiek tiek mažesnis vokas – 22,5 proc. Dabar strateginiame plane stengtasi surašyti kuo mažiau detalių, jas paliekant įgyvendinimo taisyklėms, kaip būna kiekviename strateginiame dokumente. J. Stakėnienės manymu, šių metų antroje pusėje bus pradėtos rengti įgyvendinimo taisyklės, skirtos aiškintis detales ir, atsiradus daugiau aiškumo bei mažiau streso, su ūkininkais viską bus galima aiškiau aptarti, išdiskutuoti kiekvieną ekoschemą, rasti geriausius sprendimus.
Viceministras priima nuoskaudą
LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas piktinosi: „Manau, kad viceministras perduos ministrui tai, ką aš dabar pasakysiu. Keista, kad sakote, jog planas buvo maksimaliai suderintas, išdiskutuota ir viskas padaryta. Diskutavome dėl valdymo reikalavimų ir ekoschemų. Ir dėl jų tąsėmės pusantro mėnesio, apie vieną ir tą patį. Mes sakėme, jog viršreglamentinius reikalavimus ne mūsų pečiams pavežti, ir vėl ateiname į naują pristatymą, ir vėl tas pačias skaidres bruka nieko nepakeitę, nepataisę. Ir tik po ilgo mūšio pavyko tai pasiekti. O taip atsitiko dėl to, kad prileidote aplinkosaugininkus ir atidavėte jiems iniciatyvą rengti strateginį planą. Sakykite, ar įmanoma susipažinti su dokumentu, kuris yra pristatomas gruodžio 30 dieną, 700 psl., su dar įsimaišiusiomis penkiomis skirtingomis užsienio kalbomis, o gruodžio 31-ąją dokumentas išsiunčiamas? Nebūkime naivūs ir nekvailinkime kitų – tai tikrai neįmanoma. Ir tų diskusijų nebuvo, nes fiziškai buvo neįmanoma nei pateikti pastabas, nei pagal jas pataisyti. Tai yra netiesa, kai jūs sakote, kad planas buvo tikrai suderintas.“
I. Hofmanas taip pat atkreipė dėmesį, kad pats planas kai kuriose vietose prieštarauja ir Vyriausybės programai, nesutampa su jos siekiais. Viceministras E. Giedraitis atsakė neturintis ką pakomentuoti ir tai priimantis kaip nuoskaudą.
Mėsinių bulių nebereikia?
Pagėgių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris pastebėjo: „Nereaguoti nebeišeina.
Remigijus KelnerisPaskutinė Jurgitos pasakyta frazė – pasiūlymas kiekvienam likti prie savo nuomonės. Ministerija su savo nuomone, ūkininkai su savo, ir važiuojame skirtingais keliais. Man tai atrodo baisu. Gruodžio 31 dieną išgirdome iš ministerijos paleistą teiginį, kad mėsinių bulių auginimas nebebus remiamas...“
Viceministras šiame posėdyje iškart ėmė aiškinti, kad galima remti pieninius bulius, bet tada tie pinigai bus atimami nuo pieninių karvių. „Ko dabar reikia Lietuvai – ar pieno, ar pieninių bulių? Nes pinigai tai juk tie patys“, – klausė E. Giedraitis.
R. Kelneris tikslino klausimą – ar tikrai iš tų karvių reikia atimti? Ir pateikė konkretų pavyzdį – jo ūkyje dukra tapo jaunąja ūkininke, teikė projektą, sukūrė pieninių bulių laikymo ūkį. Gavus paramą, buvo pastatyta 200 vietų ferma, tikslas – išplėsti iki 400 vietų. „Tai dabar šito ūkio, kaip ir daugelio tokių, nebeliks, nebebus laikomi gyvuliai“, – piktinosi R. Kelneris.
Viceministras prisipažino apie tai nieko negalintis pasakyti, nes pienininkystės klausimai jam nėra gerai žinomi. Vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov paaiškino, kad EK po didinamuoju stiklu vertina šitos priemonės įgyvendinimą valstybėse narėse. Mūsų, kaip ir kitų šalių, atveju buvęs labai svarbus aspektas, kurį vertino komisija, atsižvelgti, kuris sektorius iš tikrųjų mažėja arba nedidėja, nes šita priemone galima remti, kad plėstųsi. Pieninių bulių atveju gavosi taip, kad remiantis pagrindiniais kriterijais buvo nustatyta, jog susietoji parama visą laiką šių bulių augintojams didėjo, o bulių skaičius pastaruosius trejus metus tik mažėjo. Koreliacijos ten tikrai nebuvo rasta. Todėl ateinančiu laikotarpiu numatyta, kad viską reikia skirti pieninėms karvėms, nes daugiau problemų yra pienininkystės ūkiuose.
„Todėl šitos lėšos, kurios dabar yra skiriamos pieniniams buliams, naujuoju laikotarpiu atiteks pieninėms karvėms. Poreikis buvo padidinti išmoką pieninėms karvėms ir todėl neatsirado galimybės be prioriteto remti mėsinius bulius“, – teigė A. Volkov. Be to, pastebėta, kad daugiausia bulius augina pienininkystės ūkiai, todėl ir jų savininkai gauna paramą už karves. Tad ko čia benorėti...
Nežinia dėl daugiamečių pievų
Apie 30 tūkst. šalies ūkininkų jau gavo arba netrukus sulauks pranešimų dėl daugiamečių pievų, suartų per pastaruosius dvejus metus, atkūrimo. ŽŪM kreipėsi į EK ir laukia jos sprendimo, ar šalies ūkininkams atsiras prievolė daugiametes pievas atkurti. Ar tokia prievolė atsiras, ūkininkai bus informuoti iki 2022 metų vasario 28-osios. ŽŪM 2021 m. gruodžio 15 d. notifikavo EK, kad Lietuvoje daugiamečių pievų plotas sumažėjo daugiau negu leistinais 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. ŽŪM pateikė EK informaciją apie nedeklaruotų pievų plotus, gyvulių skaičiaus mažėjimą ir kitus argumentus, kodėl nereikėtų atkurti suartų pievų plotų.
EK šiuos argumentus vertins ir priims sprendimą. Tik tada paaiškės, ar ūkininkams atsiras prievolė atkurti pievas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) praėjusių metų gruodžio 30-ąją paskelbė per paskutinius dvejus metus suartų daugiamečių pievų žemėlapį bei papildomai žemėlapyje nurodydama suartą plotą, kurį gali reikėti atkurti. Daugelio rajonų ūkininkus ištiko šokas. Todėl nuotoliniame susitikime su viceministru E. Giedraičiu tikėtasi aptarti, kokie iš tiesų galimi daugiamečių pievų problemos sprendimo būdai trumpuoju ir ilguoju periodu. E. Giedraitis teigė, kad šiandien dar yra per anksti kažką geresnio pasakyti apie tas pievas. Gera žinia, kad tik pusei ūkininkų, 15 tūkst. iš 33 tūkst., gavusių pranešimus, reikės atkurti iki 1 ha pievų. Blogesnė žinia, kad daugiau nei po 50 ha pievų turės atstatyti 98 ūkininkai. Bet pastarieji yra labai stambūs ūkiai.
Irgi nebloga žinia apie nuobaudų dydį tiems, kurie neatkurs pievų. Pasak viceministro, pagal dabartinę tvarką aštuoniolikai tūkstančių žemdirbių ta nuobauda būtų tik iki 100 Eur dydžio. „Bet dabar jau aišku, kad kol Lietuva neatstatys tų referencinių dydžių, tos nuobaudos kelsis į kitus metus. Ir tai yra bloga žinia“, – aiškino E. Giedraitis.
Viceministras neatmetė galimybės, kad vasario 28-ąją gali paaiškėti, kad jokių nuobaudų niekam nebus skirta, jog ūkininkų tik bus atsiprašyta už sudrumstą ramybę. Bet išlieka pavojus, kad nuo 2023 metų ta nuobauda jau būtų nebe nuo žalinimo išmokos, o jau nuo visų išmokų, ir ji tik didėtų. O čia jau yra pavojus. Bet gali atsitikti ir taip, kad paaiškės, jog naujų miškų įveista tiek, kiek reikėtų atkurti pievų. Tada, E. Giedraičio teigimu, valio – pievų atsėti nebereikės.
Žinutė, skirta NMA
Nuotoliniam posėdžiui pasibaigus, vienas iš dalyvių, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas socialiniame tinkle paviešino informaciją, kad minėtame posėdyje dalyvavo ir įmonės „Geomatrix“ vadovas dr. Gedas Vaitkus. Ši įmonė, apdorojusi „Sentinel“ palydovo duomenis, pateikė įvairiai parengtus žemėlapius, rodančius, kad faktinis daugiamečių pievų plotas Lietuvoje yra žymiai didesnis už apskaitytą ir faktinis miškingumas taip pat žymiai didesnis už apskaitytą.
„Tad jau vien tai yra rimti argumentai Briuseliui, kad Lietuva neturi problemų dėl daugiamečių pievų. Ši įmonė teikia paslaugas NMA, todėl dėl duomenų patikimumo nekyla abejonių. Lyginant „Sentinel“ palydovo duomenis su kitomis šalimis, Lietuvos žemės ūkis atrodo itin sveikame balanse su gamta. Tą žemdirbiai seniai žinojo, tą rodo ir šiuolaikinio mokslo bei technikos laimėjimai.
Žemdirbių nei valdininkai, nei aplinkosaugininkai per daug girdėti nenori, bet gal išgirs štai tokius faktus? Ar Lietuva, turėdama nenuginčijamus faktus ir būdama bene žaliausia Europoje, sugebės apginti žemdirbius?“, – uždavė klausimą ŽŪM atstovams M. Puidokas.
2022-01-13 ŪP korespondentas Stasys BIELSKISLŪS, Raimundas Juknevičius, Egidijus Giedraitis, Jurgita Stakėnienė, Stasys Bielskis, Ūkininko patarėjas