Ministras I. Hofmanas: „Riešės žirgynas – turi gyvuoti ir tęsti veiklą“ (papildyta – Seimo Antikorupcijos komisija)

I. Hofmanas kategoriškai nepritaria siūlymui privatizuoti žirgyną, kuris atsakingas už arklių genofondo išsaugojimą. Pasak jo, dabar yra metas perkrauti buvusius netvarius sprendimus. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad lūkesčių laiškas, kurį pagal save interpretuoja dabartinė UAB „Lietuvos žirgynas“ vadovybė, net ne paskutinio ministro, o dar prieš tai buvusio – Kęstučio Navicko. „Žirgų, ypač susijusių su genofondu, skaičius turi tik nesikeisti. Tik atlikus kaštų naudos analizę, bus priimami tvarūs sprendimai dėl veiklos ar turto optimizavimo“, – pabrėžia ministras I. Hofmanas.

Turimais duomenimis, 2023 metais „Lietuvos žirgyno“ apyvarta sudarė virš 2 mln 200 tūkst. Eur, o valstybės dotacija genofondo iššsaugojimo funkcijai vykdyti drauge su tiesioginėm išmokomis siekė -– 1 mln. 200 tūkst Eur.

Nuostolinga įmonės veikla

Bendrovė nuostolingai dirbo 2020, 2022 ir 2023 metais. Šių trijų metų nepaskirstytasis nuostolis (220 tūkst. Eur) buvo perkeltas į 2024 metus. Nors bendrovė planuoja juos baigti su 85 tūkst. Eur grynojo pelno, tačiau tai tik iš dalies padengs minėtų trejų metų nuostolį – likęs nuostolis bus perkeltas į 2025 metus. Teigiamam 2024 metų veiklos rezultatui turėjo įtakos tai, kad buvo parduotas nenaudojamas turtas –sandėlis Riešėje, už kurį gauta 251 tūkst. Eur. Tačiau bendrovė nuolat susiduria su netolygiais neigiamais pinigų srautais ir iškilusiomis problemomis vykdyti savo įsipareigojimus.

Sprendimas dėl turto pardavimo

Bendrovės valdyba 2024 spalio 21 d. nusprendė, kad Vilniaus padalinyje Riešėje būtų nutraukta veikla. O gruodžio 11 d. valdyba nutarė parduoti bendrovei priklausantį nereikalingą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus padalinio teritorijoje. Šio turto viešasis pardavimo aukcionas kol kas dar nėra paskelbtas. Aukciono sąlygos derinamos su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos bei Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aukcione planuojama parduoti visą Vilniaus padaliniui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Iš viso – 23 įvairios paskirties objektus.

Vilniaus padalinio bendrovės turtas yra bendrame virš 200 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklype Riešėje. Nacionalinė žemės tarnyba per vasario – kovo mėnesius  planuoja suformuoti atskirus žemės sklypus po pastatais.

Parduotas turtas

Rugsėjo mėnesį viešajame aukcione sandėlis ir stoginės su 0,5828 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimu buvo parduotos už bendrą 251 tūkst. Eur kainą.

ŽŪM fotoinformacija

Svarstys Seimo Antikorupcijos komisija

Vasario 5 d. Seimo Antikorupcijos komisija posėdyje svarstys klausimus dėl valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos žirgynas“ veiklos ir Žemės ūkio ministerijos veiksmų žirgyno vadovybės bei valdybos atžvilgiu.

Visuomenės informavimo priemonėse paskelbus informaciją apie galimai netinkamą UAB „Lietuvos žirgynas“ vadovybės veiklą, galimą interesų konfliktą, o taip pat Žemės ūkio ministerijos sprendimus, susijusius su šios bendrovės valdymu, kuris galimai turi piktnaudžiavimo ar politinės korupcijos požymių, Seimo Antikorupcijos komisija posėdyje sieks išsiaiškinti, kas vyksta su šia valstybės įmone.

Visuomenės informavimo priemonės paskelbė, kad valstybinio „Lietuvos žirgyno“ nepriklausomi valdybos nariai teigė susidūrę su Žemės ūkio ministerijos atstovų spaudimu, kai buvo siekiama skubiai atleisti dabartinę bendrovės vadovę, o valdybai su tuo nesutikus, inicijuoti valdybos atšaukimą. Į žirgyno vadovo pareigas galimai siekiama įdarbinti žemės ūkio ministro patarėją Genadijų Vorobjovą.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija teigia, kad ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyrius atliko UAB „Lietuvos žirgynas“ auditą ir pateikė ataskaitą už 2023 m. Audito ataskaitoje įvardijamos didelės rizikos, susijusios su „Lietuvos žirgynui“ skiriamų valstybės lėšų naudojimu, neaiškiais arklių kainų nustatymo metodais, žirgų pardavimais pigiau savikainos ir panašiai.

Seimo Antikorupcijos komisija 2021 m. atliko UAB „Lietuvos žirgynasׅ“ parlamentinį tyrimą ir patvirtino išvadas, jog „<...> surinkti duomenys leidžia manyti, kad dėl netinkamo UAB „Lietuvos žirgynas“ administravimo, neefektyvios Bendrovės valdybos veiklos Bendrovei ir valstybei galimai buvo padaryta žala, todėl ŽŪM privalo imtis priemonių ją įvertinti ir iš atsakingų asmenų išieškoti. ŽŪM ir naujai Bendrovės vadovybei siūlome įvertinti žalą, kuri galėjo būti padaryta dėl valdymo organo neteisėtų veiksmų, <...> ŽŪM pavaldžios valstybės valdomos įmonės vis dar nėra pakankamai kontroliuojamos ir prižiūrima jų veikla, nepakankamai atstovaujamas valstybės interesas.<...> atkreipia ŽŪM vadovybės dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra parengtos aiškios visų genofondinių veislinių gyvūnų saugojimo strategijos, todėl ministerija privalo imtis iniciatyvos parengti Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programos valdymo ir optimizavimo planą <...>“.

Seimo kanceliarijos pranešimas