17-ajame pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume ministrai ir politikai diskutavo apie pasaulinę ekonomikos sistemą, kuri susiduria su dideliais iššūkiais, nes daugiausia priklauso nuo neatsinaujinančių energijos šaltinių, iškastinių išteklių. Naudojant ribotus išteklius aštrėja klimato kaitos krizė, o tai daro drastišką poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu.
Tvari, žiedinė bioekonomika gali būti išeitis iš šios situacijos, tad jai tenka pagrindinis vaidmuo.
Forume taip pat aptarta Ukrainos karo įtaka globaliai maisto saugai ir būtinybė palaikyti grūdų tiekimą per Juodosios jūros iniciatyvas.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai suprogramuoti mažiausi tiesioginių išmokų lygiai visoje Europos Sąjungoje (ES), vidutinis jų dydis 2027 m. sieks 215 Eur/ha, t. y. tik 79,4 proc. nuo ES vidurkio – 270,8 Eur/ha. Lenkijoje vidutinis tiesioginių išmokų dydis sieks 224,2 Eur/ha, o tai sudarys 82,8 proc. nuo ES vidurkio.
Susitikime su Latvijos žemės ūkio ministru Armands Krauze ministras iškėlė idėją pasirašyti bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susitarimą dėl teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo. Šį pasiūlymą jis pakartojo ir kitiems ministrams, su kuriais vyko susitikimai.
Latvijos ministras A. Krauze pabrėžė, kad ateinantys dveji metai mūsų šalims yra labai svarbūs, nes bus sprendžiama naujosios ES žemės ūkio politikos finansinė perspektyva. Todėl itin svarbu suderinti pozicijas, kad Baltijos šalių bei Lenkijos žemdirbiams tenkantys iššūkiai būtų išspręsti ūkininkų naudai.
„Esame artimi kaimynai, turime panašų žemės ūkio sektorių, taigi ir tuos pačius iššūkius. Mūsų situacijos panašios. Tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos procesas per ateinantį finansinį laikotarpį (2028-2034 m.) turi būti baigtas. Tai mūsų prioritetas“, - sakė ministras I. Hofmanas.
Baltijos šalys palaiko Moldovos ES integraciją
Parodoje tradiciškai vyko Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikimas. Šįkart jame dalyvavo ir naujai paskirta Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministrė Ludmila Catlabuga.
Moldovos ministrė padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už bendradarbiavimą, kuris šaliai, žengiančiai į ES, yra labai svarbus. Anot jos, dalijimasis žiniomis ir patirtimi padeda Moldovai integruotis į ES.
Sėkmingas referendumas dėl narystės ES ir prezidento rinkimai aiškiai parodė Moldovos žmonių pasirinkimą, todėl dabar kaip niekada svarbu bendradarbiauti ir keistis patirtimi.
„Esame pasirengę ir toliau dalytis integracijos patirtimi teikiant pagalbą įvairiose žemės ūkio srityse, įskaitant maisto saugą, veterinariją ir fitosanitariją, augalų apsaugą, paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimą ir kontrolę, integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Esame pasirengę keistis patirtimi su Moldova, kad padidintume eksporto skatinimo veiksmingumą“, - teigė ministras I. Hofmanas.
Lenkijos ministras C. Siekierski: žaliasis kursas neturi būti našta žemdirbiams
Dvišaliame Lietuvos žemės ūkio ministro susitikime su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Czesław Siekierski didžiausias dėmesys taip pat skirtas tiesioginių išmokų suvienodinimo problemai. Aptarti žaliojo kurso, apsirūpinimo maistu vykstant karui bei Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų klausimai.
„Jūsų šalis dabar pirmininkaus ES Tarybai, mes – vėliau, tad perimsime iš jūsų šią patirtį. Lietuva pritaria Lenkijos pirmininkavimo programoje iškeltiems tikslams. Turime bendrą problemą – nevienodas tiesiogines išmokas bendrijoje, taip pat – būtiną paramos administravimo supaprastinimą“, - sakė ministras I. Hofmanas.
Kalbėdami iššūkius, tenkančius ES žemės ūkiui, ministrai palietė ir karo Ukrainoje temą. Jie sutarė, kad svarbu padėti Ukrainai atveriant ES rinką, tačiau tai kelia ir papildomų iššūkių bendros žemės ūkio rinkos veiklai.
„Karas Ukrainoje yra išimtinė situacija ES šalims, sukūrusi naujų iššūkių. Kalbant apie Rusijos grūdų eksportą – jie dabar su grūdais daro tą patį, ką anksčiau su dujomis. Svarbu užtikrinti prieigą Ukrainos grūdams prie pasaulinių rinkų, nes Rusija savo nesąžiningais veiksmais tuo manipuliuoja. Prekybos liberalizavimas su Ukraina yra pagalba jai, tačiau, kad ji būtų efektyvi, labai svarbu kuo labiau apriboti Rusijos produktų prieigą prie ES rinkos“, - sakė Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras C. Siekierski.
Dėmesys skirtas ir žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimui. Ministrai sutarė, kad žaliasis kursas turi mažinti klimato kaitą, kuri yra didelė problema žemės ūkiui, tačiau neturi tapti nepakeliama našta žemdirbiams.
„Pritariu jūsų mintims, aplinkosauginiai reikalavimai gali būti, bet jie neturi daryti žalos žemdirbiams ir žemės ūkiui. Akivaizdu, kad našta buvo per sunki ir tai parodė visoje bendrijoje vykę žemdirbių protestai. Esame už teisingesnę BŽŪP visoje ES, kad uždaviniai ir tikslai nedarytų žalos žemės ūkiui. Jei norime gyvybingo kaimo, turi didėti investicinė parama,“, - sakė ministras I. Hofmanas.
...aplinkosauginiai reikalavimai gali būti, bet jie neturi daryti žalos žemdirbiams ir žemės ūkiui. Akivaizdu, kad našta buvo per sunki ir tai parodė visoje bendrijoje vykę žemdirbių protestai. Esame už teisingesnę BŽŪP... (I. Hofmanas)
ŽŪM informacija