Miškininkai ir valdininkai bendros kalbos nerado

Į Kauną sukvietę šalies miško urėdijų vyriausiuosius miškininkus, Aplinkos ministerijos atstovai bandė įtikinti, kad jų siūloma valstybinio miško valdymo konsolidavimo vienoje įmonėje reforma bus naudinga ne tik šiai šakai, bet ir joje dirbantiems žmonėms. Tačiau po ilgų valdininkų monologų, kuriuos susirinkusieji ragino pakeisti į dialogą, gausybės atsakytų ir neatsakytų klausimų miškininkai ir ministerijos pareigūnai išsiskirstė su savo nuomonėmis.

Užsimojo paneigti gandus Į Valstybinę miškų tarnybą, kur sugužėjo urėdijų vyriausieji miškininkai, atvyko visas Aplinkos ministerijos valdininkų desantas – viceministras Martynas Norbutas, ministerijos kancleris Robertas Klovas, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis, Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, dar keletas darbuotojų. Šio susitikimo dingstį D. Dudutis įvardijo kaip norą išsklaidyti pastaruoju metu, jo nuomone, viešojoje erdvėje pasirodančią dezinformaciją, nepagrįstus nuogąstavimus dėl gresiančių didelių atleidimų iš darbo, paneigti įvairius gandus, atseit kai kurioms suinteresuotoms grupėms siekiant manipuliuoti viešąja nuomone, supriešinti ministeriją ir miškininkų bendruomenę, tendencingai skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, bauginti miškininkus tariamomis pertvarkos grėsmėmis ir klaidinti visuomenę. Užmojis neblogas, tačiau kodėl, stebėjosi susitikimo dalyviai, viešumo ir skaidrumo griebtasi tik tada, kai aistros dėl miškų valdymo pertvarkos jau ėmė lietis per kraštus?

Miškų urėdų nekvietė Ministerijos atstovai šį renginį įvardijo kaip susitikimą su miškininkų bendruomene, tačiau netrukus sulaukė priekaištų. „O kodėl čia nepakviestas nė vienas urėdas, o tik urėdijų vyriausieji miškininkai?“, – paklausė vienas susitikimo dalyvių. Aplinkos viceministras M. Nor­­butas šiek tiek sutriko ir bandė teisintis, kad vienu metu diskutuoti su tiek daug žmonių būtų sunku. Tačiau, kodėl apie būsimą reformą kalbėti pradėta ne su urėdijų vadovais, miškininkai galėjo tik spėlioti. „Gal tikėtasi, kad su vyriausiaisiais miškininkais bus lengviau susitarti, įtikinti juos pritarti siūlomai urėdijų reformai, o daugumos urėdų nuomonė seniai žinoma“, – pusbalsiu salėje svarstė kai kurie sukviestieji.

Vietoj 42 urėdijų – 25 padaliniai Demonstruodamas skaidres Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius D. Dudutis aiškino, kaip bus vykdoma miškų valdymo reforma. Iš jo kalbos tono galima buvo suprasti, kad viskas jau nuspręsta, atgal kelio nėra ir nebus. Generalinė urėdija ir „Valstybinis miškotvarkos institutas“, pasak departamento direktoriaus, bus sujungti į vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“. Jos funkcijos bus tokios pačios kaip ir dabartinių 42 urėdijų. Tačiau vietoje jų bus įkurti 25 regioniniai valstybinės įmonės padaliniai, kuriuose dirbs maždaug po pusšimtį specia­listų. Darbininkų – pagal poreikį. Padaliniai turės girininkijas, medelynus, profesionalios medžioklės plotus, informacinius centrus ir kt. Pasak D. Dudučio, būsimąją centrinę valstybės įmonę valdys 7 narių valdyba, iš kurių keturi bus nepriklausomi, mažiausiai trejus pastaruosius metus nesusiję šia veikla.

Centrinė įmonė įsikurs Vilniuje Įmonės generalinį direktorių paskirs valdyba. Būsimasis vadovas pasirinks tris pavaduotojus –miškininkystei, medienos prekybai ir bendriesiems reikalams. Regioninių padalinių vadovų postams užimti, D. Dudučio teigimu, bus skelbiami konkursai. Lyg muilo burbulas sprogo ankstesnis pažadas, kad centrinė įmonė įsikurs nebūtinai Vilniuje. Dabar jau tiesiai šviesiai teigiama – ji bus sostinėje. Motyvų niekas neaiškino. Šių metų rugsėjį-gruodį turėtų vykti įmonės reorganizacija, o nuo 2018-ųjų sausio „Lietuvos valstybiniai miškai“ pradės darbą. Pasak D. Dudučio, naujoje valstybės įmonėje liks dirbti visi kvalifikuoti miškininkai – girininkai, eiguliai, medelynų specialistai ir pan. Finansinė grąža valstybei po pertvarkos, jo teigimu, bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Centralizavus bendrąsias administracines miškų urėdijų funkcijas, jo teigimu, kasmet būtų sutaupyta po 10–12 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. Eur iš valstybės biudžeto. Šias lėšas, departamento direktoriaus nuomone, bus galima panaudoti miškininkų darbo užmokesčiui didinti ir gamtosauginėms miško funkcijoms stiprinti.

Mitais įvardytų baimių neišsklaidė D. Dudutis nurodė ir keletą, anot jo, mitų, kurie šiuo metu plaukioja visuomenėje gąsdindami miškininkus, ir bandė juos paneigti. Pasak jo, mitas, kad šią pertvarką inicijavo stambūs medienos perdirbėjai, tikėdamiesi mažesnių kainų; mitas, kad suvešės korupcija, kai viską valdys tik viena įmonė, mitas, kad po reformos sumažės finansinė grąža, mitas, kad būsimoji centrinė įmonė bus monopolinė, mitas, kad bus didesnis klaidingų sprendimų rizikos laipsnis. Mitais jis vadino ir tai, kad gali sumažėti įplaukos į savivaldybių biudžetus, kad ateityje buvusios urėdijos bus privatizuotos, kad iš tiesų darbo neteks ne 3 000 urėdijų darbuotojų, kaip skelbia kai kurie šaltiniai, o tik 400 ir t. t. Tačiau miškininkai dažniausiai tik ironiškai šypsojosi ir purtė galvas – daugumos mitais įvardintų baimių ministerijos atstovai neišskaidė.

Sukritikavo regioninę politiką Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius priminė, kad per rinkimus dabartiniai valdantieji žadėjo labiau atsigręžti į regionus, padėti jiems atsigauti, atkurti ekonomiką, o dabar viskas vyksta priešingai. Miškų valdymo reforma regionus, jo nuomone, dar labiau nuskurdins, nes panaikinus urėdijas nemažai vietos žmonių praras darbą, savivaldybės – dalį įplaukų į vietos biudžetus. „Centrinės įmonės regioniniai padaliniai bus apie pusantro karto didesni, žmonių jose dirbs mažiau, ant jų galvos dar ir valdymo aparatas, kurį reikės išlaikyti. Tai kas čia geriau?“ – retoriškai klausė miškininkas. Vienam iš ministerijos atstovų nurodžius Latviją, kaip teigiamą pavyzdį tvarkant kai kuriuos miškų valdymo reiklaus, salėje nuvilnijo juokas. Mūsų kaimynai kaip tik vertinami, kaip gana blogai prižiūrintys savo miškus.

Domėjosi, kas reformos autoriai Įtampa salėje augo. Miškininkai vis kėlė rankas norėdami paklausti, išsakyti savo požiūrį į siūlomą reformą. Ministerijos valdininkų veiduose iš pradžių spindėjusį optimizmą pradėjo temdyti susirūpinimo šešėliai – juk didesnio miškininkų pritarimo nematyti. „Kiek šios reformos projekto autorių yra praktiškai dirbę miškotvarkos sistemoje?“ – pasigirdo klausimas iš salės. Tačiau į jį ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas N. Kupstaitis teatsakė: „Laukiame jūsų visų pagalbos ir pasiūlymų, ką ir kaip reikėtų daryti, kad reforma būtų kuo efektyvesnė.“ Tokie kvietimai salėje skambėjo ne sykį. D. Dudutis netgi žadėjo į darbo grupę įtraukti bent du miškininkus. Tačiau į šį pažadą pasižiūrėta be entuziazmo. „O kas juos parinks? Mes ar ministerija pasiieškos lojalesnių?“ – replikavo šalia sėdėjęs miškininkas.

Pasijuto nereikalingas Vilniaus miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Algis Vaitkevičius priekaištavo reformos autoriams, kad jie nesivadovauja mokslininkų rekomendacijomis, o viską sprendžia savo nuožiūra. Jis paminėjo šiomis dienomis spaudoje pasirodžiusį buvusio ilgamečio Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovo dr. Albino Tebėros straipsnį, kuriame teigiama, kad vienos centrinės įmonės įsteigimas su jai pavaldžiais padaliniais be juridinio asmens statuso – ne panacėja, nes yra daug geresnių būdų modernizuoti miškininkystę. A. Vaitkevičius prisipažino auginąs tris vaikus ir nežinąs, kaip pasielgs gavęs atleidimo lapelį. „Pradėjau darbą urėdijoje nuo meistro, gesinau miško gaisrus, buvau girininku, baudžiau pažeidėjus ir dabar visas mano darbas atrodo lyg niekam ir nebuvo reikalingas“, – guodėsi A. Vaitkevičius. Ministerijos kancleris Robertas Klovas sutiko, kad išsaugoti gerai dirbančius, specialistus yra svarbu tačiau, kad visi jie po reformos išliks, nepažadėjo. „Ar ne daugiau po reformos kainuos Darbo biržos pašalpos, kitokios išmokos šeimoms, kurios neteks pajamų?“ – klausė Mažeikių miškų urėdijos vyriausioji miškininkė Eligija Panovienė. Ministerijos kanclerio R. Klovo teigimu, reforma be atleidimo lapelių neapsieis. Tačiau tą pačią dieną daugeliui darbuotojų bus pateiktas ir kito darbo pasiūlymas. Tačiau pripažino: ne visiems. Miškininkai vadino nerealiais pažadus, kad kai kurie darbuotojai bus perkelti į sustambintus būsimos įmonės padalinius. „Kaip jūs manote, kas ten kasdien važiuos keliasdešimt ar šimtą kilometrų? Tie žmonės paprasčiausiai liks be darbo ir tiek“, – neslėpė emocijų kai kurie miškininkai.

Kalčiausia žiniasklaida? „Kas ir kodėl visuomenei perša mintį, kad urėdijos yra kažkieno „lesyklos“, kad čia dirba labiausiai korumpuoti žmonės. Urėdas jau tapo tarsi keiksmažodis. Nueini į savivaldybę, o ten tau teškia: atėjo korumpuotas. Akių neturi kur dėti. Tačiau ar tai tiesa? Kodėl taip be jokio pagrindo žeminami ir įžeidinėjami miškus saugantys ir puoselėjantys žmonės? Juk per tiek metų už korupciją nebuvo nuteistas nė vienas miškininkas. Gal specialiai stengiamasi visuomenėje sudaryti neigiamą opiniją, kad lengviau būtų viską išardyti?“ – piktinosi miškininkai. Viceministro Martyno Norbuto ir kanclerio R. Klovo atsakymai susirinkusiems, švelniai tariant, nustebino. Jų nuomone, čia kalti žurnalistai, tai jie platina tokias žinias, nes geri darbai jų nedomina. Su komunikacija naujiesiems valdininkams aiškiai nelabai kaip – lyg jie nežinotų, kas ir kada išsakė tokius teiginius.

Projektas dar gali keistis „Ar po ketverių metų, kai pasibaigs šios valdžios kadencija, neteks vėl reformuoti miškų valdymą, juk gali ateiti kita politinė jėga su savo šios problemos matymu?“ – retoriškai klausė kai kurie susitikimo dalyviai. Jie priekaištavo dėl reformų skubos, siūlė jų imtis palaipsniui, neskubant ir nekeliant chaoso. Pasak Varėnos miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Deimanto Stankevičius, urėdijos yra gana skirtingos ir pagal dydį, ir pagal kitus dalykus, todėl negalima visoms taikyti tą patį matą. „Nukirtus medį be reikalo, atgal jo į tą vietą nepastatysi, todėl negalima miškuose daryti revoliucijų“, – sakė aktyviai diskutavęs su ministerijos atstovais Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Benortavičius. Jis sakė ne kartą siuntęs į ministeriją įvairius pasiūlymus, kaip ir ką galima būtų pagerinti, tačiau niekas į tai nesureagavo. Aplinkos ministerijos atstovai pripažino: šis miško valdymo pertvarkos projektas dar gali keistis, nes bus išnagrinėti visi gauti pasiūlymai, kurių tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. Be to, savo galutinį žodį dar turės tarti Seimas.

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos