Ashburn +17,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 1 Bal 2023
Ashburn +17,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 1 Bal 2023

Mitai apie elektromobilius ir jų įkrovimo stoteles

2022/12/15


Pirmasis elektromobilis buvo sukurtas daugiau kaip prieš 100 metų, tačiau jis netapo populiarus, nes buvo brangus, lėtas ir nepatogus naudoti. Nors šiandien elektromobilių technologijos tapo gerokai pažangesnės ir prieinamos, šias transporto priemones tebelydi prieš šimtmetį susiformavę stereotipai.

Brangesnis nei su vidaus degimo varikliu?

Daugelio Baltijos šalių vairuotojų ketinimus įsigyti elektrinį automobilį stabdo klaidingas įsitikinimas, jog jis gerokai brangesnis nei mašina su vidaus degimo varikliu. „Pirmieji elektromobiliai, kaip ir visos naujosios technologijos iš tiesų buvo brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ličio jonų baterijų gamybos technologijos tapo pažangesnės, o jų kaina gerokai sumažėjo. Todėl šiandien rinkoje elektromobilių kainos faktiškai nesiskiria nuo kitų automobilių. Be to, pasinaudojus valstybės parama tvaresnės transporto priemonės įsigijimas tampa dar patrauklesnis“, – teigia ekspertas Arnoldas Minelga, „Schneider Electric“ paradavimų inžinierius.

Šiuo metu Lietuvoje privatūs asmenys, įsigyjantys mažiau taršų automobilį, gali gauti iki 5000 EUR, juridiniai asmenys – iki 4000 EUR kompensaciją, o nuo kitų metų bus taikoma dar didesnė lengvata verslui: įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, bus taikomas 0 PVM tarifas.

Baugina išaugusios elektros kainos, tačiau net lapkričio mėnesį, kai elektros kainos buvo vienos aukščiausių, elektromobilio eksploatacija buvo pigesnė nei benzininio ar dyzelinio.

„Vidutinės elektromobilių elektros sąnaudos 100 km siekia apie 16 KWh, tad nesunku paskaičiuoti, kad lapkritį, kai iš „Nordpool“ biržos perkamos elektros energijos mažmeninė kaina buvo apie 0,37 Eur, 100 km su elektromobiliu nuvažiuoti kainavo apie 6 eurus. Tuo metu su benzininiu automobiliu įveikti tą patį atstumą kainavo apie 16 eurų“, – skaičiuoja A. Minelga. Pasak jo, taip pat pigiau atsieina elektromobilio išlaikymas, nes nereikia keisti variklio tepalų, juose yra mažiau susidėvinčių detalių.

Įkrovimui tinka bet kuris elektros lizdas?

Klaidinga manyti, kad šią transporto priemonę namuose galima įkrauti prijungus prie bet kurio elektros lizdo.

„Įkrauti elektromobilio prijungus jį prie bet kokio elektros lizdo tikrai nepatartina, nes tai visų pirma, gali būti labai nesaugu. Reikėtų atminti, kad dauguma kištukinių lizdų namuose yra vienfaziai ir gali atlaikyti ilgalaikę srovę iki 10A, t.y. gali perduoti iki 2,3 kW galios. Todėl tuščią 40 kWh elektromobilio bateriją pilnai pakrautume tik per maždaug 17 valandų. Be to, jei namuose įrengta sena elektros instaliacija, kabeliai ir lizdai gali neatlaikyti srovės, todėl elektromobilio įkrovimas gali baigtis perkrova ar net gaisru“, – įspėja A. Minelga pridurdamas, jog kiekvienu atveju reikėtų išsiaiškinti, kokią srovę gali perduoti elektros lizdas ir iki jo atvestas kabelis.

Saugiam ir patikimam elektromobilio įkrovimui namuose rekomenduojama įsirengti stacionarią stotelę. „Nereikia išsigąsti, jei namuose nepakanka galios maksimaliam krovimui – dabar yra galios balansavimo sistemų, kurios elektromobilio krovimo srovę apriboja taip, kad ji neviršytų turimos maksimalios galios ir nesukeltų perkrovų elektros tinkle“, – pataria A. Minelga.

Išmanusis įkrovimas – tas pats, kas dinaminis valdymas?

Planuojantiems įsigyti elektromobilį ekspertas siūlo susipažinti su naujomis technologijomis ir sužinoti, kas yra išmanusis įkrovimo būdas bei dinaminis valdymas. Neretai šios sąvokos laikomos sinonimais, nors – tai skirtingos technologijos.

„Paprastai tariant, išmaniosios įkrovimo stotelės, kaip ir kiti išmanieji įrenginiai, turi ryšį (internetą ar kitą ryšio standartą). Dideliuose administraciniuose, gamybiniuose pastatuose paprastai įrengiama daug įkrovimo stotelių, todėl jos turi būti sujungtos į tinklą, kad jas būtų galima valdyti ir administruoti nuotoliniu būdu“, – teigia A. Minelga.

Privačiuose būstuose įrengtos įkrovimo stotelės gali apsieiti ir be interneto ryšio, tačiau šiuo atveju svarbiau galios balansavimas, nes stotelių galia paprastai siekia nuo 7,4 iki 11 kW, o įprasta namų elektros įvado galia būna mažesnė. Todėl kyla rizika, jog kraunant elektromobilį gali suveikti automatiniai jungikliai. Kad taip nenutiktų, būtina riboti krovimo srovę. Pasak eksperto, galimi du sprendimai: riboti krovimo srovę programėlėmis arba naudoti dinaminės galios balansavimo sistemas.

„Dinaminė sistema pamatuoja, kiek elektros vartojama namie ir visą likusią laisvą galią paskiria įkrovimui. Jei laisvos galios padaugėja ar sumažėja, atitinkamai sumažinama ar padidinama krovimo galia. Šių sistemų yra įvairių ir ne visoms joms reikalingos telefonų programėlės. Taigi, šiuo atveju sistema, kuri neturi interneto ryšio, gali puikiai atlikti išmanumo funkciją“, – pasakoja A. Minelga. Jo pastebėjimu, dinaminio balansavimo sprendimai planuojantiems įsigyti įkrovimo stotelę namams tapo dar aktualesni, nes Lietuvos energetikos agentūros paskelbtuose kvietimuose gauti paramą stotelių įrengimui ši funkcija yra privaloma.

 

Partnerio turinys

Dalintis

2023/04/01

Bronis Ropė: „Valdžia negirdi ūkininkų, kuriuos užklupo pieno krizė“

Pieno supirkimo kainos krenta rekordiškai – šių metų sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo net 12 proc. mažesnė palyginus su praėjusiu mėnesiu ir sudarė 443,75 eurų sumą už toną. Sausio ir kovo mėnesiais ...
2023/04/01

Interaktyvus žemėlapis padės teisingai deklaruoti žemę

Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras parengė interaktyvųjį žemėlapį, kuriame galima peržiūrėti preliminarias erdvinių duomenų sluoksnių. Pagal juos bus tikrinama ūkininkų atitiktis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės ...
2023/04/01

„Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalas: dėmesys etnografijai, ekologijai ir finalistų apdovanojimai

LR Seime įvyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto organizuojamo kasmetinio nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai” finalas. Visi renginio dalyviai i...
2023/04/01

Aplinkosaugininkai pradeda akciją, ji truks du mėnesius

Balandžio 1 d. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pradeda akciją „Saugom ungurį“, kuri truks iki gegužės 31-osios. Šios akcijos tikslas – europinių ungurių apsauga ir jų išteklių gausinimas.
2023/04/01

Kokius agurkus į stiklainius dėsite šiemet?

Daugeliui agurkų augintojų – profesionalų ir mėgėjų – kiekvieną sezoną kyla klausimas, kokias agurkų veisles rinktis, kokios naujos jų veislės galėtų sudominti ir papildyti laukiamą derlių. Tad apžvelgiame  konservuoti ir kitaip p...
2023/04/01

Kovą didėjo prezidento, Seimo pirmininkės ir Kauno mero reitingai

Vilnius, balandžio 1 d. (BNS). Prezidento Gitano Nausėdos, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio reitingas kovą kilo labiausiai, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį pa...
2023/04/01

Aplinkosaugininkai akyliau stebės neleistinose vietose važinėjančius keturratininkus

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Miškų kontrolės departamento pareigūnai visus miško lankytojus skatina saugoti ir neniokoti miško paklotės. Todėl per akciją „Saugom mišką“, trunkančią iki gegužės 15-osi...
2023/04/01

Traukiasi dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas

Penktadienį BNS, remdamasis LRT naujienų portalu, paskelbė, kad „Birštono elektra“ nuo gegužės 1-osios nutraukia elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą.
2023/04/01

Modernizuojant laivybos kelią Nemunu pradedamas finišo etapas

Modernizuojant laivybos kelią didžiausia Lietuvos upe – Nemunu pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą lai...