Mitai apie elektromobilius ir jų įkrovimo stoteles

Brangesnis nei su vidaus degimo varikliu?

Daugelio Baltijos šalių vairuotojų ketinimus įsigyti elektrinį automobilį stabdo klaidingas įsitikinimas, jog jis gerokai brangesnis nei mašina su vidaus degimo varikliu. „Pirmieji elektromobiliai, kaip ir visos naujosios technologijos iš tiesų buvo brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ličio jonų baterijų gamybos technologijos tapo pažangesnės, o jų kaina gerokai sumažėjo. Todėl šiandien rinkoje elektromobilių kainos faktiškai nesiskiria nuo kitų automobilių. Be to, pasinaudojus valstybės parama tvaresnės transporto priemonės įsigijimas tampa dar patrauklesnis“, – teigia ekspertas Arnoldas Minelga, „Schneider Electric“ paradavimų inžinierius.

Šiuo metu Lietuvoje privatūs asmenys, įsigyjantys mažiau taršų automobilį, gali gauti iki 5000 EUR, juridiniai asmenys – iki 4000 EUR kompensaciją, o nuo kitų metų bus taikoma dar didesnė lengvata verslui: įmonėms, įsigysiančioms elektromobilius, bus taikomas 0 PVM tarifas.

Baugina išaugusios elektros kainos, tačiau net lapkričio mėnesį, kai elektros kainos buvo vienos aukščiausių, elektromobilio eksploatacija buvo pigesnė nei benzininio ar dyzelinio.

„Vidutinės elektromobilių elektros sąnaudos 100 km siekia apie 16 KWh, tad nesunku paskaičiuoti, kad lapkritį, kai iš „Nordpool“ biržos perkamos elektros energijos mažmeninė kaina buvo apie 0,37 Eur, 100 km su elektromobiliu nuvažiuoti kainavo apie 6 eurus. Tuo metu su benzininiu automobiliu įveikti tą patį atstumą kainavo apie 16 eurų“, – skaičiuoja A. Minelga. Pasak jo, taip pat pigiau atsieina elektromobilio išlaikymas, nes nereikia keisti variklio tepalų, juose yra mažiau susidėvinčių detalių.

Įkrovimui tinka bet kuris elektros lizdas?

Klaidinga manyti, kad šią transporto priemonę namuose galima įkrauti prijungus prie bet kurio elektros lizdo.

„Įkrauti elektromobilio prijungus jį prie bet kokio elektros lizdo tikrai nepatartina, nes tai visų pirma, gali būti labai nesaugu. Reikėtų atminti, kad dauguma kištukinių lizdų namuose yra vienfaziai ir gali atlaikyti ilgalaikę srovę iki 10A, t.y. gali perduoti iki 2,3 kW galios. Todėl tuščią 40 kWh elektromobilio bateriją pilnai pakrautume tik per maždaug 17 valandų. Be to, jei namuose įrengta sena elektros instaliacija, kabeliai ir lizdai gali neatlaikyti srovės, todėl elektromobilio įkrovimas gali baigtis perkrova ar net gaisru“, – įspėja A. Minelga pridurdamas, jog kiekvienu atveju reikėtų išsiaiškinti, kokią srovę gali perduoti elektros lizdas ir iki jo atvestas kabelis.

Saugiam ir patikimam elektromobilio įkrovimui namuose rekomenduojama įsirengti stacionarią stotelę. „Nereikia išsigąsti, jei namuose nepakanka galios maksimaliam krovimui – dabar yra galios balansavimo sistemų, kurios elektromobilio krovimo srovę apriboja taip, kad ji neviršytų turimos maksimalios galios ir nesukeltų perkrovų elektros tinkle“, – pataria A. Minelga.

Išmanusis įkrovimas – tas pats, kas dinaminis valdymas?

Planuojantiems įsigyti elektromobilį ekspertas siūlo susipažinti su naujomis technologijomis ir sužinoti, kas yra išmanusis įkrovimo būdas bei dinaminis valdymas. Neretai šios sąvokos laikomos sinonimais, nors – tai skirtingos technologijos.

„Paprastai tariant, išmaniosios įkrovimo stotelės, kaip ir kiti išmanieji įrenginiai, turi ryšį (internetą ar kitą ryšio standartą). Dideliuose administraciniuose, gamybiniuose pastatuose paprastai įrengiama daug įkrovimo stotelių, todėl jos turi būti sujungtos į tinklą, kad jas būtų galima valdyti ir administruoti nuotoliniu būdu“, – teigia A. Minelga.

Privačiuose būstuose įrengtos įkrovimo stotelės gali apsieiti ir be interneto ryšio, tačiau šiuo atveju svarbiau galios balansavimas, nes stotelių galia paprastai siekia nuo 7,4 iki 11 kW, o įprasta namų elektros įvado galia būna mažesnė. Todėl kyla rizika, jog kraunant elektromobilį gali suveikti automatiniai jungikliai. Kad taip nenutiktų, būtina riboti krovimo srovę. Pasak eksperto, galimi du sprendimai: riboti krovimo srovę programėlėmis arba naudoti dinaminės galios balansavimo sistemas.

„Dinaminė sistema pamatuoja, kiek elektros vartojama namie ir visą likusią laisvą galią paskiria įkrovimui. Jei laisvos galios padaugėja ar sumažėja, atitinkamai sumažinama ar padidinama krovimo galia. Šių sistemų yra įvairių ir ne visoms joms reikalingos telefonų programėlės. Taigi, šiuo atveju sistema, kuri neturi interneto ryšio, gali puikiai atlikti išmanumo funkciją“, – pasakoja A. Minelga. Jo pastebėjimu, dinaminio balansavimo sprendimai planuojantiems įsigyti įkrovimo stotelę namams tapo dar aktualesni, nes Lietuvos energetikos agentūros paskelbtuose kvietimuose gauti paramą stotelių įrengimui ši funkcija yra privaloma.

Partnerio turinys