Modernistinio stiliaus kraštovaizdis: elegancija ir nuosaikumas

Modernistiniai kraštovaizdžiai, 1930– 1960 m. sukurti dizainerių Thomas Church, Garrett Eckbo, Dan Killey, Jame Rose, atspindėję tuometinį gyvenimą, dabar jau laikomi istoriniais. Ar nuo to laiko įvyko tiek daug permainų?

Iš tiesų modernizmas dar ne toks senas stilius, kad kažkas skirtųsi kardinaliai. Vis­kas, kas sukurta šių projektuotojų, madinga, gražu, suprantama ir dabar. Mane įkvepia XX a. pradžioje gimusi Nyderlandų lan­dšafto architektė Mien Ruys – jos sukurti sodai iki dabar knygose spausdinami kaip pavyzdiniai ir nepraranda aktualumo. Be to, iki šiol jie lankomi turistų ir atrodo nuostabiai.

Kitas klausimas, kad egzistuoja ir dau­giau apželdinimo stilių, kurie yra popu­liaresni už modernistinį. Kaip anais laikais atsiradęs gamtai artimas angliško parko stilius „nukonkuravo“ brangius, sudėtingus ir prestižinius barokinius sodus, taip dabar daugelis žmonių mieliau rinksis natūraliz­mą, nes lengviau prižiūrėti, paprasčiau keisti, mažiau pastebimos sodininko klai­dos ar neišravėta piktžolė. Tačiau visada egzistuoja kitokie žmonės, mėgstantys kažką nestandartinio.

Teigiama, kad natūralistinis stilius tinka beveik prie bet kokios architektū­ros. O prie ko ir kur tiks modernistinis apželdinimas?

Be abejonės, jis geriausiai dera prie to paties stiliaus pastatų – logiška, kad tos pačios koncepcijos architektūra ir apžel­dinimas vienas kitą papildo. Modernistinis apželdinimas puikiai atrodo ir prie šiandien net gyvenamojoje architektūroje populia­raus minimalizmo. Kadangi modernizmas ir jam artimos dizaino kryptys grįžta į madą interjero dizaine, toks apželdinimas – puikus variantas tiems, kas norėtų išlai­kyti vientiso stiliaus aplinką, tačiau dabar pamėgtų banguojančių smilgų dėl kokios nors priežasties nepageidauja.

Užtat reikia būti atsargiam, naudojant modernistinio apželdinimo elementus greta gamtinio stiliaus sodų, kur jau vyrauja natūralumas. Į gamtą negali nekreipti dėmesio, todėl modernizmas čia gali atrodyti kaip svetimkūnis.

Modernizmo idėja – išorės ir vidaus vienovė. Grįžęs į madą midcentury in­terjeras labai puikiai tinka prie tary­binio stiliaus namų. Ar modernistinis apželdinimas – išeitis tiems, kas gyvena tokio tipo namuose, bet nepageidauja pasišiaušusio gamtinio stiliaus?

Taip. Kalbant apie tikrąjį modernizmą, tai išeitis ir jiems, ir visiems pedantams, siekiantiems tvarkos ir grynumo visame kame. Taip pat ir visiems, pavargusiems nuo chaoso aplinkoje. Modernizmas – tai pirmiausia įvaizdis ir reprezentacija.

Šis stilius ganėtinai brangus. Pirmiausia dėl to, kad beveik garantuotai reikalingas žmogus, kuris tai suprojektuotų. Nereikia galvoti, kad pasodinai du tris didelius me­džius ir viskas. Šiam stiliui svarbus erdvės išplanavimas ir proporcijos, šviesos ir šešėlių žaismas, pačiam tai sukurti nėra lengva.

Nors tiesą pasakius, kalbant apie tuos se­nos statybos tarybinius privačius namus – jie kurti modernizmo epochoje ir architektūra dažnai turi šio stiliaus bruožų. Bet namus kūrė architektai, o aplinka žmonės rūpinosi patys, kaip išmanė, – dažniausiai besivado­vaudami tradicijomis arba principu „kaip pas kaimyną“. Literatūra apie apželdinimą, stilių buvo beveik neprieinama, augalų pasirin­kimo nebuvo. Dėl šių priežasčių šiandien prie tokių namų dažniausiai vyrauja ne modernizmas, kuris ten visai pritiktų, o toks specifinis „tarybinis stiliukas“ su kazokiniais kadagiais. Todėl norint moderninti aplinką, bet negriauti visko, kas jau yra, ir nebankru­tuoti, paprasčiau papildyti žaliąsias erdves prisodinant smilgų ir kitokių natūralistinio želdinimo elementų.

Ar modernizmas tinka tik dideliame sklype ir viešosiose erdvėse?

Oi ne, modernizmo elementai gali būti pritaikyti bet kokioje erdvėje – ir gyvenamojoje, ir nedideliame sklype. Tai pirmiausia tam tikras skonis, tam tikras stiliaus pojūtis. Jei žmogui norisi išskir­tinumo, drąsaus varianto „ne kaip visi“, tada modernistinis stilius pritaikomas labai plačiai.

Šio stiliaus kraštovaizdžiuose dažnai matome vandens telkinį. Kuo jis ypatingas? Įprasta kūdra ar plėvele išklotas baseinėlis su žuvelėmis tikriausiai netiks...

Kūdras reikėtų palikti natūralistiniams stiliams. Vandens telkiniai, kaip ir viskas, yra griežtų geometrinių formų: apvalūs, stačiakampiai. Galima jas derinti su lais­vomis, bet grynai laisvos formos vandens telkinys modernistiniame apželdinime netiks. Vanduo dažniausiai stovintis arba vos praeinanti bangelė, vandens ratilai. Kriokliai – nebent tokie, kaip iš krano bėgantis ar iš kažkur lašantis vanduo, kad kistų vandens paviršius, bet jokių purslų ir kaskadų. Dekoratyviniai elementai prie vandens telkinio taip pat griežti, geometriniai ir pritaikyti prie bendros kompozicijos pagal proporcijas (nei per dideli, nei per maži).

Ar galėtumėte pakomentuoti, kokios medžiagos, dangos naudojamos tokiu stiliumi želdinamame sklype?

Mažoji architektūra – svarbi stiliaus sudėtinė dalis. Be abejo, visur pasitaiko išimčių, tačiau dažniausiai naudojamas apdirbtas akmuo, akmens masė, betonas, metalai, klinkeris, apdirbta mediena – jokių riedulių, vytelių ir rąstų!

Ar yra kažkokie specifiniai augalai, kurie iškart išduotų modernistinį stilių?

Vargu ar kažkas, matydamas augalų sąrašą, iškart nujaustų šio stiliaus apžel­dinimą. Šiais laikais grynas modernistinis stilius naudojamas gana retai – būtent dėl brangumo ir išskirtinumo. Dažniausiai jis derinamas su natūralistiniu. Tačiau šiandie­ninį modernizmą sunku būtų įsivaizduoti be skroblų, bukų, kukmedžių, buksmedžių, ligustrų. Augalai būna karpyti, jiems suteikta forma. Iš tiesų, tie patys karpyti augalai egzistuoja ir klasikiniuose soduose. Žinoma, šie stiliai skiriasi augalų ir erdvių išdėstymu, mažąja architektūra ir pačia idėja.

Dar dabar labai madingos medlievos, pušys ‘Watererii’, šunobelės. Nukarpomos šių augalų apatinės šakos ir lajai suteikiama skėčio forma. Taip pat naudojami visų pamėgti himalajiniai beržai.

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ

Eglės Sūnilaitienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.