Mokslininkai žvejams patarimų negaili

Modifikuotos gaudyklės – efektyvesnės

Tokią išvadą padarė Gamtos tyrimų centras, pasinaudojęs parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programos priemonę „Mokslininkų ir žvejų partnerystė“ ir įgyvendinęs projektą „Inkaruojamų marinių gaudyklių žuvų priegaudos mažinimas Kuršių marių žvejyboje“. Projekto, leidžiančio sumažinti priegaudos mirtingumą, modifikavus žuvų gaudykles, įgyvendinimui buvo skirta 67,58 tūkst. Eur parama.

Anot projekto vadovo Gamtos tyrimų centro Laboratorijos vadovo vyresniojo mokslinio bendradarbio dr. Lino Ložio, Kuršių marios yra didžiausias Lietuvos gėlo vandens telkinys, svarbus ekologiniu, rekreaciniu, ir ūkiniu požiūriu, pasižymintis dideliu produktyvumu, taip pat jis yra svarbus žuvų neršto bei migracijų kelias. Verslinėje žvejyboje Kuršių mariose naudojami įvairūs verslinės žvejybos įrankiai, tarp kurių – ir dėl savo efektyvumo vis didėjančią reikšmę įgyjančios gaudyklės.

„Gaudyklės yra tvarus žvejybos įrankis – į jas pakliuvusios žuvys, skirtingai nei tinkluose, dažniausiai nežūsta ir lieka gyvos iki tol, kol žvejas jas pasiima arba paleidžia. Pastaraisiais metais mariose pradėtos naudoti patobulintos konstrukcijos inkaruojamos marinės gaudyklės, kuriomis gali būti žvejojama nepriklausomai nuo marių dugno. Tačiau dėl konstrukcinių ypatumų inkaruojamų gaudyklių tinklo akyse įsipainioja nemažai neverslinio dydžio arba saugomų žuvų, kurios, tikrinant gaudyklę, būna jau mažai gyvybingos ar negyvos. Dėl to nukenčia marių žuvų ištekliai, kas nenaudinga nei verslui, nei rekreaciniu ar ekologiniu požiūriu“, – pabrėžė dr. L. Ložys.

Gamtos tyrimų centras atlikęs tyrimą nustatė, kad patobulintos konstrukcijos marinės gaudyklės pasižymi dideliu efektyvumu ir žymiu neverslinės priegaudos kiekiu, lyginant su senos konstrukcijos gaudyklėmis – 2020 metais mokslininkai, bendradarbiaudami su Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ skirtingais sezonais vykdydami eksperimentus, išsiaiškino, kokios gaudyklių tinklo akytumo modifikacijos bei gaudyklių tikrinimo būdai galėtų būti tvaresni.

„Tyrimo metu buvo lyginami modifikuotų ir nemodifikuotų gaudyklių laimikiai ir priegauda realiomis sąlygomis Kuršių mariose. Apibendrinant tyrimą, galima teigti, jog modifikuojant gaudyklės akytumus bei keičiant gaudyklių tikrinimo būdą didžioji priegaudos dalis gali būti, skirtingai nei iš tinklų, paleista gyvybinga“, – aiškino dr. L. Ložys.

Jo teigimu, tyrimo metu gauti rezultatai yra svarbūs Kuršių marių žuvų išteklių naudotojams, ypač žvejams verslininkams, kuriems yra aktualu turėti efektyvius atrankiosios žvejybos kriterijus atitinkančius įrankius, leidžiančius vykdyti tvarią žvejybą. Įgyvendinus tyrimą, žvejams pasiūlyti žuvų priegaudos ir mirtingumą marinėse gaudyklėse mažinantys sprendimai. „Labai svarbu ir tai, kad pasibaigus šio projekto įgyvendinimui, jo metu įsigyta įranga dirba ir toliau, gaudykles mes naudojame tolimesniems tyrimams, dėl jų esame nepriklausomi nuo žvejų, reikalingus duomenis gauname patys“, – akcentavo dr. L. Ložys.

Dėmesys vėjažuvėms ir nėgėms

Sulaukę 67,4 tūkst. Eur paramos pagal priemonę „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija pernai bei šiemet įgyvendino projektą „Vėjažuvių populiacijos dinamika ir reprodukcijos ypatumai Lietuvos priekrantėje“.

Vėjažuvės (Belone belone) yra jūrinės pelaginės žuvys, paplitusios Atlanto baseine, prie jūrų krantų priartėja tik neršto metu. Pastaruoju metu Lietuvoje vėjažuvių sugavimai auga, jų laimikiai, ypač pavasario žvejybos sezono metu, įgyja vis didesnę svarbą labai dinamiškai besikeičiančių žvejybos sąlygų, aplinkos kaitos kontekste. Tad buvo siekiama nustatyti vėjažuvių populiacijos ir biologinių rodiklių dinamiką Lietuvos priekrantėje, reprodukcijos ypatumus ir efektyvumą bei šių parametrų įtaką vėjažuvių laimikių stabilumui, tvarumui ir didesnės pridėtinės vertės kūrimui priekrantės žvejybos sektoriuje. Ankstesni vėjažuvių ikrų inkubacijos eksperimentai parodė, kad Baltijos jūros druskingumas yra per mažas sėkmingai jų inkubacijai – mirtingumas siekia 90–100 proc. Tad buvo atliekami papildomi reprodukcijos tyrimai siekiant išsiaiškinti, ar ties Lietuvos krantais vyksta vėjažuvių nerštas ir ar jis yra sėkmingas druskėto vandens ir apvelingo sąlygomis.

Vis labiau populiarėjančių, bet Lietuvos pakrantėje dar ne itin dažnai sutinkamų vėjažuvių populiacijos dinamikos Lietuvos priekrantėje tyrimams, vertinant šias žuvis kaip augančios svarbos išteklių priekrantės žvejyboje, 2022 metais 52,49 tūkst. Eur paramos sulaukė ir Rusnės gamtos fondas. Buvo analizuojama vėjažuvių laimikių dinamika, ją lyginant su situacija kaimyninėse šalyse, taip pat buvo vertinamas ir galimas laimikių stabilumas bei tvarumas Baltijos jūroje. Iki metų pabaigos dar tikimasi nustatyti vėjažuvių laimikių biologinius ir mėsos kokybės parametrus, atlikti vėjažuvių laimikio realizacijos vertės grandinės tyrimą ir parengti rekomendacijas, kaip būtų galima padidinti laimikio pridėtinę vertę. Taip pat norima įvertinti vėjažuvių išteklių svarbą mėgėjų žvejybai ir priekrantės žvejybos verslui.

Klaipėdos universitetas, sulaukęs 50,56 tūkst. Eur paramos, įgyvendina ir dar vieną projektą, kuriuo mezgami glaudesni ryšiai tarp žvejų bei mokslininkų. Jie tiria kažkada Kuršių mariose itin aktyviai žvejotų nėgių išteklių būklę priekrantėje, jų žvejybos galimybes skirtingų rūšių gaudyklėmis, ketina nustatyti nėgių žvejybos reglamentavimą ir sudaryti sąlygas jų gaudyti daugiau. Yra bandoma nustatyti nėgių žvejybos efektyvumą, galimus sugavimus mažesnio akytumo ir skirtingos konstrukcijos eksperimentinėmis gaudyklėmis, įvertinti šių gaudyklių poveikį kitoms priekrantėms žuvims. Taip pat norima papildomai surinkti biologinę medžiagą apie ungurių išteklius, jų biologinius rodiklius Baltijos jūros priekrantėje, surinkti žvejybos vietose vandens sūrumo ir temperatūros duomenis ir pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas dėl nėgių verslinės žvejybos reglamentavimo gaudyklėmis.  

Neapsiriboti priekrante ir mariomis

Šiam Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonės „Mokslo atstovų ir žvejų bendradarbiavimo veiklos“ paraiškų priėmimo etapui, kuris prasidės nuo lapkričio 21 d. ir truks iki kitų metų sausio 22 d., numatyta 140 tūkst. Eur paramos.

Mokslo atstovų ir žvejų bendradarbiavimo veiklos skirtos išbandyti ir diegti pažangias technologijas ir metodus žvejybos sektoriuje bei keistis žiniomis. Remtinos veiklos gali apimti duomenų rinkimo ir tvarkymo veiklas, tyrimus, bandomuosius projektus, gerosios praktikos, žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų platinimą, seminarus. Ir taip stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą ne tik Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, bet ir visoje Baltijos jūroje.

Pretenduoti į paramą gali gamintojų organizacijos, žvejybos įmonės, universitetai bei kiti mokslinių tyrimų centrai, nevyriausybinės, tarptautinės organizacijos.

Iš viso numatomas „Mokslo atstovų ir žvejų bendradarbiavimo veiklos“ priemonės biudžetas iki 2027 metų sieks 464 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į tai, jog vidutinė parama vienam projektui iki šiol sudarydavo apie 56,8 tūkst. Eur, numatoma, kad bus atrinkti ir įgyvendinti bent 8 aktualiausi projektai. Jie turėtų leisti nustatyti, išbandyti ir pritaikyti pažangias technologijas ir metodus žvejybos sektoriuje bei keistis žiniomis, prisidedant prie Europos žaliojo kurso, Biologinės įvairovės strategijos bei Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo.

ŪP informacija

Žuvininkystės tarnybos nuotrauka