Mokslininkas kalėdinę eglutę pataria rinktis atsakingai ir neremti miškų niokojimo

Nelegalūs eglučių kirtimai – didelė žala miškams

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros mokslininkas doc. dr. K. Godvod pastebi, kad eglutės pasirinkimas tarp natūralios ir dirbtinės yra dažna prieššventinių diskusijų tema. „Visuomenė niekada neturės vieningos nuomonės, kas yra geriau, kadangi visi labai skirtingai vertiname aplink mus vykstančius procesus. Pirmiausia reikėtų atskirti du dalykus: kai eglės ar kėniai yra auginami kalėdinių medelių plantacijose nukirtimui Kalėdoms ir kai kalėdinės eglės yra kertamos miškuose, norint pasipinigauti“, – atkreipia dėmesį miškininkas.

Pasak mokslininko, šiais laikais paprasta pagal išvaizdą atskirti, iš kur buvo paimtos eglutės. „Plantacijose auginami medeliai suformuotos, taisyklingos lajos formos ir nėra lajos defoliacijos požymių. Tuo tarpu jeigu eglutė buvo kirsta miške, dažniausiai apatiniai jos lajos vainikai būna nustelbti žolinės augmenijos, krūmų ar kitų sumedėjusių augalų. Todėl įvertinę tokius išvaizdos kriterijus, galime pasirinkti eglutę, kurios nukirtimas neturės tiesioginės įtakos mūsų miškams“, – patarimu renkantis eglutę dalijasi doc. dr. K. Godvod.

Suabejojus dėl kilmės – prašyti dokumentų

Norint įsitikinti, kad eglutė tikrai užauginta pardavimui, miškininkas pataria pardavėjo paprašyti dokumentų – jeigu jis jų neturi, neverta pirkti kalėdinio medelio, kad ir koks jis gražus būtų, nes pirkdami skatinsime nelegalų medelių kirtimą. Nelegalūs eglučių kirtimai neigiamai atsiliepia miško ekosistemoms. „Visomis medyno vystymo fazėmis medynų tankumas, kuris tiesiogiai turi įtakos medyno stabilumui, turi būti reguliuojamas vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių reikalavimais. Todėl priešlaikinis medelių iškritimas arba iškirtimas iš medyno ateityje gali turėti neigiamos įtakos medyno produktyvumui, sanitarinei būklei bei tvarumui, net nekalbant apie tai, kad toks medelių kirtimas prisideda ir prie miško niokojimo“, – perspėja doc. dr. K. Godvod.

Kalėdinių eglučių auginimas žemės ūkio plotuose prisideda prie mūsų miškų tausojimo ir apsaugos, nepadaro žalos miškui. Nors vis dažniau kalbama apie eglei Lietuvoje dėl besikeičiančio klimato kylančius iššūkius, mokslininkas nuramina, kad lietuviškomis eglėmis džiaugsimės dar ne vieną dešimtmetį. „Nors dalis mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos paprastųjų eglių paplitimo arealo riba palengva traukiasi į šiaurę, reikia nepamiršti, kad ir pietuose auga eglynai, prisitaikę prie dar šiltesnių nei pas mus augimo sąlygų. Manau, kad jeigu nebus kokių globalinių katastrofų, džiaugtis eglutėmis galėsime dar ilgai ir tai tikrai nėra šio šimtmečio problema“, – mintimis dalijasi doc. dr. K. Godvod.

Įsigydami lietuviškus medelius remiame vietos verslus

Renkantis tarp vietinių ir atvežtinių medelių, mokslininkas pataria įvertinti, kad įsigydami vietinius galime įsigyti ir tą pačią dieną nukirstus, mažesnė tikimybė nusipirkti padžiūvusius medelius. Be to, įsigydami Lietuvoje augintą eglutę prisidedame prie naujų darbo vietų kūrimo, ypač regionuose, neskatiname jaunų medynų nykimo.

Nusprendusių rinktis vietinį medelį ir ieškančių lietuviško kėnio laukia nusivylimas – Lietuvos miškuose kėnių medynai nėra plačiai auginami. „Kėniai Lietuvoje auginami nebent tik mokslo ar eksperimentiniais tikslais, kadangi Lietuvos klimato sąlygomis esant šaltoms žiemoms ir nereguliarioms šalnoms, dauguma labiau dekoratyvių kėnių rūšių apšąla ir netenka prekinės išvaizdos. Todėl galima teigti, kad jeigu ilgapirščiai neįsisuka į kokią privačią plantaciją, tai dauguma aikštelėse parduodamų kėnių yra kilę iš užsienio. Tačiau dėl to nereiktų nerimauti – užsienio kilmės medelių pirkimas yra toks pats ekologiškas pasirinkimas“, – pamėgusius kėnius nuramina miškininkas.

Vazoninės eglutės – švelni saviapgaulė

Dažno mintys krypsta į vazonines egles tikintis, kad medelius po švenčių bus galima pasodinti. Pasak mokslininko, tai gali ne visada pavykti.

„Siūlau nepamiršti, kad paprastoji eglė ar europinis, kaukazinis ar kitos rūšies kėnis nėra vazoninė gėlė, kurią galima laikyti namuose tiek laiko, kiek mums norisi. Natūraliomis sąlygomis augantys augalai iki žiemojimo turi pereiti į ramybės būseną, šis procesas vyksta palaipsniui. Augalų žiemos poilsiui ir pasiruošimui jam, didelę įtaką daro ant augalo per parą krentantis šviesos kiekis (fotoperiodizmas) ir neigiamų temperatūrų suma (termoperiodizmas). Ruošiantis žiemai, augale vyksta daug cheminių procesų, kurių metu iš augalo ląstelių pasišalindamas vanduo padidina cukrų koncentraciją. Visi šie procesai padeda augalui peržiemoti“, – apie gamtoje vykstantį pasiruošimą žiemai pasakoja mokslininkas.

Augalų savybės prisitaikyti prie besikeičiančių augimo sąlygų vystėsi ne vieną tūkstantmetį, todėl nedidelė tikimybė, kad iš lauko paimta ir 2–3 savaites 20 laipsnių temperatūroje namuose laikyta, paskui išnešta į šaltį eglė pavasarį toliau gražiai vešės.

„Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, persodintas medelis patiria stresą, egzistuoja žiemojimo ir ramybės būsenos periodas, kurio metu augaluose be šaknų augimo nevyksta jokie kiti augimo procesai. Be to, reikia pripažinti, kad ne visada tokie augalai būna laiku palaistyti, o juos pirkdami mes ne visada galvojame apie optimalių augimo sąlygų kalėdiniam medeliui sukūrimą. Todėl, mano manymu, toks medelių pirkimas yra abejotinas, nebent augalą vazone laikytume namų terasoje arba nešildomoje patalpoje“, – mintimis dalijasi mokslininkas.

Dirbtinė eglė – ne vienam kartui

Anot K. Godvod, žmogaus prigimtis skatina nuolat ieškoti kažko naujo, tirti, išrasti – šis bruožas lėmė dirbtinių kalėdinių eglučių atsiradimą. Dirbtinę eglutę galime puošti keletą metų iš eilės ir savo šventės kūrimui nenaudoti kitų resursų – gyvų augalų. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įsigytą dirbtinę eglutę patariama naudoti kuo ilgiau. Tačiau pasitaiko, kad tokią eglaitę siekiama kas kelerius metus atnaujinti. „Reikia atsižvelgti į tai, kad gaminant dirbtinę eglutę buvo sunaudojami gamtos resursai“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas. Pasak jo, neigiamą įtaką didina ir tai, kad pagaminta iš plastiko eglutė ne visada gali būti perdirbama, dažniausiai išmetama į komunalinių atliekų konteinerį.

Lietuviškai eglei užauginti prireikia bent 6 metų

„Vidutiniškai paprastoji eglė jauname amžiuje auga po 50–70 cm per metus. Medelių augimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kad paprastoji eglė pasiektų 1,5–2,0 m aukštį, reikėtų bent 6 metų“, – pasakoja doc. dr. K. Godvod. Jis atkreipia dėmesį, kad augimas labai priklauso nuo medelių genotipo. Svarbus dirvožemio derlingumas. Eglės geriausiai auga derlingose augavietėse, o nederlinguose dirvožemiuose ne visada pasiekiama norimų rezultatų.

Anot mokslininko, prie eglės augimo tiesiogiai prisideda ir medelių tankumas. Kuo medeliai tankiau susodinti miške ar plantacijose, tuo labiau konkuruos tarpusavyje dėl šviesos ir stiebsis į viršų. Norint formuoti prekinės išvaizdos eglutes, būtina reguliuoti pasodintų želdinių tankumą. Doc. dr. K. Godvod atskleidžia, kad taisyklingos lajos medelių užtikrinimui reikia įdėti papildomo darbo, apie kurį žino retas pirkėjas – formuojant patrauklią medelio formą pakerpamos šoninės arba viršutinės šakutės, įprastai pasižyminčios greitesniu augimu.

Kirsti medeliai – biokuro šaltinis

Miškininkas taip pat primena, kad po švenčių nupuoštų kirstų eglučių nedera mesti į mišrių atliekų konteinerius.

„Pasidžiaugus medeliu, jį nupuošus patariama pristatyti į specialias eglučių surinkimo vietas. Po švenčių surinktos eglutės pasitarnauja kaip biokuro šaltinis – pastaraisiais metais Lietuvoje tai daroma labai sėkmingai“, – atsakingai ne tik rinktis, bet ir atsisveikinti su žiemos švenčių simboliu pataria VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros mokslininkas doc. dr. K. Godvod.

VDU ŽŪA informacija