Egzotinės žuvys Lietuvos gamtiniuose vandenyse

Tropinių vandenų žuvų kilmė Europos vandenyse įvairi: nuo nelaimingų atsitikimų (tvenkinių ir baseinių vandens turinys su augintiniais nutekėjo į vietinius vandenis), gerų darbų gamtai (žuvys paleistos į laisvę), iki neatsakingo ir aplaidaus poelgio gamtoje. Mokslininkus domina svetimžemių žuvų gebėjimas prisitaikyti ir ilgesnį laiką išlikti rūšiai naujoje (nebūdingoje) aplinkoje. Kaip sąveikauja su vietinėmis žuvų, varliagyvių rūšimis? Kokie naujakurių mitybos įpročiai ir galimas poveikis aplinkai? Apibendrinamos žinios iš Lietuvos vandenų, atskleisti pirmieji dėsningumai.

Svetimų kraštų žuvys, kaip ir Baltijoje, Lietuvos priekrantėje sugaunamos Šiaurės ir Viduržemio jūros užklydėlės, pasižymi panašiomis ypatybėmis: sugaunamos ar stebimos retai ir negausiai, žuvies maitinimosi elgsena ir maistinio derinio turinys atitinka vietos augalinio ir gyvūninio mitalo įvairovę (tai yra – galima pasiūlą), svetimkraštės žuvys apsikrėtusios vietinių gėlų vandenų žuvų parazitais. Rūšiai būdinga elgsena sąlygota aplinkos sąlygų, veiklumo ir ramybės laiko paroje ir dalinės žiemos ramybės.

Lenkijoje aptiktos 7 tropinės (akvariuminės) žuvų rūšys. Duomenys apibendrinti ir skelbti mokslinėje spaudoje. Nors tikslių duomenų stoka, tačiau Lietuvos vandenyse turėtų būti panašus rūšių kiekis. Penkios svetimžemės sparčiai plintančios (invazinės)žuvų rūšys (2016 m. birželio mėn. duomenys): mažasis žvynagalvis (Hypseleotris swinhonis), rytinis gružlelis (Pseudorasbora parva), grundalas rubuilis arba juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus), dnieprinis, sin. kaspijinis upinis grundalas (Neogobius fluviatilis) ir nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii).

Ne visi atvejai tinkamai aprašyti, tačiau gamtiniuose vandenyse įvairiuose Lietuvos rajonuose aptiktos apie 5 gėlavandenės ir jūrinės tropinių vandenų, manoma, iš akvariumų paleistos žuvų rūšys. Išskirtinis yra 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kuršių mariose ties Nida žuvų gaudyklėse sugautas apie 16 cm ilgio paprastasis gerklažiotis šamukas (Hypostomus plecostomus). 2021 m. rugsėjo 5 dieną ties Monciškėmis gaudyklėmis sugautas rifešeris (Lutjanus spp.). Apie žuvį, atklydusią ir sugautą kartu su pietvakarių Baltijos žuvimis – jūrų liežuvį (Solea solea), sužinota iš nuotraukų ir tik vėliau surasta vienos tyrimų įstaigos šaldiklyje pasimetusi žuvis. Iki šiol neaišku, ar tai iš jūrinio akvariumo paleista žuvis, ar savaime atklydusi iš pietvakarių Šiaurės jūros vandenų. Neaiški ir 2009 m. lapkritį sugauto vilkešerio (Dicentrarchus labrax) kilmė – atklydėlis iš Viduržemio jūros ar pasprukęs iš Šiaurės jūros žuvininkystės ūkių ar bandomųjų tvenkinių. Dicentrarchus labrax yra atlantinė rūšis, gyvenanti ir Šiaurės jūroje, tad labiausiai tikėtinas jos savaiminis užplaukimas į Baltijos jūrą (S. Karalius).

„Piranijos“ kaimyninėse šalyse

Didelio visuomenės dėmesio sulaukė „piranijos“. Tyrimo tikslais rinktiniu pavadinimu įvardijamos kelios artimos ir labai panašios rūšys. Azijos šalyse auginamos didelę paklausą turinčios, atskirais gyvenimo tarpsniais išore ir gyvenimo būdu labai panašios žolėdės žuvys. Akvariumuose gausiau auginamos po XX a. 80-ųjų pradžios. Maždaug tuo metu pradėtos auginti bandomuosiuose Vidurio Europos žuvininkystės tvenkiniuose. Raudonoji paku (Piaractus brachypomus = Colossoma brachypomum) Lenkijoje sugautos penkios (2000, 2002-2010 metais, po vieną atvejį Vokietijoje (2002 m.) ir Prancūzijoje (2007 m.), dvidešimt atvejų Rusijoje, Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Ukrainoje (nuo 2009 m.). Gimininga kolosoma arba juodasis paku (Colossoma macropomum) Rusijoje, Ukrainoje sugaunama nuo 2010 m., Kaliningrado srityje (2018 m.). Nuožmios grobuonės įvaizdį masinėje kultūroje įgavusi paprastoji piranija (Serrasalmus nattereri) aptikta panašiu laiku Lenkijoje (2011 m.), Danijoje (2013 m.), Makedonijoje (2016 m.). Latvijoje sugautos 2008, 2009, 2012 ir 2017 m., tačiau pranešimų turinys nepakankamas rūšiai nustatyti ir neįtraukiamos į gilesnius apibendrinimus.

Pirmieji apibendrinimai

„Piranijų“ aptikimas Lietuvos vandenyse atitinka šių žuvų atsiradimo ir plėtros laiką kaimyninėse šalyse. Pirmas žinomas pranešimas yra iš 2008 metų gegužės 16 d.. Žvejas Pranas Truba Molainių tvenkinyje (Panevėžio raj.) su kukurūzų grūdeliu sužvejojo 1,5 kg „juodapelekę piraniją“. Iki 2024 m. gegužės mėn. vidurio žinomi septyni pranešimai apie „piranijas“ Lietuvos vandenyse ir, nors jų rūšinis tapatumas dar tikslintinas, tačiau manoma, kad tai trijų rūšių atstovai. Raudonasis paku ir į ją labai panaši juodasis paku arba kolosoma vietos meškeriotojų sužvejotos šiltuoju metų laiku Šilutėje (2011 m.), Lampėdžiuose tvenkinyje 2018 ir 2019 metais. Juodoji kolosoma sugauta Nemuno vidurinėje dalyje prie Jurbarko ties Mituva (2012 m.) ir Jūroje (2018 m.) sugautos pusiau suaugusios ar brandaus amžiaus gero karšio dydžio žuvys. Jauniklių nestebėta. Šilutėje (2016 m.) ir prie Gargždų (2016 m.) sugauta kilograminių paprastųjų piranijų. Priešingai, nei pranašauta, nuožmiųjų žuvų grobuoniškumas ženkliai perdėtas, jų mitybiniai įpročiai „atvėsinti“ šaltavandenių upių vandenų ir tyrėjų duomenų išvadų. Vokietijoje žinomas rombinės piranijos (Serrasalmus rhombeus Linnaeus, 1766) paleidimo į gamtinius vandenis atvejis (2011 m.), tad manytina, kad jų gali pasitaikyti ir aplinkinių šalių vandenyse.

Patariama atiduoti tyrėjams

Daugiau nei pusė žinomų pranešimų apie Baltijos jūros retenybes ir Šiaurės jūros užklydėles, bei gėlavandenes akvariumines žuvis, sugautas Lietuvoje vidaus vandenyse, netiksliai aprašytos, žuvys neišsaugotos, duomenys nepakankami tolesniems tyrimams. Žuvų apibūdinimas reikalauja įgūdžių. Jaunos raudonosios kolosomos panašios į paprastąsias piranijas, gi suaugėliai išore ir gyvenimo būdu bei mitybos įpročiais mažai kuo skiriasi nuo suaugusių juodųjų kolosomų. Tiksliai žuvis apibūdinti gali tik specialistas.

Jūroje, ežeruose, tvenkiniuose pagautas svetimkraštes/svetimžemes ar retai užklystančias jūrines Baltijos jūros nepažįstamas žuvis patariama nufotografuoti ir užšaldytas pristatyti moksliniams tyrimams. Muziejuose renkama medžiaga saugoma ir atvira prieiga Lietuvos ir užsienio tyrėjams. Būtina žuvų nuotrauka su jų aiškia kilme ir autoriais. Prieš užšaldant, žuvis guldoma ant lygaus pagrindo, išskleidžiami pelekai, geras apšvietimas, tačiau be drėgnų vietų atspindžių („saulės blikų“) ir šešėlių. Gretimais patariama pridėti liniuotę, ar kitą žinomo dydžio daiktą (pvz., euro centų monetą). Nurodomas žvejo asmenvardis, žuvies sugavimo vieta, artimiausia gyvenvietė upė pakrantėje, vandens telkinio pavadinimas ir kitos pažintiniu požiūriu svarbios žinios. Tyrėjai nurodytu adresu susisieks ir žuvis paims ar pasitikslins sugavimo aplinkybes.

Pagal galimybes žuvis prašoma pristatyti į vieną iš muziejų (Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, Lietuvos Jūrų muziejų, Klaipėdos universitetą ar Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų fakulteto Zoologijos muziejų).

Šaltinis: Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus

Autoriai: Klaipėdos universiteto vizituojantis tyrėjas Egidijus Bacevičius, Lietuvos Jūrų muziejus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ichtiologinio ir herpetologinio rinkinių kuratorė Natalija Avyžienė