Mokytojo darbas jaunimo nevilioja

2024/09/28

Politika, Savivaldybės, Švietimas, mokslas, Visuomenė,

Lietuvoje trūksta pedagogų. Pagrindinė priežastis – garbaus amžiaus mokytojai išeina į pensiją, o abiturientai nenoriai renkasi pedagogines studijas, nes pradedančiojo pedagogo atlyginimas nedidelis, be to, įtakos turi ir kiti motyvai. Teko išgirsti, kad didelį akmenį vertėtų įversti į politikų daržą, kurie pritarė siūlymui reorganizuoti didelę patirtį turėjusias dvi pedagogų ruošimo kalves – Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) ir Šiaulių universitetą (ŠU). Prieš keletą metų prasidėjo aukštųjų mokyklų jungimo vajus: LEU tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, o ŠU buvo reorganizuotas į Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją. Kai kas teigia, kad ta pertvarka ir sumaištis galėjo turėti neigiamos įtakos pedagogų rengimui. Keleto rajonų savivaldybių administracijos švietimo skyrių vadovus pakalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Aldona SIREIKIENĖ.

Akmenės r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas dr. Darius REKIS: „Akmenės r., atlikus pedagoginių darbuotojų analizę, nustatyta, kad 2022–2023 mokslo metais švietimo įstaigose dirbo 360 pedagogų, iš kurių 340 tai buvo pagrindinė ir 20 – nepagrindinė darbovietė. Išsiaiškinta, kad net 116 pedagogų nesutampa darbo ir gyvenamoji vietovė.

Mokytojų poreikio analizė parodė, kad Akmenės r. per trejus ateinančius metus gali trūkti 50 mokytojų – daugiausia muzikos, pradinio, ikimokyklinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, fizinio ugdymo, technologijų. Vidutinis rajono mokytojų amžius yra 52 metai.

Kad nenutrūktų mokymo procesas, mokyklų vadovai stengiasi ieškoti išeities, kviečia dirbti pedagogus iš kitų rajonų, taip pat dirbti yra pakviesti į užtarnautą poilsį išėję mokytojai senjorai. Mokytojams yra iš dalies kompensuojamos atvykimo į darbą išlaidos.

Akmenės r. savivaldybės taryba rengiasi patvirtinti Akmenės r. pedagogų kvalifikacijos plėtojimo, profesinių kompetencijų tobulinimo ir pritraukimo į mokyklas 2023–2025 m. programą. Detalus programos aprašas dar tikslinamas. Pasitarę su mokyklų vadovais, šiais metais minėtoje programoje nutarėme kai ką pakeisti.“

Joniškio r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Marta STONIENĖ: „Joniškio r. irgi trūksta mokytojų, tačiau padėtis nėra kritinė, vaikams pamokos yra vedamos. Dirbti kviečiami į pensiją išėję pedagogai. Sudėtinga rasti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų. Trūksta specialiųjų pedagogų, ypač trūksta psichologų.

Norėtume, kad mokyklose antroji dėstoma kalba būtų vokiečių ar prancūzų, tačiau nėra tokių specialistų, kurie galėtų mokyti šių kalbų. Mokykloms išbandymas – įvairių specialiųjų poreikių turinčių vaikų įtraukusis mokymas. Šis procesas rajono mokyklose vyksta normaliai, galima sakyti, kad patenkiname įtraukiojo mokymo poreikį. Specialiųjų poreikių vaikams mokykloje padeda mokinio padėjėjai.

Buvo sujungtos Kriukų, Gataučių ir Gasčiūnų pagrindinės mokyklos. Dabar yra tik viena Joniškio r. pagrindinė mokykla. Tie patys mokytojai gali dirbti šios pagrindinės mokyklos filialuose. Šią vasarą Žagarės specialioji mokykla buvo prijungta prie Žagarės gimnazijos.“

Šiaulių r. savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojas Raimondas GALKUS: „Rajono mokyklose trūksta vieno kito pedagogo, bet tą problemą išsprendėme – mokyklų vadovai surado pedagogų iš kitų rajonų, pasikvietė padirbėti į užtarnautą poilsį išėjusių mokytojų. Ikimokyklinėse įstaigose kol kas darbuotojų pakanka.

Neramu, kad ateityje pedagogų daugelyje mokyklų trūks. Tai – didelė visų Lietuvos mokyklų problema.

Pagrindinės priežastys – mokyklose dirba daug 55–60 metų mokytojų, kurie, sulaukę pensinio amžiaus, paliks mokyklą, išeis į užtarnautą poilsį, o jaunimas dėl įvairių priežasčių nenoriai renkasi pedagogines studijas. Po metų kitų labiausiai trūks biologijos, chemijos, matematikos mokytojų. Vyresnėse klasėse šių dėstomųjų dalykų yra tik po kelias savaitines pamokas, krūviai nedideli, todėl mokytojams tenka ieškoti išeities – dirbti keliose mokyklose, skubėdami turi lėkti iš vienos darbovietės į kitą, kelionėms sugaišta daug laiko.“

Pakruojo r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Irena MAŽULIENĖ: „Nors ir trūksta mokytojų, tačiau rajone nėra nemokomų vaikų. Mokymo procesas vyksta. Šią problemą išsprendėme įvairiais būdais. Trūksta pradinių klasių, matematikos, reikia lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų. Pagelbsti mokytojai senjorai, be to, pas mus dirbti atvažiuoja pedagogų iš kitų rajonų. Mūsų rajono kai kurie mokytojai važiuoja vesti pamokų į Joniškio ir Pasvalio r. mokyklas.

Pakruojo r. reorganizuotos kelios švietimo įstaigos. Linkuvos specialioji mokykla tapo Linkuvos gimnazijos specialiojo ugdymo skyriumi. Žeimelio gimnazija tapo Žeimelio pagrindine mokykla, nes sumažėjo mokinių. Noriu pasakyti, kad didelį dėmesį skyrėme įtraukiajam ugdymui ir mokymui. Specialiųjų poreikių turintiems mokiniams padeda mokinio padėjėjai. Jie vaiką lydi ne tik pamokose, bet ir pertraukų metu, suteikia reikalingą pagalbą.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis