Moliuskocidai – prieš šliužus

Užsitęsę vasaros lietūs ūkininkams tapo tikru galvos skausmu dėl laukuose mirkstančių javų. Tačiau čia jų iššūkiai nesibaigia. Šilta ir lietinga vasara sukuria idealias sąlygas įvairiems kenkėjams vystytis, tarp jų ir tikram rapsų pasėlių siaubui – šliužams. Kaip išgelbėti savo pasėlius, pataria „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.

„Dėl vėlavusio pavasario ir užsitęsusio lietaus žieminių rapsų sėjos laikas, tikėtina, šiemet nusikels savaite vėliau. Jei anksčiau žiemines kultūras ūkininkai pradėdavo sėti rugpjūčio viduryje, šiemet, panašu, sėja prasidės ne anksčiau nei rugpjūčio 20 d. ir tęsis iki rugsėjo 10 d. Tokią vėlyvą sėją leis prognozuojami šilti rugsėjo orai“, – svarsto agrotechnologė.

G. Pšibišauskienė įspėja, kad dėl šilto periodo ir įvairiems patogenams tinkamos santykinės drėgmės ūkininkai turėtų daugiau dėmesio skirti kenkėjų prevencijai, iš jų vieni pavojingiausių – šliužai. Ypač dėmesį į tai turėtų atkreipti tie ūkininkai, kurių laukuose pernai ar užpernai buvo randama šliužų – šiemet jų taip pat bus. Juolab jei tarp rapsų sėjų nedaroma 4 metų pertrauka. Palankias sąlygas šliužams daugintis sudaro ir laukai, kuriuose taikomas supaprastintas žemės dirbimas – skutimas ar tiesioginė sėja į neapdirbtą ražieną – čia šliužai turi kur pasislėpti.

„Lietuvoje aptinkama dviejų rūšių šliužų, tai mūsų vietiniai dirvašliužiniai ir invaziniai – luzitaniniai arionai, kurie, spėjama, į Žemaitijos kraštą buvo atvežti laivais su mediena ir išplito po visą Lietuvą. Ypač jie mėgsta skilčialapius augalus, pvz., rapsus, pupas, žirnius. Mažiems šliužiukams palankesni maži lapeliai, pvz., ką tik išdygusios rapsų sėklos“, – laukuose karaliaujančių patogenų elgseną komentuoja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.

Kaip teigia mokslų daktarė, užkirsti kelią šliužų invazijai gali tik specialios priemonės – moliuskocidai. „Technologiškai moliuskocidas yra skirtas išbarstyti ant žemės, tačiau kai kurie ūkininkai dalį priemonės kartu su trąšomis įterpia į žemę, kad šliužai dozę moliuskocido gautų tiek žemėje, tiek ant žemės. O ūkininkai, praktikuojantys supaprastintą žemės dirbimą, moliuskocidą įterpia prapjaudami žemėje eilutę, kad šliužas, lįsdamas iš žemės, jo paragautų. Moliuskocidas veikia viliojamai – savo kvapu traukia šliužą jo paragauti.“

G. Pšibišauskienė tikina, kad laiku neapsaugojus savo laukų, pasekmės gali būti labai liūdnos – pasėlis vietomis arba ištisais laukais gali žūti, lieka tik juoda žemė.

„Linas Agro“ fotoinformacija

Susijusios temos - skaitykite: Linas Agro, Gabrielė Pšibišauskienė, moliuskocidai, šliužai