Daug kam kyla klausimų dėl didelių, įprastą formą praradusių žiedų, daržininkų dar vadinamų „monstriniais“. Pasak L. Jasevičienės iš tokio vėliau išauga beformis, rauplėtas, išsikraipęs pomidoras. Tiesa, jis būna didelis, valgomas, deja, didelę jo dalį tenka išpjaustyti.
„Užmezgęs ir augdamas toks žiedas nuskriaudžia kitus savo „brolius“, nes šis gigantas jiems palieka nedaug maisto“, – perspėja augintoja, atlaidžiai žvelgdama į tuos daržininkus, kurie, vedami smalsumo nori savo akimis pamatyti, paragauti neįprasto vaisiaus. Juk patirtis geriausias mokytojas.
Prieš kelerius metus ir jos pomidorai tokių buvo nemažai sukrovę, bet sunokę vaisiai nepradžiugino, o ir kitiems augti neleido. Todėl dabar didelius, netaisyklingos formos žiedus išskina. Tik ne visada ankstyvoje stadijoje aiškiai matyti, žiedas blogas ar geras, tik tiesiog didesnis už kitus.
„Gali būti, kad iš gražaus didelio žiedo užaugs didelis skanus pomidoras. Būtų gaila tokį prarasti. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar žiedas apvalus, su gerai matomu viduriuku. „Monstriškas“ žiedas pailgas, tarsi susivėlęs. Dar vienas požymis – priešingai nei gerojo žiedo, kurio kotelis apvalus, deformuotojo žiedkotis tarsi suplotas, sudvigubintas, – paaiškina L. Jasevičienė. – bet jeigu vis tiek kyla abejonių, nebus blogai, jeigu leisite žiedui nužydėti ir užmegzti vaisių. Tada abejonių neliks, nes ir vaisiaus įgaus kitokią nei tai veislei nebūdinga forma. Tokį, ilgai nelaukiant, verčiau išskinti.“
Kodėl taip nutinka, pasak daržininkės, nėra tiksliai aišku. Spėliojama, kad tam įtakos gali turėti šaltesnės naktys pavasarį, nes augalas patiria stresą. Šiemet tokių žiedų jos pomidorų šiltnamyje vos vienas kitas, bet prieš kelerius metus buvo kur kas daugiau. Laimei, ant vieno augalo paprastai atsiranda vienas deformuotas žiedas, daugiau jų pasitaiko retais atvejais.
Grybinės ligos pasirodė anksčiau
Deja, šie metai pomidorų augintojams pažėrė kitokių staigmenų. Anksčiau nei įprastai ant augalų pastebima rudosios dėmėtligės požymių. Daržininkai dalijasi informacija, kad pasirodė ir pomidorų sausligė. „Birželio pradžioje laikėsi karštas oras, vėjo nebuvo, todėl mažai gelbėjo net šiltnamių vėdinimas, nes nesudarė skersvėjis. Be to, kai kurie padarė klaidą, pomidorus gausiai laistydami.
Laimei, dėmėtligė neplinta taip staigiai, kaip, pavyzdžiui, maras. Bet jeigu užpuolė, tai geriau, pasak augintojos, naudoti su grybinėmis ligomis kovojančias ekologiškas priemones, kuriose yra cinko ir magnio, taip augalai papildomai gaus ir mikroelementų. Jeigu nuspręsite gelbėti pomidorus ir purkšite ekologišku preparatu, tai pirmiausia reikia nupurkšti ir tik po to labai atsargiai nuskinti pažeistus lapus. Tada grybo sporos nepersiduos kitiems augalams.
„Kaitra, drėgmė, vėdinimo stoka yra palankiausios sąlygos grybinėms ligoms atsirasti ir plisti, – nepalankias aplinkybes vardija L. Jasevičienė. – Pomidorams geriau, kai drėgmės mažiau nei daugiau. Būna, kad lapai suglemba, pomidorai atrodo tokie nelaimingi, bet vakare ar per naktį, atvėsus orui, pūstelėjus vėjeliui, jie vėl atsigauna.“
Ji pataria prieš laistant visada patikrinti žemę: paimti žemės iš giliau ir suspausti saujoje. Jeigu gniužulas nesubyra, vadinasi, drėgmės pakanka ir nereikia skubėti jos papildomai drėkinti. Svarbiau pasirūpinti, kad saulė neišdegintų žiedų. Augalus galima apsaugoti pridengus papildomu agroplėvelės sluoksniu, o stiklinį šiltnamį nudažius kalkėmis ir to visai pakanka.
Lilijos JASEVIČIENĖS ir autorės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.