Mūšis dėl BŽŪP prasideda Briuselyje

Vietiniai biurokratai

Interviu „Agra Europe“ Ch. Hansenas atkreipia dėmesį, kad ūkininkams užkrauta biurokratinė našta atsiranda ne tik dėl BŽŪP. Jis čia kalba apie būtinybę atsisakyti daugybės griežtų reikalavimų aplinkos bei sveikatos sektoriuose, kurie susiję su ataskaitų teikimo įpareigojimais ir didelėmis baudomis: esą būtina sušvelninti įsipareigojimus, susijusius su durpynais ir daugiamečių pievų išlaikymu, sumažinti įvairius patikrinimus vietoje, panaikinti įsipareigojimą pritaikyti nacionalinius strateginius planus (NSP) prie klimato ir aplinkos teisės aktų bei pan.

Tačiau nors komisaras pritaria visų patikrinimų ūkiuose ribojimui, kartu atkreipia dėmesį, kad ne visi ūkių patikrinimai yra Briuselio atsakomybė. Jo nuomone, valstybės narės taip pat turi atlikti savo namų darbus šiuo klausimu, nes nacionalinės vyriausybės dažnai mėgsta kaltinti Briuselį dėl savo nesėkmių. Ch. Hansenas taip pat atkreipia dėmesį, kad atskiri ministrai nacionaliniu lygmeniu taip pat dalyvauja kuriant ir derantis dėl ES reglamentų. Be to, balsavime dalyvaujantys Europos Parlamento nariai taip pat renkami nacionaliniu lygmeniu.

Pasak Ch. Hanseno, ne viskas, kas ateina iš Briuselio, yra blogai: daug biurokratinių kliūčių ir reikalavimų yra nacionalinės žemės ūkio politikos pasekmė.

Lūkesčiai ir spekuliacijos

ES žemės ūkio komisaras akcentuoja, kad šiuo metu dar nėra tikslios datos, kada galima tikėtis pateikti pirmąjį BŽŪP reformos pasiūlymą. Europos Parlamento Žemės ūkio komitetas nenori, kad dėl BŽŪP būtų balsuojama iki liepos 15 d.

Ch. Hansenas tikisi, kad būsimas BŽŪP biudžetas išliks dabartinio lygio, tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip bus grąžinta skola, susidariusi dėl šalių ekonomikų atkūrimo po koronaviruso. Komisaras kartu akcentavo, kad ne tik Komisija sprendžia, kaip ateityje turėtų būti finansuojama ES žemės ūkio politika, nes galiausiai ES biudžetą nustato atskirų valstybių narių vyriausybės.

Informaciją, kad būsimame biudžete BŽŪP nebus atskiros biudžeto eilutės ir antrajam BŽŪP ramsčiui po 2027 m. bus skirta mažiau lėšų, jis vertina kaip spekuliaciją. Jo nuomone, antrojo ramsčio finansavimo mažinimas būtų ypač nepalankus sunkioje padėtyje esančioms vietovėms. Kiti sektoriai taip pat netiesiogiai gauna naudos iš šių pinigų.

Ch. Hansenas gynybos biudžeto stiprinimą žemės ūkiui skirtų pinigų sąskaita dėl sunkios geopolitinės padėties pasaulyje laiko klaida. Jis teigia, kad pakankama maisto gamyba taip pat yra saugumo politikos dalis. Tačiau daugelyje regionų žemės ūkio gamyba neįmanoma arba ekonomiškai neperspektyvi be tinkamos paramos. Kalbant apie žemės ūkio produktų kiekį ir kokybę, jo manymu, Europos Sąjunga negali tapti priklausoma nuo trečiųjų šalių.

Gamyba, o ne hobis

Ch. Hansenas pasisako prieš būsimos BŽŪP drastiškas reformas, nes tai daugelį ūkių padarytų neefektyviais.

Jis pritaria tiesioginių išmokų išsaugojimui ir teigia, kad daugelis ūkių tuo remiasi, priimdami investicinius sprendimus. Tačiau parama kažkam gali sumažėti, mat, jo nuomone, visi pagaliau turėtų suprasti, kad dešimties hektarų ūkis turi kitokius poreikius nei 1000 hektarų ūkis. Todėl komisaras teigia, jog parama turėtų būti teikiama ten, kur jos labiausiai reikia. Jis taip pat sako, kad reikėtų apsvarstyti galimybę neberemti smulkiųjų ūkių, kurie nesidomi prekine gamyba, tuo užsiimama tik kaip hobiu. Komisaras taip pat pritaria tam, kad subsidijose būtų labiau atsižvelgiama į darbo veiksnį nei anksčiau.

Rengia akciją

Tuo metu Europos žemės ūkio kooperatyvų ir žemdirbių sąjunga „Copa-Cogeca“, panašu, ne itin tiki komisaro kalbomis ir kviečia visas ES ūkininkų bendruomenes prisijungti prie įspėjamosios akcijos „ES kortų namelis“, kuri vyks gegužės 20 d. Briuselyje.

Skėtinės Europos ūkininkus vienijančios organizacijos nuomone, Europa dabar susiduria su persidengiančiais iššūkiais – nuo ​​geopolitinio nestabilumo ir ekonominio ar teisinio neapibrėžtumo iki klimato kaitos ir besikeičiančios pasaulinės prekybos dinamikos, todėl „aprūpinimas maistu yra saugumo garantija. Kitaip tariant, ES negali pasiekti tikros strateginės autonomijos, neužtikrindama savo žemės ūkio sektoriaus. O šio saugumo pagrindas yra stipri, bendra ir gerai finansuojama žemės ūkio politika“.

Tačiau, organizacijos manymu, šiandien šiai architektūrai gresia pavojus: „Pasiūlymas centralizuoti ES finansavimą į vieną fondą gali suteikti tam tikrą biudžeto lankstumą, tačiau kyla pavojus, kad BŽŪP bus ištirpdyta platesnėje sistemoje, kurioje būtų mažiau dėmesio, mažiau garantijų ir nėra bendros vizijos. Dviejų ramsčių BŽŪP pakeitimas vienu nacionaliniu programavimo modeliu susilpnintų bendrąją rinką, atidėtų būtinas investicijas ir sukeltų didelių skirtumų tarp valstybių narių, tuo pačiu metu keldamas grėsmę ūkininkų pajamoms, kenkdamas tvarumui ir keldamas pavojų žemės ūkio maisto grandinės stabilumui net ir už ES ribų“.

Kodėl „kortų namelis“?

„ES biudžetas yra ne tik techninė diskusija – tai svarbus politinis klausimas, ypač žemės ūkiui. Neturint aiškios ir apsaugotos biudžeto eilutės, skirtos paremti Europos žemės ūkio sistemą, Europos žemės ūkio politika gali sugriūti kaip kortų namelis“, – teigia „Copa-Cogeca“. – „Įvairūs ES žemės ūkio sektoriui reikalingi perėjimai – aplinkosaugos, skaitmeniniai ir ekonominiai – gali būti įgyvendinti tik tinkamai finansuojant.

„Copa-Cogeca“ savo akcijos metu siekia pasiųsti aiškią žinią: „BŽŪP turi išlikti ES maisto ir žemės ūkio strategijos stuburu, kaip įtvirtinta ES sutartyse – ne tik retorika, bet ir bendru pobūdžiu, tvirta struktūra ir skirtais finansiniais ištekliais. Štai kodėl negalime sutikti su BŽŪP išskaidymu į vieną fondą ar skubotu pasiūlymu dėl kitos BŽŪP, pateiktu liepos mėnesį kartu su daugiamete finansine programa (DFP) po 2027 m., ypač neturint aiškumo dėl išteklių, valdymo nei nesant tinkamų konsultacijų su žemės ūkio sektoriumi“.

Organizacija ragina atnaujinti įsipareigojimą, numatant specialią ir išsaugotą biudžeto eilutę bei infliacijos požiūriu pakoreguotą BŽŪP biudžetą kitoje daugiametėje finansinėje programoje.

Konferencija

Metinės ES biudžeto konferencijos rengėjai teigia, jog kitas ilgalaikis biudžetas suteiks galią bendrai Sąjungos ateities vizijai didėjančių geopolitinių, ekonominių ir visuomeninių iššūkių kontekste.

Metinėje ES biudžeto konferencijoje dalyvaus įvairūs suinteresuotieji subjektai, kad persvarstytų būsimą biudžetą, kurio centre būtų Sąjungos politikos prioritetai, kad jis būtų labiau orientuotas, paprastesnis ir paveikesnis.

Europos biudžeto, kovos su sukčiavimu ir viešojo administravimo komisaras Piotras Serafinas kartu su aukšto lygio pranešėjais ves atvirą diskusiją apie svarbiausius klausimus, rengiant kitą daugiametės finansinės programos pasiūlymą.

Siūlomi pokyčiai

Europos Komisija (EK), siekdama sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei nacionalinėms institucijoms ir suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, šiandien pateikė pasiūlymą keisti BŽŪP reglamentus.

Siūloma daugiau lankstumo dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir kitų reikalavimų taikymo.

Ekologiniams ūkiams siūloma taikyti išimtis dėl GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas), GAAB3 (draudimas deginti ražienas), GAAB4 (dirvos erozija) ir GAAB5 (dirvos danga), GAAB6 (dirvožemio apsauga pažeidžiamiausiais laikotarpiais) ir GAAB7 (sėjomaina ariamojoje žemėje) reikalavimų, darant prielaidą, kad šių GAAB yra laikomasi.

Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, keičiami GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas) reikalavimai. Valstybėms narėms leidžiama savanoriškai pasirinkti laikotarpį nuo 5 iki 7 m., kuriam suėjus, neariama ir žolėmis apsėta žemė turi tapti daugiametėmis pievomis. Taip pat padidintas leistinas daugiamečių pievų santykinės dalies sumažėjimas nuo šiuo metu galiojančių 5 proc. iki 10 proc. Toks praplėtimas yra aktualus Lietuvai – sumažins poreikio atkurti daugiametes pievas riziką.

Jei nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai atitinka GAAB4 standartą ir jo tikslus, šios taisyklės gali būti įtrauktos į Strateginį planą ir valstybės narės neprivalo ūkininkams nustatyti kitos praktikos. Ši nuostata gali būti taikoma ir GAAB2 (durpžemių apsauga) reikalavimų taikymui. Be to, suteikta galimybė kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su GAAB2 reikalavimų įgyvendinimu taikant ekologines sistemas arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencines priemones. Lietuva dar iki šio pasiūlymo yra sukūrusi ekologinę sistemą, skirtą durpynus paversti pievomis.

Pasiūlyme numatytas išmokų už sutartinius gyvūnus ir avilius skyrimas agrarinės aplinkosaugos, klimato ir ekologinio ūkininkavimo intervencinėms priemonėms. Iki šiol pagal minimas intervencines priemones išmokas buvo galima skirti tik už plotą.

Siekiant padėti ūkininkams įveikti krizes, siūloma BŽŪP priemonių rinkinį papildyti naujomis neprivalomomis intervencinių priemonių rūšimis. Galimos intervencijos, kurių pagalba krizių atveju būtų galima mokėti išmokas ir kompensuoti nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ligų ar kitų katastrofinių įvykių. Valstybės narės galėtų šiam tikslui skirti ne daugiau kaip 3 proc. metinio BŽŪP plano finansavimo.

Išmokos ir konkurencingumas

Padidinta didžiausia metinės išmokos smulkiesiems ūkininkams suma nuo 1250 Eur iki 2500 Eur. Valstybės narės gali skirti šią išmoką smulkiesiems ūkininkams, kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, mokant ją vietoj tiesioginių išmokų. Tokią supaprastintą paramos schemą šiuo metu taiko šešios valstybės narės, Lietuva nedalyvauja. Be to, valstybės narės turės galimybę nuspręsti, kad ši vienkartinė išmoka nepakeičia išmokų pagal ekologines sistemas. Numatyta galimybė šiems ūkininkams netaikyti paramos sąlygų (VR ir GAAB įpareigojimų) kontrolės ir nuobaudų.

Pasiūlyme numatyta nauja kaimo plėtros priemonė smulkiems ūkiams, pagal kurią smulkus ūkis galėtų gauti 50 tūkst. Eur vienkartinę išmoką verslo plėtrai. Koks ūkis laikomas smulkiu turi apibrėžti valstybė narė.

Siūloma padidinti didžiausią galimą BŽŪP paramos sumą iki 0,5 proc. vaisių ir daržovių sektoriaus programoms, jei šios lėšos bus skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos ir klimato, atsparumo tikslams arba tolesniam gamintojų organizacijų ir (arba) asociacijų ekonominio gyvybingumo rėmimui.

Siekiant sumažinti administracinę naštą, plečiamos galimybės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tam tikri supaprastintų išlaidų skaičiavimo metodai, kurie naudojami kitose ES politikos srityse galės būti tiesiogiai taikomi ir BŽŪP panašaus pobūdžio veiksmams, nereikalaujant atlikti skaičiavimų.

Pagerintos galimybės ūkininkams naudotis finansinėmis priemonėmis. Siūloma padidinti apyvartinio kapitalo bendrosios dotacijos ekvivalento viršutinę ribą iki 300 tūkst. Eur. Patobulintos galimybės valstybėms narėms pervesti BŽŪP Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšas į „InvestEU“ programą finansinėms priemonėms. Lietuva žemės ūkio srityje šiuo metu ,,InvestEU” programoje nedalyvauja.

Siekiant sumažinti patikrų ir ataskaitų teikimo naštą, numatoma plačiau naudoti skaitmeninius sprendimus, diegti duomenų valdymą ir sąveikumą. Keičiamas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) tobulinimas: trys atskiri kokybės vertinimai apjungiami į vieną, patikslinama, jog plotų stebėjimo sistema gali pakeisti tinkamumo sąlygų kontrolės sistemą, papildomai neatliekant patikrų vietoje, valstybių narių bus reikalaujama įgyvendinti „vieno patikros vietoje vizito“ principą. Dėl to turėtų gerokai sumažėti apsilankymų ūkiuose skaičius ir ūkininkų kontrolė.

Siūloma supaprastinti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) (I ramsčio) Strateginio plano keitimų įsigaliojimo tvarką – leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti keitimų įsigaliojimo datą, kuri gali būti nustatyta ir nuo pakeitimo prašymo pateikimo EK dienos nelaukiant oficialaus Komisijos sprendimo dėl Strateginio plano pakeitimo patvirtinimo. Ūkininkams suteikiamas ilgesnis – iki 36 mėnesių – pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų (anksčiau buvo numatyti 24 mėnesiai). Jauniesiems ūkininkams šis laikotarpis galės būti dar ilgesnis, atsižvelgiant į jų verslo plano ypatumus.

Parengė Ričardas Čekutis