N. Biknius: tarptautinio vandenilio koridoriaus statybos galėtų prasidėti 2029-aisiais

„Mes darom viską pagal regione sutartą planą. Mūsų vizija yra pradėti kuo anksčiau. (...) Dabar pirmoje eilėje mes per artimiausius dvejus metus užbaigsime galimybių studiją, tada eis jau konkreti projektavimo fazė. Matome, kad yra galimybių pirmuosius darbus pradėti 2029 metais“, – BNS teigė  Nemunas Biknius. 

Išankstinėje galimybių studijoje teigiama, kad objektas, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų vandenilio, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją turėtų sujungti iki 2040 metų.

N. Biknius sako, kad koridorius galėtų būti pastatytas per penkerius–septynerius metus. 

„Aišku, tas dujotiekis, kadangi jis yra apie 2,5 tūkst. kilometrų, matyt, jis nebus pastatytas visas iškart, bus turbūt (statomas – BNS) gabalais. (...) Paruošiamoji fazė yra sudėtingiausia šiandien dėl to, kad niekas to dar nėra daręs. Bet, matyt, per kokius penkerius-šešerius-septynerius metus galima visą tą projektą realizuoti“, – kalbėjo „Amber Grid“ vadovas. 

Žaliasis vandenilis išgaunamas elektrolizės būdu naudojant sausumos ir jūros vėjo bei saulės energiją, jį numatyta naudoti dekarbonizuojant transportą, gaminant sintetinius degalus, aviacinį kurą ir pan.

Pernai balandį Europos Komisija projektui suteikė bendro intereso projekto (PCI) statusą, kuris leidžia gauti Europos Sąjungos finansavimą ir pagreitinti leidimų išdavimą. 

„Achemos grupės“ valdomai Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ rugsėjį nusprendus atidėti žaliojo vandenilio gamybos projektą ir atsisakyti tam skirtos 122 mln. eurų europinės paramos, N. Biknius sako, kad kalbant apie alternatyvas šiai kuro rūšiai, „didelio pasirinkimo“ nėra. 

„Puikiai suprantu šitą klausimą. (...) Infrastruktūrą pastatyti yra santykinai paprastas dalykas, tačiau reikia tvaraus, aiškaus reguliacinio mechanizmo visos Europos mastu“, – teigė N. Biknius, atsakydamas į klausimą, ar „Achemos“ sprendimas atidėti projektą nerodo bliūkštančio šio kuro potencialo.

Pasak jo, didelėms elektros vartotojoms – Vokietijai ir Nyderlandams – ateityje trūktų vandenilio, jeigu jos nori toliau vystyti savo pramonę: „Atsispiriant nuo to, mes matome, kad tas (žaliojo vandenilio – BNS) potencialas yra.“

„Dabar svarbiausia mums, kaip regiono partneriams, šituo projektu (vandenilio koridoriaus – BNS) auginti brandą taip, kaip esame sutarę, ir tokiu būdu mes atsidursime prie tų prioritetinių projektų, kuris ir turės didelį konkurencinį pranašumą ir bus įgyvendinti“, – kalbėjo „Amber Grid“ vadovas. 

„Achema“ planavo iki 2027 metų rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį. 

Vyriausybės balandį patvirtintose vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų žaliojo vandenilio. 

Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, žaliojo vandenilio gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama. 

Autorius Giedrius Gaidamavičius / BNS