Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Eimantas PRANAUSKAS
ŪP apžvalgininkas, LŽŪBA prezidentas
 

Nacionalinių ŠESD ataskaitų rengėjų „braidymas“ po 1990-uosius (II)

2024/07/07


Melžiamų karvių ir kitų galvijų išskiriamas metanas yra didžiausias baubas, kuriuo gąsdinami ne tik Europos, bet ir viso pasaulio gyventojai. Pridėjus astronominius vandens poreikius (tarytum jis negrįžtų į natūralų ciklą), siūloma radikali tariamai Žemę išgelbėsianti priemonė – atsisakyti galvijų auginimo. Tad tęsiame „braidžiojimo“ po praeitį temą. Pristatome pagrindinius melžiamų karvių organizme enterinės fermentacijos metu susidarančio metano skaičiavimo principus ir pateikiame faktines lankstaus emisijų skaičiuotojų požiūrio į 1990 m. referencinius dydžius iliustracijas.

Suminis enterinio metano kiekis yra apskaičiuojamas melžiamų karvių skaičių padauginus iš enterinio metano emisijos faktoriaus, t. y. kiek kg metano išskiria vienas gyvulys per metus.

Enterinio metano emisijos faktorius yra tiesiog proporcingas bendrajai pašaro energijai. Šioje formulėje kaip daugiklis yra naudojamas metano konversijos faktorius, kuris pagal IPCC Guidelines (Gairių) 2006 m. versiją buvo 6,5 proc. ± 1,0 proc.
Jo dydis parenkamas pagal gyvulių produktyvumą, pašaro virškinamumą, sunaudoto pašaro energinę vertę. Aukštesnio produktyvumo gyvulius šeriant kokybiškesniais pašarais, jis turėtų būti mažesnis, t. y. produktyvesni gyvuliai yra efektyvesni metano emisijų požiūriu.

Logiška būtų manyti, kad šie formulės elementai yra stabilūs, tvirtai užfiksuoti pirminiuose 1990 m. skaičiavimuose. Bet taip nėra! Vienas laisvos interpretacijos pavyzdžių – iš Latvijos NIR. Jose melžiamų karvių pašarų virškinimo energija nuo 1990 m. iki 2014 m. buvo 60 proc., nuo 2016 m. (2015 m. NIR buvo teikiami pavėluotai) tapo 65 proc.

Kitas pavyzdys iš Lietuvos. Iki 2016 m. NIR pateikiama, kad 1990 m. buvo 442 tūkst. melžiamų karvių, o po 2016 m. teigiama, jog 1990 m. buvo jau 445 tūkst. karvių. Panašu, kad tai sukėlė „drugelio efektą“ – kitais labai svarbiais 2005 m. teigiama, kad karvių skaičius 1990 m. išaugo nuo 416 iki 425 tūkst.

Visa tai veikė apskaičiuotą bendrąjį šios gyvulių grupės išskiriamo metano kiekį. Subtilesnis dalykas – metano emisijoms apskaičiuoti naudojamos bendrosios pašarų energijos, vidutiniškai tenkančios vienai karvei 1990 m., pokyčiai. Jos dydis taip pat buvo pakoreguotas. 2023 m. Lietuvos NIR nurodoma, kad tai padaryta naudojantis 2022 m. tyrimų duomenimis. Stebint permainas, kurios per 30 metų įvyko šio sektoriaus gyvulių genetikoje, pašarų ruošimo technologijoje, šėrimo praktikose, būtų įdomu sužinoti ekspertų nuomonę, kiek giliai į praeitį galima patikimai taikyti linijinę interpoliaciją, remiantis visiškai neseniai atliktų tyrimų duomenimis...

Pagal IPCC Gaires, bendroji energija apskaičiuojama pagal formulę, į kurią įrašomos neto energijos laktacijai, palaikymui ir nėštumui reikšmės. Visų šioje formulėje naudojamų koeficientų reikšmes pagal atitinkamas kategorijas ir požymius taip pat galima rasti Gairėse pateiktose lentelėse. Pagrindinė kliūtis skaičiavimams – aukščiau paminėtas virškinamosios energijos procentas. O jo reikšmė yra didelė. Pabandžius modeliuoti emisijas, esant skirtingoms reikšmėms, virškinamumo padidėjimas 5 proc. mažina vienos karvės emisijas per metus daugiau kaip 10 kg. Tinkamai organizavus apskaitą, ateityje šią kliūtį būtų galima nesunkiai apeiti.

Atnaujintoje 2019 m. Gairių versijoje pateikiama bendrosios energijos apskaičiavimo formulė, ją siejanti su gyvulio suėstų sausųjų medžiagų kiekiu.

Vis tik privalome nepamiršti, kad 1990 m. pieno gamintojų struktūroje vyravo smulkieji gamintojai, šienainio, pagaminto iš anksti nušienautos žolės, laukuose dar nesimatė, pašarų priedų asortimentas buvo daugiau negu kuklus ir t. t.

Būtina prisiminti, kad 1 kg metano, perskaičiuojamas į CO2 ekvivalentus, yra prilyginamas apie 28 kg CO2, pvz., Lietuvoje, padauginus gautą 10 kg metano emisijų iš karvės per metus skirtumą iš 845 tūkst. tuomet buvusių gyvulių, susidarytų apie 237 tūkst. t emisijų. Prie ko šį padidėjimą būtų galima priskirti – pasyvo ar aktyvo, – sunku žaibiškai ir objektyviai pasakyti. Tačiau į tai jau seniai atsakymą turėjo būti parengusi Žemės ūkio ministerija. Nes tokie nukrypimai referenciniais 1990 m. nuolat kartojamų žaliojo kurso ir „Fit for 55“ tikslų fone neturėjo praslysti nepastebėti. Tačiau su šia medžiaga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo nariams iškėlus tvarumo ataskaitų problemą, savarankiškai teko susipažinti tik šiemet. Bet kolegoms galbūt pasisekė labiau?

Kitas straipsnis bus paskutinis emisijų gyvulininkystėje tema ir skirtas mėšlo tvarkymo metu susidariusiam metanui ir jo referenciniams kiekiams 1990 m. aptarti. Jeigu skaitytojams nepabos skaičiai – tęsdamas pradėtą „braidymo“ temą, pateiksiu truputį įdomesnės informacijos iš NIR apie N2O emisijų iš dirvožemio referencijas. 

 

Redakcijos nuotrauka

Metano emisijos iš karvės 1990, 2008, 2013, 2018 ir 2023 m. NIR duomenimis, kg/iš gyvulio per metus

ES VN

NIR ataskaitos metai

Nukrypimas tarp didžiausio ir mažiausio rodiklio, proc.

2023

2018

2013

2008

Kipras

98,79

98,79

100,00

 

100

Prancūzija

99,09

99,09

99,09

98,76

100

Nukrypimas 100–110 proc.

Airija

101,31

101,38

101,38

102,06

101

Nyderlandai

110,42

110,42

110,47

108,00

102

Portugalija

96,85

96,85

94,93

94,93

102

Bulgarija

104,67

104,67

109,66

81,00

105

Vengrija

105,28

111,38

106,50

100,00

106

Estija

104,47

100,84

99,02

97,81

107

Švedija

112,19

112,19

120,26

120,26

107

Latvija

102,98

102,98

95,58

81,000

108

Danija

127,73

127,72

116,60

116,59

110

Nukrypimas 110–120 proc.

Lietuva

100,73

100,66

90,68

90,68

111

Rumunija

99,95

99,51

89,48

81,00

112

Slovakija

85,19

79,76

73,53

73,53

116

Suomija

112,04

112,35

99,64

97,13

116

Čekija

97,59

96,68

82,35

96,01

118

Lenkija

96,19

109,27

91,62

91,63

119

Italija

111,13

111,13

94,54

92,78

120

Slovėnija

91,75

91,75

76,57

85,94

120

Nukrypimas 120–140 proc.

Liuksemburgas

115,08

119,83

97,30

105,36

123

Graikija

108,91

92,54

88,09

81,00

124

Belgija

88,08

111,73

102,66

98,80

127

Vokietija

111,53

120,16

119,92

94,82

127

Ispanija

82,95

95,79

77,43

72,31

132

Nukrypimas >140 proc.

Kroatija

110,15

112,53

77,77

77,77

145

Malta

131,64

87,62

100,00

 

150

Dalintis
Verslas