Naktiniai taikikliai – Latvijos medžioklės dabartis

2021/09/30

Nuogąstavimai dėl anarchijos, galinčios prasidėti leidus naudoti naktinius taikiklius, Latvijoje sukėlė maždaug dvejus metus trukusias diskusijas, kol buvo rastas bendras vardiklis. Po ilgų debatų ir aptarimų medžiotojų ir ūkininkų organizacijoms pavyko pasiekti savo, ir leidimas medžiotojams naudoti naktinius taikiklius šernų, lapių ir mangutų populiacijoms reguliuoti 2014 metais įtrauktas į Latvijos medžioklės įstatymą bei Medžioklės taisykles.

Klausimų buvo daug

Kodėl medžiotojams į rankas duoti universalų brakonierių instrumentą? Kodėl leisti nekontroliuojamai medžioti nakties priedangoje? Kaip bus išvengta pažeidimų? Galų gale, juk tai neetiška! Gyvūnams paliekama per mažai galimybių išsigelbėti! Tokie ir dar agresyvesni klausimai bei nuomonės Latvijoje skambėjo ir viešai, ir už uždarų durų. Visai kaip dabar Lietuvos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, aptariant tą patį klausimą. Beje, prieš priimant sprendimą Latvija dar nebuvo susidūrusi su afrikiniu kiaulių maru, ir, neskaitant nuogąstavimų dėl medžiotojų ir medžioklinių šunų sveikatos, pagrindinė naktinių taikiklių įteisinimo priežastis buvo poreikis reguliuoti šernų skaičių, siekiant sumažinti žalą žemės ūkio pasėliams. Latvijos medžiotojų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Haraldas Barvikas prisimena argumentus diskusijose prieš 5–6 metus. „Argumentai nesikeičia. Kokie jie buvo tada, tokie patys būtų ir dabar, – teigė jis. – Medžiotojai kaltinami galimu brakonieriavimu.“

Pasakodamas apie naktinius taikiklius H. Barvikas aiškino, kad naktinis taikiklis leidžia įsitikinti šūviu. Anksčiau ir dabar leidžiama šernų, lapių ir mangutų medžioklėje tamsiuoju paros metu naudoti žibintą, bet su juo šūvis visada skubotas ir dažnai netikslus. Naktinis taikiklis leidžia įvertinti gyvūną, išsirinkti iš šernų būrio tinkamiausią egzempliorių ir sumedžioti jį be kančių, be paieškos ir pribaigimo nakties tamsoje – vienu tiksliu šūviu.

Penkerių metų patirtis rodo, kad duslintuvų ir naktinių taikiklių naudojimas Latvijoje neturėjo įtakos brakonieriavimo apimtims. Nuogąstavimai nepasitvirtino. „Nusikaltėliams visada buvo nusispjauti, ar duslintuvai ir naktiniai taikikliai leidžiami, ar ne. Jie juos naudojo ir anksčiau, bet tai neturi jokio ryšio su legalia medžiokle. Latvijoje šių įrenginių leidimas niekaip nepablogino bendros situacijos. Daugelyje Europos šalių naktiniai taikikliai ir duslintuvai leidžiami naudoti su apribojimais ir be jų jau labai ilgai, ir ten taip pat nėra jokių indikacijų, kad būtų kilęs pavojus visuomenės saugumui ir interesams ar padidėtų brakonieriavimo atvejų“, – teigė LMA vadovas.

Kontrolės instrumentai

Latvijoje medžioklės lapas pildomas medžioklėje su varovais, jeigu vienas medžiotojas perduoda ginklą kitam, taip pat tada, jei naudojamas dirbtinės šviesos šaltinis ar naktinis taikiklis. Jeigu ataskaitoje pažymima, kad naudotas naktinis taikiklis, reikia įrašyti medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Tarp medžiotojų organizacijų, valstybinės policijos ir miškų tarnybos yra susitarimas, kad šviesiuoju paros metu su naktiniu taikikliu galima medžioti ir kitų rūšių gyvūnus, tik svarbu įrašyti dieninės ir naktinės medžioklės laiką atskirai. Priešingu atveju dieną sumedžiota stirna gali būti palaikyta brakonieriavimo atveju. Naktį su naktiniu taikikliu leidžiama medžioti tik šernus, lapes ar mangutus, ir tik nuo dirbtinės ar natūralios pakylos, ne žemesnės nei 2,5 metro. Tai kontroliniai mechanizmai, naudojami teisėsaugos institucijų atstovų, inspektorių, galinčių patikrinti medžioklės sąlygas, medžiotojo ginklus, dokumentus ir sumedžiotus gyvūnus.

Sklaido mitus

Po pokalbio su Latvijos valstybinės miškų tarnybos (LVMT) inspektoriumi Andreju Zvirbuliu bei Latvijos policijos Licencijavimo ir leidimų sistemos biuro inspektoriumi Juriu Veispalu peršasi pagrindinė išvada – brakonieriavimo apimtims naktinių taikiklių įteisinimas didelės įtakos neturėjo – pažeidėjų kontingentas beveik nekinta, keičiasi tik įrankiai ir ambicijos.

„Duslintuvų legalizavimas nieko nepakeitė, nes jie visiškai nenuslopina garso, tad, jeigu reikia, jį galima išgirsti. Praktiškai tą patį galima pasakyti apie naktinius taikiklius. Medžioklė naktį buvo teisėta ir anksčiau, tik tada medžiodavo su žibintais, o dabar – su optika. Brakonierių yra, buvo ir bus, jų skaičius praktiškai nekinta, tik keičiasi brakonieriavimo būdai. Mano nuomone, kalbant apie naktinės optikos naudojimą, didžiausias trūkumas – taip medžiojamų gyvūnų rūšių ribojimai. Tai lemia pažeidimus. Inspektorius kiekvienam medžiotojui už nugaros stovėti negali ir kontroliuoti, kurią optiką naudodamas kurį gyvūną sumedžiojo, irgi neįmanoma. Jeigu limitas padalytas ir neviršijamas, dirželiai naudojami pagal įstatymus, tai didelio skirtumo nėra, ar elnias sumedžiotas naktį, ar pavakary. Išbraukus šį reikalavimą gerokai palengvėtų inspektorių darbas“, – teigė LVMT inspektorius.

Neribojant naktinio taikiklio naudojimo medžiojamų gyvūnų rūšimis, būtų palengvintas medžioklės organizavimas ir kontrolė. Inspektoriai naktį, kaip ir dieną, turėtų patikrinti tik ginklus, medžioklės dokumentus ir registraciją, bet tai neįmanoma. Pagal Europos Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, naktinį taikiklį naudoti draudžiama medžiojant šiuose dokumentuose minimas rūšis. Iš medžiojamųjų gyvūnų ten nepažymėtos kelios rūšys: šernai, lapės, mangutai, ondatros, nutrijos ir kanadinės audinės, bet, priėmus Medžioklės taisyklių pataisas, Latvijoje nutarta naktiniais taikikliais leisti medžioti tik tris rūšis: šernus, lapes ir mangutus.

Kalbėdamas apie pažeidimus, A. Zvirbulis aiškino, kad praktiškai neteko pagauti medžiotojų pažeidžiant taisykles, taikomas naktiniams taikikliams. Užtat visai neseniai Latvijoje buvo sulaikyti du medžiotojai, kurie medžiodami naudojo šiluminius taikiklius. Abiem šiais atvejais iškeltos bylos.

Latvijos policijos inspektorius J. Veispalas pasakojo, kad pažeidimai įvyko keliose Latvijos vietose, tačiau abiem atvejais pažeidėjus pavyko sulaikyti gavus vietos gyventojų ir medžiotojų pranešimus. „Abu kartus reagavome labai greitai. Tiesiogine prasme bėgome prie sustabdytų automobilių, kad medžiotojai negalėtų nieko padaryti. Vienas iš jų vis dėlto sugebėjo nuimti šiluminį taikiklį nuo greitųjų laikiklių ir numesti automobilio salone po kojomis. Kai priėjau, jis dar pasigyrė, kad spėjo nuimti uždraustą optiką ir mes nieko negalėsime įrodyti, bet jis nežinojo, kad pokalbis įrašomas.“

Aptardamas naktinių taikiklių įvedimo poveikį brakonieriavimo apimtims, J. Veispalas tariamą padidėjimą pavadino latentiniu nusikaltimu, kurio negalima nei įrodyti, nei paneigti: „Konstatuoti pažeidimai. Dėl kitų yra tik įtarimų, bet nieko nekonstatuota. Jeigu kalbame apie naktinių taikiklių naudojimą, dažniausiai baudžiame ir griežčiausiai kontroliuojame būtent saugos taisyklių nesilaikymą – naktiniu taikikliu galima medžioti tik nuo dirbtinės ar natūralios pakylos, ne žemesnės nei 2,5 m, nuo kurios galima šauti į apačią. Mūsų nuomone, važinėjimas naktį ir medžiojimas pro automobilio langą yra didžiausias pažeidimas, nes tai gali sukelti pavojų kieno nors gyvybei.“

Inspektorius pripažino, kad nėra lengva kontroliuoti medžiotojų veiksmus, tad dažnai savo darbe inspekcija remiasi vietos medžiotojų suteikta informacija. „Medžiotojai žino ir pastebi, kas kur medžioja, kieno kokia įranga, yra bokštelis ar jo nėra. Jeigu kas nors mums praneša apie aplink su naktiniu taikikliu vaikštantį medžiotoją, kuris pats bokštelio neturi, mes jį galime patikrinti. Ir tada pasiteisinimas, kad neva ateina su ginklu ir naktiniu taikikliu nuo bokštelio, nebeveikia. Dirbame, kontroliuojame, bendradarbiaujame su vietos medžiotojais ir LVMT inspektoriais. Tad sakyti, kad, leidus naktinius taikiklius, brakonieriavimo atvejų padaugėjo, negaliu“, – pripažino inspektorius J. Veispalas.

Pardavimo apimtis

Latvijoje naktiniai taikikliai leisti 2014 metais. Jais prekiauja keli medžioklinių prekių tinklai ir atskiros įmonės, tačiau didžiausias pardavėjas ir didmenininkas yra bendrovė „Imicron“ ir jų interneto parduotuvė ieskaties.lv. Įmonės mažmeninės prekybos specialistas Viesturas Arkluonas papasakojo, kad per šiuos penkerius metus visoje Latvijoje parduota apie 14 tūkst. naktinių taikiklių. „Didžiausia realizacija, aišku, buvo pirmaisiais metais. Tada modeliai „Photon XP“ buvo didžiausia naujovė ir tai visų laikų populiariausia prekė. Iš viso parduota apie 7 000 šios linijos prekių. Nuo afrikinio kiaulių maro epidemijos paklausa sumažėjo, o šiuo metu parduodama vidutiniškai 50 naktinių taikiklių per mėnesį“, – pasakoja V. Arkluonas. Pagal kokios nors prekės pardavimo apimtį galima apytikriai spėti jos naudotojų skaičių, tačiau reikia atsižvelgti į moralinį susidėvėjimą, techninius trūkumus ir tiesiog nelaimingus atvejus, dėl kurių tenka įsigyti naują prekę. Įtakos turi ir sparti technologijų plėtra, kuri vidurinio bei aukštesnio pragyvenimo lygio žmones motyvuoja įsigyti vis naujesnių įrenginių. Tai taikoma ir naktiniams taikikliams bei optikai. Nors gera dieninė optika ir po daugelio metų bus tokia pat gera, naktinių taikiklių produkcijos linijoje bus atsiradę naujų, geresnės raiškos, su įdomesnėmis funkcijomis, tolesniu matymo atstumu ir t. t.