Ministras pripažino

Televizijos laidoje, aptarinėjant automobilių susidūrimus su žvėrimis, net keista buvo išgirsti iš aplinkos ministro Simono Gentvilo lūpų, kad pastaraisiais metais labai padidėjo elninių žvėrių populiacija ir, svarbiausia, tą gausą medžiotojai turi mažinti. Iki šiol medžiotojai žvėrių populiaciją tik didino.

Niekas jiems nepriekaištavo, kad neįvykdomi sumedžiojimo limitai tų žvėrių, kurių medžioklė ribojama. Tiesa, tokių žvėrių likę nedaug – tik briedžiai, taurieji elniai ir vilkai, tačiau visai neseniai buvo ribojama daugelio medžiojamųjų gyvūnų medžioklė. Tad medžiotojai nesuko sau galvų dėl to, kad limitai nebus įvykdyti. Tiesa, atsargesni dėl visa ko, kad nereikėtų atlyginti nuostolių, padarytų miškams, užpildydavo licencijas ir nesumedžiotoms elninių žvėrių patelėms ar jaunikliams, o kai licencijų buvo atsisakyta – įrašydavo į medžioklės lapus. Patinus stengdavosi sumedžioti, nes trofėjų apžiūrų komisijoms reikėdavo (ir reikia) pristatyti ragus. Taigi, jeigu ministro žodžiai nueis į „dangų“, medžiotojai žvėrių populiacijų gausą privalės reguliuoti į abi puses – pagal reikalą didinti ar mažinti. O rajonų Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos medžiotojų prašymuose nurodytus pageidaujamų sumedžioti briedžių ir elnių skaičius turi ne tik mažinti, kaip paprastai buvo iki šiol, bet, reikalui esant, ir didinti. Medžiotojai nustatytus limitus privalėtų įvykdyti.

Žvėrių miškuose vis dar per mažai?

Nieko nebestebina, kad rėksmingiems asfaltiniams kai kurių laukinių gyvūnų mylėtojams ir jų šefams vaidenasi, jog Lietuvos giriose jau išpyškinti visi žvėrys. Dar daugiau – iškirstos visos girios, dėl to likęs vienas kitas briedis, elnias ar stirna traukia į miestus ir dažnai papuola po automobilių ratais. Tačiau keista buvo klausyti, kai radijo laidoje dūsavo du žinomi gamtininkai, gamtos fotografai, kad Lietuvoje beveik nelikę briedžių, o ir vilkų vis dar nepakankamai gausu. Atseit neįmanoma surasti šių žvėrių, kad būtų galima padaryti gerų nuotraukų. O tų gamtininkų nuomone, mūsų miškuose briedžius turėtų sutikti, jais grožėtis kiekvienas grybautojas, uogautojas ar šiaip poilsiaujantis pilietis, pirmą kartą užklydęs miškan. Briedžiai tiesiog turėtų stovėti miško kelių pakraščiuose ir sveikindamiesi su poilsiautojais linkčioti barzdotas ir raguotas galvas.

Beje, abiejų gamtininkų amžius jau toks, kad turėtų prisiminti, kaip brandaus socializmo laikais, kai niekam nereikėjo atlyginti žvėrių daromos žalos miškams ir kolūkiniam žemės ūkiui, briedžių buvo priveista tiek, kad miškininkams buvo neįmanoma iškirstą mišką atkurti pušimis – visus želdinius nuniokodavo briedžiai. Kai Dubravos miškų tyrimo stoties Kuro girininkijos kirtavietėje prie Braziūkų kaimo palaukės bandėme įveisti pušų sėklinę plantaciją, negelbėjo net karčių tvora su tarpuose tarp karčių horizontaliai ištempta spygliuota viela. Vešlios skiepytos pušaitės briedžiams buvo tokios skanios, kad jie traukydavo spygliuotą vielą arba pralįsdavo, atrodytų, briedžiui per mažą tarpą, ant vielos dyglių palikdami kailio šerių kuokštus. Prie medelių įkalus kuolus ir juos apgobus žvejų tinklu, pušaičių šakas briedžiai kramtydavo per tinklą. Net pasitaikydavo, kad ragais užkabinę tuos kuolus ištraukdavo iš dirvos su visu tinklu. Negelbėjo ir repelentai. Po daugybės metų bergždžio darbo plantacijos įkurti taip ir nepavyko. Ir niekam nerūpėjo, kiek visas tas bergždžias triūsas kainavo…

Dabar padėtis su elninių žvėrių daromais nuostoliais miškų ir žemės ūkiams jau prilygsta minėtam sovietiniam laikotarpiui, o žvėrių daromą žalą dabar jau tenka atlyginti, nors miškams, ypač valstybiniams, tas atlyginimas praktiškai nevyksta. Tačiau pas mus yra taip, kad, pasak poeto, „kožnas pučia savo dūdą…“ Gamtos fotografams, laukinių gyvūnų teisių „gynėjams“ žvėrių yra per mažai, miškininkams, žemdirbiams ir tiems, kas bent kartą susidūrė su žvėrimi vairuodamas automobilį, – per daug, medžiotojams lyg ir užtenka. Visi jie pučia į savo dūdas. Tik gaila, kad kažkokio vidurkio nesugeba surasti Aplinkos ministerija, nors neabejotinai tai yra jos pareiga...

Jeigu neįspangioji, išsišiepk – ir matysi

Jeigu jau aplinkos ministras prakalbo apie tai, kad elninių žvėrių populiacijų gausą medžiotojai turi mažinti, kyla klausimas, kaip jie tai gali daryti. Didžiausią problemą medžiotojams kelia elninių žvėrių patelių ir jauniklių reikiamo kiekio sumedžiojimas, nes jų sumedžioti reikia gerokai daugiau nei patinų, o medžioklės terminai daug trumpesni. Briedžių patinus leidžiama medžioti 123 dienas, pateles – tik 61 dieną, o jauniklius – 121 dieną. Tauriųjų elnių patinų medžioklė trunka 170 dienų, o patelių ir jauniklių – 123 dienas. Stirninai medžiojami 184 dienas, o patelės ir jaunikliai – 92 dienas.

Elniniai žvėrys medžiojami tykant, sėlinant ir varant. Kadangi medžiotojų dauguma yra dirbantys piliečiai, prasidėjus elninių žvėrių patelių ir jauniklių medžioklėms, sėlinimo medžioklės būdas darbo dienomis tampa neįmanomas, nes sėlinti galima tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip 1,5 val. iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip 1,5 val. saulei nusileidus. Tykoti žvėrių gali ir per visą naktį, tad ir darbo dienomis, po darbų, visiškoje tamsoje, gali sėsti į pasalą ir klausytis pelėdų ūbavimo, bet nusitaikyti į elninį žvėrį, kaip ir daugumą kitų, išskyrus šernus, lapes ir invazinius žvėris, nepavyks, nes negali naudoti nei medžioklinio prožektoriaus, nei naktinio matymo taikiklio. Medžiotojai pensininkai į žvėrių tykojimo bokštelius galėtų sulipti ir anksčiau, kai dar šviesu, bet žvėrys, ypač teritorijose, kur nuolat trikdomi, maitintis dažniausiai patraukia tamsoje, geriausiu atveju, tirštose sutemose.

Rudenį ir žiemos pradžioje retai kada medžiotojams padeda ir mėnulis, dažniausiai linkęs slėptis po storu debesų patalu. Taigi, atkrenta ir tykojimo būdas elninių žvėrių, vilkų, bebrų ir kitų žvėrelių, į kuriuos taikantis negalima pasišviesti, medžioklėje. Medžioklės su varovais paprastai organizuojamos tik savaitgaliais, dažniausiai vieną dieną, tad jų elninių žvėrių patelių ir jauniklių medžioklei tenka per mažai, kad būtų įmanoma žymiai sumažinti žvėrių gausą. Be to, medžioklė su varovais nėra tinkamiausias medžioklės būdas atrankinei žvėrių medžioklei. Vienu metu jau atrodė, kad iš viso su medžioklėmis su varovais teks atsisveikinti, o dėl afrikinio kiaulių maro jos buvo ribojamos.

Sovietmečiu medžioklinį prožektorių buvo galima naudoti šaunant į visus žvėris. Tada reikėjo įgyvendinti kanopinių žvėrių sumedžiojimo eksportines užduotis. Ir nieko žvėrims nenutiko. Dabar pabrėžiama, kad tai neetiška. Ko gero, labiau etiška šaudyti patamsyje ir žaloti žvėris. Keisčiausia, kad visų žvėrių, ir tų, į kuriuos šaunant negalima pasišviesti, tykojimo medžioklės būdas leidžiamas ir tamsiuoju paros metu – taikykis kaip išmanai…

Suvalkijoje močiutės anūkams sakydavo – jeigu tau per tamsu, jeigu ko neįspangioji, tai išsišiepk – ir pamatysi. Tada, kai dar buvo gyvos mūsų močiutės, mūsų šeimoje šviesos šaltinis niūriais rudens ir žiemos vakarais buvo žibalo pripilta stambaus kalibro kažkokio šovinio gilzė, tad vakarais, ruošiant pamokas, reikėdavo nuolat būti išsišiepusiems. Tad ir medžiotojai, kurie turi sveikus, baltus, žvilgančius dantis, tokius kaip reklaminio bebro, galėtų išbandyti šį matomumo pagerinimo būdą…

Sugrįžti vis tik reikės

Kažkaip netikėtai baigėsi batalijos dėl naktinio matymo taikiklių legalizavimo medžioklėje. Netikėtai paaiškėjo, kad mūsų premjerė Ingrida Šimonytė, nepaisant visų kitų talentų, yra ir gera medžioklės žinovė. Jos Seime išreikšta nuomonė, ko gero, ir nulėmė tai, kad buvo nutrauktas naktinio matymo taikiklių legalizavimo medžioklėje svarstymas. O gal ji tik patikėjo visų žvėrelių globėjo Lino Jonausko paistalais apie aštriadančius Lietuvos medžiotojus ir žvėrių skerdynes mūsų krašto giriose. Šiaip ar taip, nori ar nenori, su nostalgija tenka prisiminti premjerą Algirdą Mykolą Brazauską, kuris gerai išmanė medžioklės reikalus. Tik dabar balsavimas artėjančiuose rinkimuose už socialdemokratus, bijau, kad medžiotojams nepadės, nes ponas Linas juk yra šios partijos veikėjas… Yra medžiotojų ir dabartiniame Seime, net valdančiojoje daugumoje, tačiau jie – kažkokie bebalsiai.

Apmaudu, kad ir patys medžiotojai naktinio matymo taikiklių įteisinimo procese yra mažai aktyvūs, o asmenys, nusistatę prieš medžiotojus ir medžioklę, jau išmoko, kaip susitelkus pasiekti norimų rezultatų. Kam medžiotojams reikėjo dangstytis tėvynės gynimu ir efektyvesne kova su afrikiniu kiaulių maru, kai argumentų už tų taikiklių naudojimą daugiau nei reikia yra pačiame medžioklės procese? Bet apie tai jau daug kalbėta ir rašyta. Kas mąsto objektyviai, suprato, o kieno tikslas – tik šmeižti medžiotojus ir neigti medžioklės reikalingumą, tie ir supratę vis tiek šauks prieš medžioklę.

Jei jau aplinkos ministras pasisako už elninių žvėrių gausos mažinimą, tai būtų keista, jei jis stengtųsi nesuteikti medžiotojams įrankių, kuriais tą mažinimą būtų galima įgyvendinti. Turima galvoje, kad naktinio matymo taikiklių naudojimą būtina leisti naudoti ne tik šernų, lapių bei invazinių žvėrių medžioklėje, bet visų žvėrių medžioklėse. Ypač tai aktualu medžiojant vilkus. Dabar jau visi pripažįsta, kad daugiau sumedžioti ar paimti iš gamtos ne medžioklės sezono metu reikia naminius gyvūnus pradėjusius pjauti pilkius, o to padaryti medžioklėse su varovais tikrai nepavyks. Pilkasermėgiai gyvulių aptvaruose daugiausia plėšikauja tamsoje, tai kaip į juos pataikyti, jeigu negali nei šviesti, nei naudoti specialių taikiklių? Kiek galima malti liežuviais ir, nors žinant, ką reikia daryti, norint pasiekti rezultatų, nedaryti nieko? Vilkų sumedžiojimo limitas, nors yra vis dar per mažas, jau artėja prie jų sumedžiojimo galimybių atsitiktinėse medžioklėse su varovais per visą medžioklės sezoną. Kiek dar bus tyčiojamasi iš gyvulių augintojų verslo?

Kadangi naktinio matymo taikikliai yra gana brangūs ir ne visi medžiotojai panorės jų įsigyti, būtina visų žvėrių medžioklėje leisti naudoti ir medžioklinius prožektorius. Kada nustosime gyvūnus skirstyti į kažkokias kastas: vilkai ir lūšys bei šunys ir katės – dievai, elniniai žvėrys – bajorai, šernai ir lapės – kažkokie raupsuotieji, nugrūsti į nepageidaujamų Lietuvoje žvėrių kategoriją ir naikinami ištisus metus… Vienus galima šaudyti švino užtaisais, kitiems jau reikia plieninių šratų, tretiems, matyt, jau reikės sidabrinių kulkų. Vieniems į akis pašviesti galima, kitiems tai daryti – didžiausias nusikaltimas.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Seimas grįžta prie naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje klausimo

Lapkričio 9 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Kęstučio Mažeikos pristatytas Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įstatyme įtvirtinti draudžiamas ir leidžiamas medžioklėje naudoti priemones ir įrankius. Šiuo metu medžioklės įrankiai ir priemonės reglamentuoti tik aplinkos ministro patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

Projektu siūloma leisti naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

„Šiuo metu šernai, lapės, mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros medžiojami nakties metu juos apšviečiant dirbtinės šviesos šaltiniais (prožektoriais). Prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, medžioklės metu ne tik sumažėtų sužeistų gyvūnų skaičius, bet taip pat būtų išvengta „šviesos taršos“ ir papildomo gyvūnų trikdymo nakties metu“, − rašoma dokumento aiškinamajame rašte.

Kaip tvirtina projekto iniciatoriai, naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas atitinka gerąją ir paskutiniąją ES valstybių praktiką. „Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus ir (ar) smulkiuosius plėšrūnus ir (ar) invazines gyvūnų rūšis“, − pažymi projekto rengėjai aiškinamajame rašte. Pasak iniciatorių, naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje įteisinimas leistų Lietuvai efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, prisidėti prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo.

Pagal pristatytą projektą, medžioklėje būtų draudžiama naudoti naktinius taikiklius medžiojant kitus gyvūnus, automatinius šaunamuosius ginklus, elektros aparatus, arbaletus, lankus, ir kitus templinius ginklus, sprogmenis, nuodus, jaukui ir masalui naudoti gyvus gyvūnus, dūmus, dujas ar ugnį gyvūnams varyti iš jų slėptuvių, kilpas gyvūnams gaudyti, kovinių ir agresyvių veislių šunis.

Medžiotojai negalėtų naudoti šovinių, neturinčių būtinos šaudmens energijos, visų dydžių šratų ir grankulkių bei graižtvinių ginklų neekspansyvių kulkų medžiojant kanopinius žvėris, švininių šratų paukščiams medžioti ir kt.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Kaimo reikalų komitete, papildomu – Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 5 d.

ŪP portalo inf.