Naudingi patarimai voveraičių mėgėjams

Grybauti pamėgo ir norvegai

Jurgos teigimu, norvegai grybauti pamėgo po pandemijos, anksčiau miško grybų vengdavo. Voveraitės, rudosios voveraites, baravykai itin renkami. Rudosios voveraitės vėlyvesnės, tad pasirodys netrukus, jos auga labai gausiomis kolonomis. Tai puikus grybas. Dažniausiai jas džiovinu ir šaldau. Rudosios voveraitės panašios į įprastas voveraites, tik jų skonis ir kvapas intensyvesnis.

Taip pat auga paprastieji trimitėliai – juodi, vertingi, į voveraites panašūs grybai.

Jurga paprastai prisirenka nemažai baravykų, bet šiemet jie pasirodys vėliau nei pernai. „Juos dažniausiai taip pat džiovinu ir šaldau. Nieko neverdu, mums nepatinka tokia konsistencija. Be to, gerų grybų nereikia nei plauti, nei virti, nes taip praranda didelę dalį skonio ir kvapo. Pagrindiniai grybai, kuriuos renku, – tai voveraites, rudosios voveraites, baravykai, trimitėliai“, – pasakoja virtuvėje sukiotis mėgstanti Jurga.

Iš pirmųjų voveraičių

„Negražu girtis, bet pasigirsiu – pirmosios sezono voveraitės tiesiog nugulė į lėkštę! Jokių naujienų, jokių improvizacijų, viskas labai paprastai! Juk svarbiausia – kuo daugiau pajausti pirmojo grybo skonį! Todėl tik keptuvėje apkepti lietuviški lašinukai, svogūnas ir suverstos voveraitės. Joms apkepus, įpyliau grietinėlės, pagardinau druska ir pipirais, dar – negailint krapų ir petražolių. Patiekiau su virtomis šviežiomis bulvėmis“, – paprastu, bet labai skaniu receptu dalijasi Jurga.

Geriau kepti nei virti

J. Medžionienė teigia, kad niekam savo nuomonės nebruka, tačiau dalijasi tuo, ką išmoko iš profesionalų – tiek grybų žinovų, tiek virtuvės šefų.

Išvirta voveraitė praranda dalį skonio, ji tampa labiau guminės konsistencijos, todėl patartina jas kepti, o ne virti.

Be to, nepatartina voveraičių plauti. Jos, tarsi kempinės, į save sugeria vandenį ir tampa guminės konsistencijos.

„Aš visada kruopščiai valau šepetėliu kiekvieną grybą. Jei plaunate, tuomet trumpai pakiškite po tekančiu vandeniu ir nusausinkite, kiek įmanoma. Žiemai voveraites šaldau visiškai neapdorotas. Būtina sąlyga – sausas, neplautas grybas. Ir jos tikrai neapkars. Jei vis tik bijote, kad apkars, geriau kepti nei virti, o po to šaldyti. Štai tokius patarimus įsikaliau į galvą, kai pamėgau grybauti. Ir jie dar niekada manęs nenuvylė“, – beria naudingus ir praktiškus patarimus grybautoja.

Keptos tarkuotos bulvės su voveraičių padažu

„Tai – greitas, senas geras patiekalas, puikiai tinkantis nemėgstantiems ilgai sukinėtis virtuvėje“, – sako Jurga.

Bulves ji sutarkuoja burokine tarka, pagardina tik druska ir pipirais. Gerai įkaitina mažas ketaus keptuvėles su aliejumi ir sudeda bulves, gerai jas paspausdama. Po kelių minučių keptuvėles apverčia ir dar pakepa apie 3 min. Tada bulves pašauna į iki 150 °C įkaitintą orkaitę ir kepa 15 min.

Tuo metu paspirgina lietuviškų lašinių, pagardindama juos svogūnu. Šiam apkepus, sudeda kruopščiai šepetėliu nuvalytas voveraites. Apkepusias pabarsto pipirais, nepagaili pjaustytų svogūno laiškų ir krapų.

„Prie patiekalo suplaku kokteilio iš rūgpienio, agurko, svogūno laiškų, įberiu druskos ir baltųjų pipirų“, – vienu voveraičių receptu dalijasi Jurga.

Grybų pagardas

Pirmiausia baravykai keliauja į džiovyklę, o iš jų gaminamas pagardas.

„Juos nuvalau ir smulkiai supjaustau. Galima virti, o po to malti, bet man patinka kitaip, – sako Norvegijos vienkiemyje gyvenanti lietuvė. – Į puodą pilu šlakelį aliejaus, įdedu porą lauro lapų, pačirškinu kelias sekundes ir suverčiu grybus. Po to įdedu kvapniųjų ir juodųjų pipirų ir troškinu, kol išgaruoja visas vanduo. Įpilu daug aliejaus ir sudedu tarkuotas morkas, smulkiai pjaustytus svogūnus. Troškinu, nuolat maišydama ir ragaudama. Rupią druską dedu atsargiai, įberiu šiek tiek cukraus, įpilu šaukštą acto.“

Pagamintą grybų pagardą Jurga sudeda į iškaitintus stiklainiukus. Jis tinka ir prie silkės, ir ant sumuštinio, taip pat padažui, sriubai pagardinti ir viskam, kur tik nuves fantazija.

Baravykų ir kiaušinių salotos

Smulkiai supjaustytus svogūnus pašnekovė apkepina svieste. Juos karamelizuodama įpila šlakelį saldžios sojos. Smulkiai pjaustytus šaldytus baravykus (tinka ir džiovinti) pakepina su svogūnais, kol išgaruoja drėgmė. Pagardina druska ir pipirais.

Kietai virtus kiaušinius sutarkuoja. Į indą sluoksniais deda grybus ir kiaušinius, pertepa majonezu. Galiausiai gausiai užberia pjaustytų žalumynų: petražolių, krapų, svogūno laiškų.

Labai tiko pabarstyti granatų sėklų.

Trinta porų ir pievagrybių sriuba

„Ilgiausiai vyksta pasiruošimas, produktų pjaustymas, – perspėja Jurgita. – O tada jau viskas greituoju būdu.“

Baltąją poro dalį, kelias česnako skilteles ir pievagrybius ji supjausto. Atšildytas rudąsias voveraites taip pat pasmulkina. Kiekiai galima rinktis pagal skonį.

Porą ir česnaką sudeda į puodą ir apkepa svieste su šlakeliu aliejaus. Po to dedami pievagrybiai, o kai jiems sukritus – rudosios voveraitės. Ingredientams apkepus, pilamas kalakutienos (ar bet koks kitoks) sultinys ir riebi grietinėlė. Skysčio neturi būti labai daug. Jurga pataria pilti daugiau grietinėlės nei sultinio. Po to viskas pasūdoma, pagardinama šviežiai maltais baltaisiais pipirai – ir viskas. Belieka masę sutrinti elektriniu trintuvu.

Prie sriubos Jurga paskrudina baltos duonos kubelių, taip pat – rūkytos šoninės (riebalų perteklių pašalina popieriniu rankšluosčiu).

„Ir štai – puikiausia kvapni sriuba su priedais garuoja ant stalo!“ – sako pašnekovė.

Jurgos MEDŽIONIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.