Nauja ministrų išmonė – vartyti ir kaitinti mėšlą

Biurokratų logika – neįkandama

Iki smulkmenų jau prirašyta daugybė reikalavimų, kaip ūkininkai turi elgtis su mėšlu ir srutomis. Į tuos įpareigojimus besigilinant, susidaro vaizdas, kad organinė trąša – pagrindinė dirvožemio, dėl kurio prastėjimo visi raunasi plaukus nuo galvos, gerintoja – greitai gali patekti į pačių kenksmingiausių medžiagų sąrašą.

Toks įspūdis sustiprėjo po neseniai pasirodžiusio aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendro kūrinio – įsakymo dėl „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto, kuriame atsirado, gyvulių augintojų žodžiais, sveiku protu sunkiai suprantamų naujų prievolių. Jie stebisi, kad valdžios institucijų logika, kai nuolat apsunkinamas mėšlo ir srutų tvarkymas, sunkiai įkandama.

„Jau kone kas dieną valdžia mus „pralinksmina“ naujais projektais“, – „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas.

Pečiais tik gūžčiojo ir redakcijos kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas, pieno gamintojas Marijus Kaktys: „Man tai nelabai aišku, ko jie siekia. To, ką reikėtų patobulinti, nepadaro, tačiau pridaro, ko nereikia.“

Ministerijoms išsiuntė daug klausimų

Agrarininkų atstovai jau išsiuntė Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijoms (AM) raštus, kur išdėstė nepritarimą kai kuriems naujiems siūlomiems mėšlo ir srutų tvarkymo „patobulinimams“. Labiausiai pribloškė sugalvota prievolė – parduodant tirštasis galvijų mėšlas ar pagamintas kompostas turi būti apdorotas termiškai: ne trumpiau kaip 60 minučių ne žemesnėje kaip 70 ºC temperatūroje.

„Tokia siūloma nauja nuostata neatitinka nei logikos, nei vyraujančios praktikos. Ministerijoms išsiuntėme raštą su argumentacija, kodėl tokia nuostata yra kenksminga. Mes nesuprantame, kodėl savo poreikiams tirštąjį galvijų mėšlą ar pagamintą kompostą galima naudoti be terminio apdorojimo, o parduodant jau reikia pakaitinti. O jeigu tą kompostą ne parduodi, o atiduodi ar duodi perdirbimui, pavyzdžiui, biodujų jėgainei? Taip pat nesuprantame, koks yra tikslas tirštąjį galvijų mėšlą ar pagamintą kompostą apdoroti termiškai“, – retorinius klausimus kėlė G. Kauzonas.

LPA rašte dėstoma, kad praktiškai būtų neįmanoma įgyvendinti reikalavimą dėl mėšlo terminio apdorojimo. Pavyzdžiui, „Vilniaus paukštynas“ su dukterinėmis ir susijusiomis paukštininkystės įmonėmis per metus pagamina 58 tūkst. tonų mėšlo.

„Mums sunkiai įsivaizduojamos technologijos, kurios leistų tai padaryti. O kiek tokio proceso metu į aplinką būtų išskirta CO2 iš mėšlo ir kokį neigiamą aplinkosauginį poveikį tai sukeltų? Negana to, kaitinimui būtų sunaudojamas reikšmingas energijos kiekis, kuris dar labiau padidintų CO2 emisiją. Kaip tai atrodytų vis griežtesnių tvarumo reikalavimų fone?“ – klausiama LPA rašte.

Paukštininkystės sektoriaus atstovams taip pat neaišku, kodėl toks reikalavimas numatytas tirštajam galvijų mėšlui ar pagamintam kompostui, bet nebūtų taikomas skystam mėšlui ar srutoms. „Paukštynuose, kur paukščiai laikomi ant kraiko, pakratui dažniausiai naudojamas durpių ar pjuvenų mišinys. Durpės pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Patys paukštynai, kaip ir galvijininkystės kompleksai, yra pastoviai tikrinami dėl užkrečiamųjų ligų, pavyzdžiui, salmoneliozės, todėl jos plitimo per mėšlą rizika yra minimali. Jeigu terminiu apdorojimu siekiama išvengti ligų plitimo per mėšlą, tai norime jus informuoti, kad, esant paukščių gripui, kiaulių marui ar panašioms ligoms, utilizuojami ne tik paveikto ūkio gyvūnai, bet ir mėšlas“, – aiškinama ministerijoms ir prašoma naujosios nuostatos atsisakyti.

Tenka tik stebėtis

Naujame mėšlo ir srutų tvarkymo apraše yra ir daugiau įdomybių, pavyzdžiui, punktas, kad suformuota tirštojo mėšlo kompostuojama krūva turi būti periodiškai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, vartoma komposto vartytuvu. Tokių vartymų turėtų būti 6–9, priklausomai nuo tirštojo mėšlo susikompostavimo laipsnio. O tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvės turi būti įrengiamos pagal turimo komposto vartytuvo techninius matmenis.

„Gal dėl nesusipratimo ar iš neturėjimo ką veikti sugalvojama reikalauti mėšlą kaitinti ar jį vartyti? Net nežinome, kokia tai galėtų būti įranga, su kuria kaitintume mėšlą, pavyzdžiui, 50 ar šimtus tonų. Yra įmonės, kurios gamina ir pardavinėja kompostą, tad verslas gali tai daryti, bet reikalauti to iš ūkininko, kuris galbūt mėšlą parduoda kaimynui, tai jau nežinau, kaip tai pavadinti“, – naujiena glumina M. Kaktį.

Stebėtis tenka ir dėl ministerijų noro įpareigoti ūkininkus vartyti kompostuojamą mėšlą. „Jeigu reikėtų kas savaitę apversti mėšlą, kaip tai padaryti? Juk ir amoniakas garuotų, tai būtų priešingas aplinkosauginis poveikis. Ar čia logiškai pagrįsta rekomendacija? Kitas reikalavimas – dėl šiaudų sluoksnio, ant kurio įrengiama mėšlo rietuvė, kaip to sluoksnio nesuardyti ir nesugadinti, vartant mėšlą? Ar kaskart pavarčius reikės vėl iš naujo krauti?“ – anekdotą primenančią situaciją modeliavo pieno gamintojas iš Žemaitijos.

Be kritikos, ūkininkas pastebėjo ir vieną gerą siūlymą – galimybę mėšlo rietuvę laikyti laukuose iki 12 mėn. „Ilgiau palaikytas mėšlas labiau fermentuojasi ir tampa geriau prieinamas augalams“, – pastebėjo M. Kaktys.

Nepataiko į žemdirbių ritmą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.