Nauja užduotis Maisto tarybai – stiprinti Lietuvos maisto sistemą

Premjerė Inga Ruginienė yra pavedusi MT iki šių metų gruodžio 15 d. išnagrinėti ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip sistemiškai stiprinti Lietuvos maisto sistemos darnumą, saugumą ir pasirengimą krizėms, ypatingą dėmesį skiriant vietos gamintojų, trumpųjų maisto grandinių ir kooperacijos plėtrai, taip pat valstybinio, privataus ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo stiprinimui. 

MT turi įvertinti ir pasiūlyti maisto švaistymo mažinimo priemones, inicijuoti skaidrios ir reguliarios stebėsenos vykdymą dėl paramai atiduodamo, perdirbamo ir sunaikinamo maisto kiekių bei su tuo susijusių mokestinių išlaidų. Taip pat kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru reikės įvertinti galimybes didinti maisto rezervavimo sutarčių mechanizmo efektyvumą bei panaudoti esamą maisto nepasiturintiems paskirstymo infrastruktūrą maisto rezervo rotacijai ar maisto paskirstymui krizių atvejais. MT turės pasiūlyti priemones, kurios paskatintų trumpųjų maisto grandinių, kooperatyvų, inovatyvių ar mažesnių vietos gamintojų dalyvavimą formuojant valstybės maisto rezervą ir užtikrinant aprūpinimą maistu savivaldos lygmeniu.

MT posėdyje Nacionalinis krizių valdymo centras pristatė valstybės rezervo formavimo principus įtraukiant pažeidžiamas grupes ir atsargų rotaciją. Numatyta, kad šalies gyventojai turi kaupti maisto produktus, vandenį, būtiniausius reikalingus vaistus, kad įvykus bet kokiai krizei galėtų  tris dienas išsiversti patys. Kitas tris dienas gyventojų aprūpinimu maistu turėtų pasirūpinti savivaldybės, kurios reikalingas maisto produktų atsargas gali įsigyti ir sandėliuoti arba rezervuoti. Įsigytos maisto produktų atsargos vėliau galėtų būti perduotos viešosioms įstaigoms: darželiams, mokykloms, nevyriausybinėms organizacijoms, kurios rūpinasi jautriausiomis gyventojų grupėmis.

Valstybės rezervas būtų aktyvuojamas nuo septintos dienos. Pristatymo metu pabrėžta, kad  valstybės rezerve maisto produktų atsargos ne kaupiamos, o rezervuojamos. Į valstybės rezervo formavimą ir gyventojų aprūpinimą maistu krizių atvejais planuojama įtraukti 207 parduotuves visose savivaldybėse, kuriose gyventojai galės įsigyti maisto produktų. Artimiausiuose Nacionalinio krizių valdymo centro planuose – ne tik prekybininkų, bet ir vaistininkų bei gamintojų įtraukimas į tiekimo grandines.

Informacija apie šiuo metu galiojančias mokestines lengvatas paramos teikimui ir per ketverius metus suteiktą paramą maisto produktais pasidalino Finansų ministerija. 2021 m. suteikta paramos už 12,4 mln. Eur,  2022 m. – 15,7 mln. Eur,  2023 m. – 16,9 mln. Eur, 2024 m. – 14,7 mln. Eur. Paramą maisto produktais 2021 m. skyrė 371 juridinis asmuo, 2022 m. – 491, 2023 m. – 413, 2024 m. – 395. Dosniausieji yra 7 didžiausi prekybos tinklai, skyrę net 77 proc. visos juridinių asmenų teikiamos paramos maistu. Finansų ministerijos duomenimis, parama maistu sudaro apie 60 proc. visos paramos.

Posėdyje aptarta ir mokestinių priemonių veikimo schema, skatinant atiduoti maisto produktus kaip paramą. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasiūlė Finansų, Žemės ūkio,  Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms kartu apsvarstyti mokestinių ir nemokestinių priemonių  galimybes, galinčias daryti įtaką verslininkų ir ūkininkų požiūriui į paramos teikimą.

Žemės ūkio ministerija jau nuo 2022 m. aktyviai siekia mažinti maisto švaistymą – teikia nacionalinę paramą už labdarai atiduodamo maisto tvarkymą. Šią paramą gali gauti ne mažiau kaip 3 metus veikiančios labdaros organizacijos. Jos turi įsipareigoti surinkti maistą iš pirminės gamybos bei perdirbimo sektoriaus ir išdalinti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Paramos dydis už 1 išsaugoto maisto kilogramą yra 50 centų. Pirmaisiais šios paramos teikimo metais ŽŪM skyrė 130 tūkst. eurų, o 2025 m. suma išaugo iki 600 tūkst. eurų. Šiemet taip pat bus skirta 600 tūkst. eurų.  Statistika rodo, kad net 70 proc. labdarai skirtų produktų surenkama iš ūkininkų, likusieji 30 proc. – iš maisto perdirbimo įmonių. 

Prie nepasiturinčių asmenų gyvenimo kokybės gerinimo, suteikiant jiems pagalbą ir galimybę įsigyti maisto produktų ir būtinojo vartojimo prekių, prisideda ir Materialinio nepritekliaus mažinimo programa, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Programa įgyvendinama visose šalies savivaldybėse.

Už maisto atliekų tvarkymą ir apskaitą yra atsakinga Aplinkos ministerija, kurios atstovai MT posėdyje pristatė ES Direktyvos 2008/98/EB nuostatas dėl biologinių atliekų tvarkymo, taip pat aptarė prevencijos tikslus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad iki 2030 m., palyginti su 2021– 2023 m. susidariusiu vidutiniu metiniu atliekų kiekiu, gamintojai privalės sumažinti maisto atliekų kiekį 10 proc., o restoranai, maisto paslaugų teikėjai, namų ūkiai – 30 proc.

Kitas MT posėdis, kuriame bus toliau diskutuojama dėl Premjerės pavedimo, įvyks balandžio mėnesio pabaigoje. 

ŽŪM informacija