Nauja žemdirbių misija – rasti durpžemį smėlyne

Suteikė galimybę tikslinti

Žemdirbiams baigėsi darbymetis laukuose ir prasidėjo biurokratinis triūsas. Realybėje daugelyje sklypų įvesta tvarka, o biurokratiniame lauke – tikros džiunglės, kur gali kojos ir rankos susipainioti bei galva susisukti, nes atsiranda vis daugiau tokių tvarkų ir reikalavimų, kurie ūkininkams sunkiai suvokiami.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pasiremdama daugiausia nuotoliniu būdu gautais duomenimis, patvirtino natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius, duomenis pateikė Registrų centrui (RC) ir tik po visko informavo žemių savininkus, kad jų žemėje įvestos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, paprasčiau tariant, tam tikri draudimai. Dabar ūkininkai ir žemių savininkai, ypač vyresnio amžiaus, nebesusivokia, kur kreiptis, kad būtų paaiškinta, ar jų turimi nuosavybės dokumentai ką nors bereiškia mūsų valstybėje ir kas apgins jų konstitucines teises.

Ne mažiau įdomybių ir dėl kito – durpžemių žemėlapio, kurį žemdirbiai tyrinėja elektroninėje erdvėje. Šis žemėlapis, kurį parengė VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), kol kas svarbus dėl privalomo geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) 2 standarto reikalavimo, apimančio durpžemių ir šlapynių apsaugą. Kai reikės įgyvendinti Gamtos atkūrimo įstatymą, tada durpžemių atkūrimas ir saugojimas įgis kur kas didesnę reikšmę ir turės dar rimtesnių pasekmių.

Kai įsigalios GAAB 2 standartas, bus keliami nemenki reikalavimai: jei ūkininko deklaruojamoje žemėje nustatomi šlapynių ir durpžemių plotai, įvedami draudimai – negalima jų sausinti, įrengti naujų drenažo sistemų (senas sistemas remontuoti ir rekonstruoti leidžiama, bet tik tokiu atveju, jei tai nepakenks durpžemių aplinkosauginei būklei), deginti, taip pat durpžemių plotuose draudžiamas arimas (leidžiamas neariamasis žemės dirbimas).

Šiemet GAAB 2 nebuvo taikytas, jis atidėtas iki 2024 m. Žemdirbiams buvo suteikta galimybė tikslinti durpžemių sluoksnį ir įrodinėti, kad nustatytose vietose durpžemių galbūt nėra. Situacija labai įdomi – durpžemių žemėlapis nuleidžiamas „iš viršaus“, o ūkininkas turi įrodinėti, kad atsirado netikslumų.

Ragina kasti ir fotografuoti

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su visu rimtumu kviečia žemdirbius tikslinti durpžemių žemėlapį, jeigu jie pamatė kokių klaidų, ir nurodo būdus, kaip tai galima padaryti. Jei durpžemio ploto deklaruojamame lauke nėra – kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm, su prašymu pareiškėjai turi pateikti ne mažiau kaip 2 buvusio durpžemio ploto nuotraukas su tam tikro formato koordinatėmis, taip pat buvusio durpžemio plote iškasti ne mažesnio kaip 50 cm gylio prakasą, vertikaliai pakabinus centimetrinę matuoklę.

Jei durpžemio plotas deklaruojamame lauke sumažėjęs, padidėjęs arba pakitusi jo vieta, pareiškėjai su prašymu pasirinktu būdu turi pateikti durpžemio ploto kontūrą atitinkamu skaitmeniniu formatu arba žemėlapio ištrauką, kompiuterio ekrano nuotrauką su pažymėtais durpžemio ribos netikslumais.

Užpildytas prašymas su prakasų nuotraukomis ir visa kita būtina informacija turi būti siunčiami elektroniniu paštu ŽŪDC. Pabrėžiama, kad pareiškėjų prašymuose pateiktų faktų patikra vietovėje bus atliekama atsitiktine tvarka.

Tad jeigu kur kaimiškose vietovėse pamatysime su kastuvu ant peties kulniuojantį žmogų, negalvokime, kad jis yra lobių ieškotojas. Tai greičiausiai bus duonos augintojas, pasirengęs įrodinėti kitų klaidas, kad nebūtų apribota jo pagrindinė veikla ir negrėstų finansinės sankcijos. Paskui jam dar reikės įveikti visas „skaitmenines džiungles“, kad galėtų teisingai pateikti prašymą. Jeigu visų šių barjerų neįveiks – smėlynai virtualiai gali virsti durpžemiais. Tokia formuojasi nauja realybė.

Mato daug nesąmonių

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Druskininkų padalinio pirmininkas Antanas Vailionis „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad tiek durpžemių, tiek natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai įsuko ūkininkus į problemų sūkurį. „Kolegos skundėsi, kad durpžemiai „užnešti“ ir tose vietose, kur jų nėra ir būti negali – ant kalno, smėlynuose. Dabar žmonės bando kažką keisti, bet tai – vargo kelias. Kitiems ir man pačiam reikia įrodinėti dėl nustatytų pelkių, čia dar sudėtingiau, nes duomenys jau pateikti RC“, – apie vienpusiškai ir buldozeriu stumiamus ribojimus kalbėjo ūkininkas.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Druskininkų krašto ūkininkas Žydrūnas Nevulis numojo ranka į durpžemių tikslinimą, nors jų jo dirbamoje žemėje nustatyta ne vienoje vietoje. Viename iš sklypų durpžemis pažymėtas ant kalno. „Sveiku protu nesuvokiama, kaip ant kalno gali būti durpžemis? Bet jis čia pažymėtas. Net ne specialisto akimis pasižiūrėjus į tą žemėlapį ir sulyginus sluoksnius su kitais žemėlapiais, iškart matyti daug nesąmonių. Netikslumų daug, visų net ir nestudijavau ir nežadu eiti kryžiaus kelių bei įrodinėti, kad nesu kupranugaris“, – ŪP kalbėjo ūkininkas.

Ž. Nevulis aiškino, kad reikėtų mėnesį paprastu kastuvėliu darbuotis arba samdyti ekskavatorių, norint įrodyti, kad ant kalvelės nėra durpžemių. Visa tai kainuoja. Ūkininkas teigė nesiveliantis į tikslinimų biurokratiją, nes manantis, kad ribojimų nepažeis, nes taiko neariamąsias žemės dirbimo technologijas. „Man tai nėra taip skausminga, todėl ir nesigilinu. Bet tenka pastebėti, kad visokių nesąmonių ir nekompetencijos vis daugėja, ateina ne tos srities specialistai, ką nors pabraižo, o visa tai lydi apribojimai. Paskui jau skęstančiajam reikia pačiam gelbėtis“, – samprotavo ūkininkas.

Jis teigė, kad kai kurie ūkininkai net nežino apie tuos žemėlapius ir išsižioja, kai išgirsta, kad jų veiklai gresia apribojimai. „Neatsakinga taip daryti, juk tai žmonių turtas – žemė, pragyvenimo šaltinis. Suprantu, kur yra nuo senų laikų patvirtinti šaltinynai, tai dėl to niekas nesiginčija. Bet jeigu įbraižai kažką naujo, tai reikia atvažiuoti į vietą. Aišku, tai yra didelis darbas, bet juk problema apima didelį ratą žmonių, kurie turės pasekmių. Įvedus draudimus, turtas lieka bevertis, nes jis niekam nereikalingas“, – konstatavo Ž. Nevulis.

Iš ūkininkų kišenės

Telšių rajono ūkininkų sąjungos (TRŪS) vadovė Zita Dargie-nė atviravo, kad dėl durpžemių šokdinami ir telšiškiai. „Daug kur yra netikslumų, pas mus ūkyje taip pat yra klaidų – ten, kur yra durpingas dirvožemis, nepažymėta, o kur jų nėra – „nupiešta“. Reikia kasti, fotografuoti ir siųsti įrodymus, per dieną ar savaitę to nepadarysi. Tai ne ūkininkų klaidos, bet mes turėsime išlaidauti“, – apgailestavo ji.

Z. Dargienė užsiminė, kad telšiškiai turėjo galimybę rūpimus klausimus užduoti pas juos apsilankiusiems žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir žemės ūkio viceministrui Egidijui Giedraičiui, tačiau jų atsakymas nepaguodė. „Pasiteisino, kad visi klysta, bet tos klaidos kainuoja mums“, – nusivylimo neslėpė ūkininkė.

Jos ūkyje durpžemiai apima 7 ha ar dar daugiau ploto, tačiau kol kas prie jų tikslinimo nepriėjo. „Dabar pagrindinis rūpestis dėl tręšimo mėšlu – negalime įvažiuoti į šlapius laukus. Kita didžiulė problema – daugiametės pievos, su nerimu laukiame kokio pranešimo. Problemų tiek, kad rankos jau svyra“, – kalbėjo TRŪS vadovė.

Prašo stabdyti procesą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos dėl durpžemių plotų tikslinimo ir veiklos juose ribojimo kreipėsi į žemės ūkio ministrą ir Seimo Kaimo reikalų komitetą. Rašte atkreiptas dėmesys, kad ŽŪM, neatsižvelgdama į daugiau kaip prieš metus socialinių partnerių išreikštą susirūpinimą dėl durpynų žemėlapio tikslumo, nusprendė GAAB 2 taikyti nuo 2024 m.

Rugsėjo pabaigoje ŽŪDC paskelbus durpynų žemėlapių nuorodą, žemės savininkai buvo pakviesti tikslinti durpynų plotus. Pasak asociacijų atstovų, pirmieji atsiliepimai parodė didelius žemėlapių duomenų ir faktinės situacijos neatitikimus. „Taip atsitiko dėl to, kad, asociacijos žiniomis, durpynų identifikavimui panaudota dešimtmečio senumo topografinė medžiaga“, – pastebima rašte.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad žemės naudojimo sąlygų keitimas ir įvedami nauji žemės naudojimo apribojimai turi būti suderinami su žemių savininkais, o patiriamos materialinės išlaidos ir nuostoliai atlyginami.

Abiejų asociacijų vadovai prašė stabdyti šį procesą ir durpynų bei šlapynių nustatymui pasitelkti tam parengtus specialistus ir atitinkamas tyrimų laboratorijas, nepaversti žemės savininkų dirvotyros specialistais, geodezininkais, fotografais ir kt.

Kas atsakys už klaidas?

ŪP pasiteiravo ŽŪM, kaip bus su durpžemių žemėlapiu, ir sulaukė atsakymo, kad spalio 12 d. vykusiame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) valdymo komiteto posėdyje buvo pritarta pasiūlymui nukelti GAAB 2 reikalavimo įsigaliojimo datą ir pradėti jį taikyti 2025 m. Netrukus šis pasiūlymas bus pateiktas vertinti Europos Komisijai (EK), kuri ir priims galutinį sprendimą.

ŽŪM taip pat patikino, kad GAAB 2 reikalavimo skaitmeninis žemėlapis yra sudarytas pagal naujausius turimus duomenis apie Lietuvos durpynų ir šlapynių plotus. Ir pripažino, kad sudarant skaitmeninį žemėlapį gali pasitaikyti netikslumų, todėl pareiškėjui, įžvelgusiam durpžemių plotų nustatymo klaidų, siūloma kreiptis į ŽŪDC su prašymu patikslinti durpžemių plotus ir pateikti įrodymus, kad tokie plotai neturėtų būti laikomi durpžemiais.

„Tačiau toks veiksmas nėra privalomas, o labiau – savanoriška galimybė“, – dar vieną pastebėjimą, kuris turėtų šokiruoti ūkininkus, pridūrė ŽŪM atstovai.

Taigi vaizdas toks – durpžemių „pripiešta“ ir ten, kur jų nėra, kitur jie nepamatyti, žemdirbiams palikta galimybė savanoriškai tikslinti žemėlapį, o draudimų laikytis bus privaloma.

Ministerija „įjungė kvailį“?

LŽŪBA generaliniam direktoriui Jonui Sviderskiui ŽŪM aiškinimas, kad GAAB 2 bus taikomas nuo 2025 m., jeigu tam pritars EK, panašus į „kvailio įjungimą“: „Žinodami mūsų ministerijos „atkaklumą“ ginant žemės ūkio interesus, tikėtina, kad palankaus atsakymo nebus. Po rinkimų greičiausiai valdžios atstovai jau bus išsivaikščioję kas kur, o problemos liks kitiems politikams ir, aišku, mums, žemdirbiams.“ Jis akcentavo, kad durpžemių žemėlapis – labai rimtas reikalas, nes vėl kėsinamasi į nuosavybę. Perkant ar atgaunant žemę, dokumentuose užrašyta, kad tai yra ariama žemė, o dabar atsiranda nauji ribojimai. Negana to, žemdirbiai turi patys plušėti, kasinėti, fotografuoti, skaitmeniniu būdu nupiešti kontūrą ir valdininkams į kabinetus siųsti įrodymus.

Gavo daugybę prašymų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 130, 2023 m. lapkričio 18 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.