Naujametinis melo ministerijos sveikinimas

Mano galva, Teisingumo ministeriją nuo šiol galėsime drąsiai ir teisėtai vadinti melo ministerija, o Eveliną Dobrovolską – melo ministre. Pasinaudodama tuo, kad visuomenės dėmesys 2021 m. gruodžio 31 d. neišvengiamai buvo nukreiptas į pasirengimą Naujųjų metų sutikimui, ji pasirašė įsakymą, kuriuo asmenims įvairiuose dokumentuose, įskaitant net ir tapatybės kortelę, bus galima įsirašyti priešingos lyties, nei iš tiesų yra gimę, vardą ir pavardę. Tam užteks turėti Lietuvos arba ES šalies narės sveikatos įstaigos išduotą pažymą apie diagnozuotą transseksualumą. Taigi, turėdamas tokią pažymą, dėdė su sijonu taps teta, o aš, tarkime, suradęs sukalbamesnį gydytoją, galėčiau tapti Audrone Narbutiene.

Apgalvotas viešųjų ryšių triukas

Apie viešuosius ryšius esame įpratę galvoti kaip apie bandymus reklamuotis, didinti žinomumą apie save ar pastangas gerinti organizacijos įvaizdį. Nors visa tai išties yra būdinga viešiesiems ryšiams, tačiau ne taip jau ir retai jie naudojami siekiant nuslėpti ar uždangstyti tam tikrus įvykius ar situacijas. Vienas iš būdų, kurį

tokiais atvejais rekomenduoja pripažintas viešųjų ryšių technologas ir knygos „Juodieji viešieji ryšiai“ autorius Anton Vuima, yra didesnio įvykio sukūrimas. Norintką nors uždangstyti, svarbu sukurti didesnį įvykį. Teisingumo ministrei E. Dobrovolskai įvykio kurti nė nereikėjo. Tiesiog užteko sulaukti gruodžio 31-osios, kai visos visuomenės dėmesys  nukrypo į Naujųjų metų šventimą, ir pasirašyti nepopuliarų bei, mano galva, Lietuvai nenaudingą įsakymą. Žinoma, formalus informacijos viešinimas įvyko. Juk reikėjo pasiekti ir tikslinę auditoriją, tačiau plačioji visuomenės dalis veikiausiai liko nežinioje. O tai teisingumo ministrei, mano nuomone, garbės nedaro.

Tiesos problema

E. Dobrovolskos naujametiniam „sveikinimui“ turėtume likti neabejingi, nes jis nukreiptas į fundamentalią problemą – tiesos klausimą. Istoriškai vienas svarbiausių Vakarų civilizacijos pamatų buvo dėmesys tiesai. Būtent ji buvo vienas iš mokslo pažangos variklių. Pirmuosius universitetus, pavyzdžiui, 1088 m. įkurtą Bolonijos universitetą, plėtojo krikščionys, tikėję, kad per mokslą galima pažinti dėsnius, atspindinčius Dievo valią. Atėjus Apšvietai, universitetuose padvelkė sekuliarizmo dvasia, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju jų auditorijose pirmaeilė svarba buvo teikiama tiesai. Sunku įsivaizduoti Vakarų civilizaciją be tiesos, tačiau būtent ji vis dažniau tampa mūsų įgeidžių ir manipuliacijų auka. Sakoma, kad be galo sudėtinga atsakyti į Poncijaus Piloto klausimą: „O kas yra tiesa?“ Galbūt. Bet didele dalimi taip yra todėl, kad vis labiau pamirštama skirtis tarp nuomonės ir tiesos. Tiesa yra viena. Tik mūsų nuomonės gali būti arčiau ar toliau nuo jos. Geriausias to įrodymas – fizinis pasaulis. Leisiu sau pateikti gruboką pavyzdį. Įsivaizduokite, kad Jonas nusprendė smogti Petrui į veidą, tad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kurį žmogų laikytume sakantį tiesą? Tą, kuris sakytų, kad Petras yra sužeistas, ar tą, kuris tvirtintų, kad nėra? Akivaizdu, kad kraujuojančios nosies faktas liudytų pirmąjį asmenį esant teisų. Tai taip akivaizdu, kad net ir įžūliai primityvu. Tiesa yra tai, kas atspindi tikrovę, o melas ją neigia. E. Dobrovolskos vykdoma politika skatina ignoruoti tikrovę ir kliautis vaizduote bei sunkia psichologine liga.

Kuriama melo visuomenė

Kartais sumeluoja daugelis mūsų. Šio teksto autorius nėra jokia išimtis. Kaip ir kiekvienas žmogus, esu  silpnas ir savo silpnumą kartais pridengiu melu. Vidinės stiprybės stoka lemia, kad mano yda kartojasi. Už savo melus ir klaidas nešu asmeninę atsakomybę. Nukenčia mano reputacija, jaučiu sąžinės priekaištus. Visai kas kita, kai politinės galios priemonėmis yra kuriama situacija, kai esame verčiami meluoti, kad vyrai su sijonais yra moterys. Taip pat, kai valstybė mums kuria kuo geresnes sąlygas meluoti. Tai melo visuomenės kūrimas, o ten, kur klesti melas, veši negandos. Joks socialinis veiksmas negali būti atliekamas be savitarpio pasitikėjimo, o kaip galima vystyti pasitikėjimą valstybėje, kurios teisingumo ministrė siekia melą žmonėms laikyti mažne socialine dorybe? Galima būtų teigti, kad transseksualai nuoširdžiai save laiko esant kitos lyties, nei gimė, bet ir čia esama problemų.

Totalitarinis tikėjimas

Nors lytiškumas yra fizinio pasaulio klausimas, tačiau vis dažniau girdime kalbas apie dvi lytis. Pirmoji yra fizinė, o antroji – socialinė. Nors nėra jokio racionalaus pagrindo ligą laikyti svarbesne už tikrovę, tačiau net ir šis laikymas transseksualumo klausimu yra totalitarinio pobūdžio. Tikėjimo laisvė visuomet gynė tikintįjį, netikintįjį ir esantį paieškose. Reikalavimas visai visuomenei oficialiai meluoti, kad vyras su sijonu yra moteris, savo esme dvelkia totalitarizmu. Taip yra todėl, kad kiekvienas įrašas dokumente byloja apie oficialią valstybės poziciją. Būdami piliečiais, mes negalime būti griežtai apriboti nuo valstybės pozicijos, taigi ir nuo reikalavimo meluoti, kuris gali iškilti pačiose netikėčiausiose situacijose. Pavyzdžiui, skirstant valstybės paramą verslui dažnai papildomų taškų yra duodama moterims, kad jos būtų skatinamos dalyvauti versle. Kadangi siekiama, kad ilgainiui vyrus imtume laikyti moterimis, natūraliai toks asmuo įgytų pranašumą prieš kitus verslininkus, siekiančius ES paramos. Valstybė apdovanotų už melą. Ar tai yra sąžininga ir logiška laikysena?

Vietoje išvadų

Lietuvoje vis dar turime santykinai žemą pasitikėjimą teismais. Pozityvūs pokyčiai turėtų būti vienu iš Teisingumo ministerijos tikslų, tačiau žengiama priešingu keliu. Manau, kad brutaliais metodais kuriama melo visuomenė. Teisingumo ministrės E. Dobrovolskos veiksmai, mano įsitikinimu, kalba, kad tiesa, be kurios kalbėti apie teisingumą nėra prasmės, nėra šios ministrės prioritetas. Ko 2022 m. dar sulauksime iš melo ministrės, parodys laikas, o aš skaitytojams linkiu visada vertinti tiesą. Net jeigu ji mums nepatogi.

Teisingumo ministerija, Audris Narbutas, Evelina Dobrovolska, vyrai su sijonais, Ūkininko patarėjas