Pomona +25,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 17 Spa 2026
Pomona +25,0 °C Debesuota
Šeštadienis, 17 Spa 2026




Edukacijų paviljonas česnakų ir moliūgų ūkyje.

Virginija JUŠKIENĖ
ŪP korespondentė 

Latvių patirtis: nauda ir iš vieno hektaro

2026/10/17


Padidink tekstą

Rudeniškas rūkas, įkyrus lynojimas iki vidurdienio tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje – toks pat. Vieną tokią dieną Kupiškio ūkininkai ir žemės ūkio specialistai nutarė pasidairyti Latvijoje, žinoma, ne rudeniškų darganų pasigedę, o žemdirbiškų patirčių. Patirties paieškas paskatino pernai užsimezgusi kupiškėnų pažintis su Latgalos regiono Balvų savivaldybės ūkininkais.

Reikia imtis to, kas naudinga

Šiaurės ir Rytų Latvija, Rusijos ir Baltarusijos artimas pasienis, dabar atsidūrė sudėtingoje politinėje situacijoje. Tai patvirtinančius ženklus pamatėme pro autobuso langą, keliaudami į Ludzą, seniausią Latvijos miestą, minimą nuo 1177 m. Pasienio zonos įtvirtinimų fragmentai, iš tolo boluojantys „drakono dantys“ nuteikė nejaukiai. O susitikimai ir pašnekesiai su ūkininkais, kaimiškų verslų atstovais – optimistiškai. Akivaizdu, lengva kasdienybė neskatintų pokyčių, o be šių dinamiškas šiandieninis gyvenimas ir ekonominė veikla neįmanomi. Žemdirbiai Latvijoje aktyviai ieško sprendimų ir juos atranda.

Pirmasis sustojimas – „Kotini“ ūkyje, kuris gyvuoja nuo 1992 m. Veiklą jis pradėjo turėdamas 14 ha, o dabar dirbama apie 5,5 tūkst. ha žemės. Iš jų beveik 2,5 tūkst. ha yra nuosava žemė, likusi dalis nuomojama. Daugiausia pajamų duoda javų sėklininkystė, nes šioje srityje sukaupta daugiausia patirties. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai grūdų rinkose ir dabartinis beprotiškas degalų bei trąšų kainų kilimas skatina permąstyti veiklos kryptis.

Po ūkio padalinius lydėjęs vadybininkas Rolands Keišs pasakojo, kad jau gerą dešimtmetį stengiamasi mažinti chemijos produktų poreikius, taikoma sėjomaina, biologinės priemonės javams auginti. Prieš septynerius metus vienas padalinys Saabri vietovėje įregistruotas kaip ekologinis, o nuo šių metų ir visas „Kotini“ ūkis perėjo į ekologinį ūkininkavimą. Ir tai atsitiko pačiu laiku, anot R. Keišso, ūkininkams reikia atsisakyti to, kas nuostolinga.

Latgalos regione žemės našumo balai tesiekia 20 ir kiek daugiau, geresnį derlių čia užauginti kainuoja labai brangiai, todėl reikėjo pasukti galvą, iš ko gauti daugiau naudos. Tad imtasi javų sėklininkystės, nes kainos būna aukštesnės nei šiaip grūdų, o ir iki Rygos uosto 250 km jį gabenti yra per brangu. Taip pat imtasi ir grūdų perdirbimo. Dabar ūkyje gaminami ir parduodami įvairių kultūrų – kviečių, miežių, rugių, avižų – miltai, įvairios kruopos, jų mišiniai, taip pat grikiai, pupos, žirniai. Spaudžiamas rapsų, linų sėmenų, kanapių, garstyčių aliejus. Gaminami pašarai ir pašarų priedai augintiniams, ūkiniams gyvūnams. Yra parduotuvėlė, kur visokios produkcijos, šviežių kepinių galima nusipirkti įvairiais kiekiais ir pakuotėmis. Prekyba vyksta gana aktyviai, nes ūkis yra įtrauktas į turistinius Latvijos maršrutus, čia rengiamos ekskursijos, degustacijos.

Yra restoranas, kur vyksta įvairūs renginiai, iš savų ekologiškų produktų gaminamas maistas. Jau 8 metus veikia laisvalaikio ir poilsio centras su sporto sale, treniruokliais, sauna, poilsio kampeliais, patalpomis renginiams.

Visa tai pamatėme – javų saugyklas, džiovyklas, grūdų produktų gamybos patalpas, technikos dirbtuves, edukacijų erdves, restorane pavalgėme, padegustavome. Buvo puikios ūkininkų sumanumo pamokos – kaip iš kruopų pagaminti skanią pusryčių košę, iškepti pietums grikių ir žirnių kotletus, desertui – vėl  kruopos, paskanintos plakta grietinėle, pridėjus šio bei to, bet viskas iš savo ūkio, taupiai sunaudota. Ir vis – į ūkio kasą įbyra eurai.

Kaip mums paaiškino, šioje vietovėje, Škilbeni valsčiuje, yra įregistruoti du atskiri ūkiai. Jų savininkai yra Aldis Ločmelis ir Vija Kulša, kuri yra ir restorano savininkė, ir šeimininkė. Su ja susitikome, o kito ūkio savininkas buvo išvykęs.

Kelių bendradarbiaujančių ūkių įregistravimas Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, suteikia daugiau galimybių pretenduoti į europinę paramą, įgyvendinti daugiau projektų. „Kotini“ jų įvykdytas ne vienas, pasak mūsų grupės vedlio R. Keišso, jie labai džiaugiasi, kad yra Europoje ir gauna tiek daug pagalbos.

Su patirtimi – alaus link ir – į politiką

Rolands Keišs

alaus darykla
Aludaris ir naujasis Latvijos Saeimos narys Rolands Keišs. Jo alaus darykla.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 16 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Autorės nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/17

Morkos ir svogūnai: kapojo kruša, talžė liūtys

Daugėlaičių k. (Šiaulių r.) didelio daržininkystės ūkio bendraturčiai – agronomai Linas Šateika ir jo sūnus Julius – netoli Kryžių kalno augina morkas ir svogūnus. Morkų šiemet augino 200 ha, o svogūnų – 180 ...
2026/10/17

Sutarta dėl miškovežių išvažinėto vietinės reikšmės kelio atstatymo

Rokiškio rajono savivaldybės administracija gavo gyventojo skundą dėl šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sunkiasvorės technikos galimai sugadintų melioracijos įrenginių ir vietinės reikšmės kelio Nr. PD-70 „Apuš...
2026/10/17

T. Reichenbachas. Infliacija Lietuvoje gerokai didesnė. Ką tai reiškia pinigų politikos kontekste?

Lietuvoje metinė infliacija šiuo metu yra reikšmingai didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. 2026 m. rugsėjo mėn., išankstiniu vertinimu, vidutinė  infliacija euro zonoje sudarė 3,8, o Lietuvoje – 6,1 proc. To...
2026/10/17

Kada reikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir kaip jį gauti

Lietuvos geologijos tarnyba primena: leidimas naudoti požeminio vandens išteklius išduodamas ne gręžiniui, o požeminio vandens ištekliams naudoti. Ar toks leidimas reikalingas, priklauso nuo vandens naudojimo paskirties ir i&s...
2026/10/17

Latvių patirtis: nauda ir iš vieno hektaro

Rudeniškas rūkas, įkyrus lynojimas iki vidurdienio tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje – toks pat. Vieną tokią dieną Kupiškio ūkininkai ir žemės ūkio specialistai nutarė pasidairyti Latvijoje, žinoma, ne rudeniškų darganų pas...
2026/10/17

Juras Taminskas apie 2027 metų kelių biudžetą: „Nacionalinės lėšos auga, precedento neturintys darbai keliuose tęsis“

Vyriausybės patvirtintame 2027 metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos keliams numatyta 749,3 mln. eurų. Nors dėl mažėjančios Europos Sąjungos paramos bendras finansavimas bus mažesnis nei šiemet, nacionalinis finansavimas keliams didėja ...
2026/10/17

Kodėl vienas ruduo būna auksinis, o kitas – vos gelsvas?

Vieną rudenį medžiai nusidažo ryškiai geltonai, oranžiškai ir raudonai. Kitą jų lapai greitai paruduoja ir nukrenta, o spalvos būna gerokai blankesnės. Nuo ko priklauso šis skirtumas?
2026/10/17

Autonominiai automobiliai žada revoliuciją, tačiau ką jie iš tiesų išspręs?

Autonominiai automobiliai dažnai pristatomi kaip technologija, galinti pakeisti mūsų judėjimo įpročius – nuo kasdienių kelionių iki viešojo transporto ir logistikos. Tačiau automobiliui perėmus vairuotojo vaidmenį, pokyčiai nesibaigtų...