Šiaurės ir Rytų Latvija, Rusijos ir Baltarusijos artimas pasienis, dabar atsidūrė sudėtingoje politinėje situacijoje. Tai patvirtinančius ženklus pamatėme pro autobuso langą, keliaudami į Ludzą, seniausią Latvijos miestą, minimą nuo 1177 m. Pasienio zonos įtvirtinimų fragmentai, iš tolo boluojantys „drakono dantys“ nuteikė nejaukiai. O susitikimai ir pašnekesiai su ūkininkais, kaimiškų verslų atstovais – optimistiškai. Akivaizdu, lengva kasdienybė neskatintų pokyčių, o be šių dinamiškas šiandieninis gyvenimas ir ekonominė veikla neįmanomi. Žemdirbiai Latvijoje aktyviai ieško sprendimų ir juos atranda.
Pirmasis sustojimas – „Kotini“ ūkyje, kuris gyvuoja nuo 1992 m. Veiklą jis pradėjo turėdamas 14 ha, o dabar dirbama apie 5,5 tūkst. ha žemės. Iš jų beveik 2,5 tūkst. ha yra nuosava žemė, likusi dalis nuomojama. Daugiausia pajamų duoda javų sėklininkystė, nes šioje srityje sukaupta daugiausia patirties. Tačiau pastarųjų metų pokyčiai grūdų rinkose ir dabartinis beprotiškas degalų bei trąšų kainų kilimas skatina permąstyti veiklos kryptis.
Po ūkio padalinius lydėjęs vadybininkas Rolands Keišs pasakojo, kad jau gerą dešimtmetį stengiamasi mažinti chemijos produktų poreikius, taikoma sėjomaina, biologinės priemonės javams auginti. Prieš septynerius metus vienas padalinys Saabri vietovėje įregistruotas kaip ekologinis, o nuo šių metų ir visas „Kotini“ ūkis perėjo į ekologinį ūkininkavimą. Ir tai atsitiko pačiu laiku, anot R. Keišso, ūkininkams reikia atsisakyti to, kas nuostolinga.
Latgalos regione žemės našumo balai tesiekia 20 ir kiek daugiau, geresnį derlių čia užauginti kainuoja labai brangiai, todėl reikėjo pasukti galvą, iš ko gauti daugiau naudos. Tad imtasi javų sėklininkystės, nes kainos būna aukštesnės nei šiaip grūdų, o ir iki Rygos uosto 250 km jį gabenti yra per brangu. Taip pat imtasi ir grūdų perdirbimo. Dabar ūkyje gaminami ir parduodami įvairių kultūrų – kviečių, miežių, rugių, avižų – miltai, įvairios kruopos, jų mišiniai, taip pat grikiai, pupos, žirniai. Spaudžiamas rapsų, linų sėmenų, kanapių, garstyčių aliejus. Gaminami pašarai ir pašarų priedai augintiniams, ūkiniams gyvūnams. Yra parduotuvėlė, kur visokios produkcijos, šviežių kepinių galima nusipirkti įvairiais kiekiais ir pakuotėmis. Prekyba vyksta gana aktyviai, nes ūkis yra įtrauktas į turistinius Latvijos maršrutus, čia rengiamos ekskursijos, degustacijos.
Yra restoranas, kur vyksta įvairūs renginiai, iš savų ekologiškų produktų gaminamas maistas. Jau 8 metus veikia laisvalaikio ir poilsio centras su sporto sale, treniruokliais, sauna, poilsio kampeliais, patalpomis renginiams.
Visa tai pamatėme – javų saugyklas, džiovyklas, grūdų produktų gamybos patalpas, technikos dirbtuves, edukacijų erdves, restorane pavalgėme, padegustavome. Buvo puikios ūkininkų sumanumo pamokos – kaip iš kruopų pagaminti skanią pusryčių košę, iškepti pietums grikių ir žirnių kotletus, desertui – vėl kruopos, paskanintos plakta grietinėle, pridėjus šio bei to, bet viskas iš savo ūkio, taupiai sunaudota. Ir vis – į ūkio kasą įbyra eurai.
Kaip mums paaiškino, šioje vietovėje, Škilbeni valsčiuje, yra įregistruoti du atskiri ūkiai. Jų savininkai yra Aldis Ločmelis ir Vija Kulša, kuri yra ir restorano savininkė, ir šeimininkė. Su ja susitikome, o kito ūkio savininkas buvo išvykęs.
Kelių bendradarbiaujančių ūkių įregistravimas Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, suteikia daugiau galimybių pretenduoti į europinę paramą, įgyvendinti daugiau projektų. „Kotini“ jų įvykdytas ne vienas, pasak mūsų grupės vedlio R. Keišso, jie labai džiaugiasi, kad yra Europoje ir gauna tiek daug pagalbos.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 16 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Autorės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.