Ashburn +25,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 13 Spa 2024
Ashburn +25,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 13 Spa 2024

Asociatyvi 123rf nuotr.

Naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas – taupymas gyventojų sąskaita?

2016/09/03


Nuo rugpjūčio 29 d. vaistinėse besilankantys žmonės pradeda susipažinti su naujomis kompensuojamųjų vaistų kainomis. Nors naujame kainyne galima rinktis iš platesnio vaistinių preparatų asortimento, tačiau gyventojams priemokos už juos nemažėjo, nedaug tepakito tik valstybinė kaina. Taigi įsigaliojęs naujas kainynas gali dar labiau paploninti 1,2 mln. gyventojų kišenes, nes būtent tiek mūsų šalies gyventojų vartoja kompensuojamuosius vaistus. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai sako, esą žmonės galės daugiau sutaupyti besirinkdami pigesnius vaistus su jiems reikalinga veikliąja medžiaga, tačiau nutyli, kiek dėl to sutaupys valstybė. Vartojantieji vaistus įsitikinę, kad naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas jiems naudos neatneš, o ir pigiausias vaistas – ne išeitis, nes net ir specialistai kartais abejoja jų kokybe. Šį šeštadienį „Ūkininko patarėjas“ klausia pašnekovų: „Ar nauja kompensuojamųjų vaistų įsigyjimo tvarka pacientams leis ir sutaupyti, ir deramai pasirūpinti sveikata?“

SAM Farmacijos departamento Farmaekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas ALONDERIS:

„Svarbu informuoti pacientus, kad tais atvejais, kai, įsigaliojus kainynui, iki šiol vartotam vaistui priemoka padidėjo, greičiausiai yra galimybė įsigyti ir pigesnį vaistą, negu iki šiol. Primename, kad vaistininkas privalo pasiūlyti to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą, už kurį priemoka yra mažiausia. Taip pat vaistinės monitoriaus ekrane turi būti pateikiama vaizdinė informacija apie reikiamų receptinių vaistų (taip pat ir kompensuojamųjų MPP) kainas ir paciento priemokos dydžius. Pacientai turėtų nebijoti įsigyti ir vartoti pigesnius generinius vaistus, nes generinis preparatas yra toks vaistas, kurio veikliųjų medžiagų kiekybinė ir kokybinė sudėtis bei farmacinė forma yra tokia pati kaip ir referencinio preparato (etinio vaisto, su kuriuo yra lyginamas). Generinio vaisto biologinis ekvivalentiškumas referenciniam preparatui yra įrodytas atitinkamais biologinio prieinamumo tyrimais, todėl nereikėtų abejoti jo kokybe ar veiksmingumu.“

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas MATULAS:

„Mane stebina, kad kainyne vienoms ligoms gydyti yra didžiulis kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas, o kitoms – vos vienas kitas preparatas. Pradėjus aiškintis, kodėl vyrauja tokie netolygumai, matyti, kad lobistai tam daro didelę įtaką. Agitavimą pirkti pigiausią vaistą laikau ydingu. Nors tos pačios cheminės sudėties vaistų bendras poveikis toks pats ar panašus, bet vaistų veikimo laikas, efektyvumas – skiriasi. Gaminant modernesnius vaistus yra apskaičiuota, kokioje virškinimo trakto vietoje jis įsisavinamas, per kiek laiko ir pan. Todėl brukti pigesnius, senesnius, mano manymu, mažiau efektyvius vaistus yra nedora žmonių atžvilgiu. Vien todėl, kad į kainyną įtraukti keli nauji vaistai, teigti, kad jie taps labiau prieinami visuomenei, negalėčiau. Prieš trejus metus Europos sveikatos apsaugos paslaugų naudotojų indekse Lietuva nukrito net 7 punktais! Jame buvo vertinami įvairūs rodikliai, tarp jų ir vaistų prieinamumas.“

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Elena KVEDARIENĖ:

„Į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukiant naujus, inovatyvius vaistus ir keičiant bazinės kainos skaičiavimo metodiką, pacientai turės galimybę gauti pigiausius 100 proc. kompensuojamus vaistus arba juos įsigyti su simboline priemoka. Pagal naują skaičiavimo tvarką, visiems kitiems vaistams priemoka didėja. Tai daugiausia įtakos turės pacientams, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, o būtent šiomis ligomis sergančių pacientų yra daugiausia. Nors priemokos vaistams didėja, gyventojai turi galimybę išsirinkti pigiausią vaistą be priemokos ar su simboline priemoka, bet, deja, pacientams pigiausias vaistas ne visada tinka. Pacientai, kurie jau seniai vartoja kompensuojamuosius vaistus, dažniausiai ir pageidauja asmeniškai išmėgintų preparatų arba tų, kuriuos paskyrė gydytojas. Preparatus pakeitus į kitus, pigesnius, gali pasijusti nepageidaujamas šalutinis poveikis, būtent todėl jie ne visada pasirenka pigiausią alternatyvą.“

Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas Zigmas DARGEVIČIUS:

„Jeigu Europos Sąjungoje prekiaujama vienokiais ar kitokiais vaistais, kurių cheminė sudėtis, veikliosios medžiagos yra vienodos, tai ir jų poveikis toks pat. Jeigu vaistų sudėtis ta pati, negalima sakyti, kad vienos firmos preparatai prasti, o kitos – geri. Žvelgiant iš tokios pozicijos normalu, kad pigesnis vaistas ir turi būti kompensuojamas. O jeigu žmogus tiki reklama, rinkodaros triukais, kuriuos perduoda įvairios visuomenės informavimo priemonės, tai yra tik paciento pasirinkimas, kuriuos vaistus jam pirkti, to už jį valstybė spręsti neturėtų. Pavyzdžiui, panaši situacija būtų su medikų darbiniais chalatais. Jeigu jie nori vaikščioti tik su garsiausių dizainerių drabužiais, normalu, kad klinikos jų nepirks, tokie firminiai chalatai kainuotų nepalyginamai brangiau. Ir su vienodos cheminės sudėties vaistais principas panašus, žmonės yra paveikti reklamų, dėl to pigiausio vaisto pirkti nenori.“

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos ir Lietuvos diabeto asociacijos pirmininkė Vida AUGUSTINIENĖ:

„SAM atstovai naują kainyną pristato tik iš teigiamos pusės, bet iš tikrųjų nepasakomi minusai. Tarkime, sumažėjus vieno preparato kainai, bet kitoms firmoms to paties vaisto grupės preparatams kainos nenuleidus, sumažėja tik bazinė kaina, t. y. ta dalis, kurią padengia Privalomasis sveikatos draudimas, o visa kita gula ant pacientų pečių. Tam vaistui, kuriam kaina nebuvo nuleista, bet jo bazinė kaina dar labiau sumažėjo nei praėjusiais metais, tą skirtumą turi sumokėti pacientas. Iš tikrųjų dabartinė bazinių kainų skaičiavimo tvarka orientuota į valstybės biudžeto taupymą ligonių sąskaita. Perskaičiavus bazines kainas, pacientams vaistų priemokos tampa kur kas didesnės nei ankstesniuose kainynuose. Tokį priemokų didėjimą lemia ydinga ir pasenusi bazinių kainų apskaičiavimo tvarka, kuri skatina neracionalų vaistų vartojimą. Pasitaiko atvejų, kai žmogus neišgali sumokėti vaistų priemokų, todėl ir paskirtus preparatus vartoja ne pagal gydytojo rekomendacijas – rečiau ar mažesnėmis dozėmis. Tai yra nereikalingas pinigų švaistymas, nes liga gali greitai progresuoti ir taip rizikuojama atsidurti ligoninėje. Niekas neskaičiuoja, kad gydymas stacionare atsieina keleriopai brangiau. Taip pat kainyne atsirado nauji, anksčiau nekompensuoti preparatai, tačiau jie įtraukti kitų sergančių sąskaita. Taip yra, nes sąraše atsiradusiems vaistams daugiau pinigų nebuvo skirta, jie įtraukti ir bus kompensuojami jau iš turimų lėšų. Gyvybiškai būtinų vaistų insulinų, kompensuojamų 100 proc., priemokos pacientams 2016 m. kainyne svyruoja iki 27,34 Eur už pakuotę. Jei farmacinės kompanijos ir kai kurios vaistinės savo ruožtu dar taiko nuolaidas priemokoms, jos pacientui realiai gali būti mažesnės.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė SUJETAITĖ:

„Naujame kompensuojamųjų vaistų kainyne vyrauja panašios tendencijos kaip ir ankstesniais metais. Šiek tiek įtraukta naujų vaistų, o priemokos vieniems vaistams mažėja, kitiems – vėl didėja. Atsirado viena naujovė, kad pacientai pigiausią vaistą grupėje, kai jis kompensuojamas 100 proc., galės įsigyti be priemokos. Tai reiškia, kad valdžia skatina pirkti pigiausius vaistus. Jei žmogus renkasi jiems žinomus, įprastai naudojamus, brangesnius vaistus, jiems priemokos padidės. Žmonės ir toliau nėra linkę rinktis pigiausių vaistų, už kitus vaistus moka daugiau, nepaisant to, dar ribojamas ir jų pasirinkimas. Pavyzdžiui, nuspręsta seniai rinkoje esančių brangių vaistų neįrašyti į kainyną, jei jie yra daugiau negu 40 proc. brangesni už pigiausius analogiškus vaistus. Jei žmogus nori ir gali prisimokėti daugiau už, jo manymu, geresnį kompensuojamąjį vaistą, nereikia to uždrausti. Juk kai žmogus kiekvieną mėnesį moka sveikatos draudimo mokestį, niekur neparašyta, kokiais vaistais jis turi būti gydomas. Pacientas turi turėti teisę tai pasirinkti pats.“

Parengė „ŪP“ korespondentė Monika KAZLAUSKAITĖ

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis