Naujas posūkis ES ir JAV santykiuose

Atidėjo savaitei

Pasiūlymas apima dalį susitarimo, kurį, kaip rašo „Euractiv“, praėjusių metų liepos mėnesį Turnberyje (Škotija) sudarė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Pagal šį susitarimą ES muitai JAV prekėms būtų panaikinti mainais į 15 proc. bendrą muitą visam ES eksportui.

Trečiadienį už uždarų durų vykusiame posėdyje šį dokumentą nagrinėję ES įstatymų leidėjai nesugebėjo susitarti dėl susitarimo įšaldymo panaikinimo, D. Trumpui atsisakius planų įvesti papildomus iki 25 proc. siekiančius tarifus Europos šalims, kurios pasiuntė karius į Grenlandiją.

Vis dėlto galutinis sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus aptartas kitame posėdyje vasario 10 d., išeidamas iš posėdžių salės, žurnalistams sakė pagrindinis socialistų derybininkas Berndas Lange.

Bendras pareiškimas

Pernai Škotijoje sudarius minėtą susitarimą bendrame abiejų vadovų pareiškime išdėstytas abiejų šalių įsipareigojimas siekti atkurti ES ir JAV prekybos bei investicijų stabilumą ir nuspėjamumą, siekiant naudos įmonėms ir piliečiams.

Tai pirmas žingsnis procese, kuris padidins prekybą ir pagerins patekimą į rinkas papildomuose sektoriuose. Bendras pareiškimas buvo parengtas po intensyvių derybų, kurioms vadovavo ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius su savo kolegomis JAV – prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru.

Bendrame pareiškime išsamiai išdėstytas naujas JAV tarifų režimas ES atžvilgiu, kuriame nustatyta aiški maksimali, viską apimanti 15 proc. tarifo norma daugumai ES eksportuojamų prekių, įskaitant strateginius sektorius, tokius kaip automobiliai, farmacija, puslaidininkiai ir mediena. Sektoriams, kuriems jau taikomi 15 proc. ar didesni didžiausio palankumo statuso (DFN) tarifai, papildomi tarifai nebus taikomi.

Kalbant apie automobilius ir jų dalis, 15 proc. JAV tarifų lubos turi būti taikomos kartu su ES inicijuotomis JAV produktų tarifų mažinimo procedūromis.

Muitai plienui

B. Lange teigė, kad derybos vyko „žingsnis po žingsnio“ ir kad tolesnė pažanga kitą savaitę galėtų atverti kelią balsavimui Parlamento prekybos komitete vasario 24 d., o po to – plenariniame posėdyje kovo mėnesį.

„Yra bendrų argumentų... bet vis dar yra atvirų klausimų“, – sakė B. Lange, turėdamas omenyje penkias sąlygas, kurias jis pasiūlė dar lapkritį.

Jis pridūrė, kad europarlamentarai susitarė į muitų lengvatų sustabdymo pagrindus įtraukti grėsmes ES saugumui, įskaitant teritorinį vientisumą.

Tačiau socialistai taip pat ragina išlaikyti muitus JAV plienui ir plieno gaminiams, nebent Vašingtonas sumažintų savo 50 proc. muitus ES plienui, „Euractiv“ sakė du parlamento šaltiniai.

Kiti komentarai

„Renew“ derybininkė Karin Karlsbro teigė, kad susitarimas turi būti „apsaugotas nuo D. Trumpo“, kad būtų galima judėti į priekį. „Jei JAV grasins naujais tarifais, įves naujus tarifus arba kels grėsmę ES saugumo interesams, susitarimas bus sustabdytas“, – sakė ji.

Centro dešiniųjų pažiūrų Europos liaudies partija (EPP) atrodė mažiau patenkinta rezultatu. Pagrindinė derybininkė Željana Zovko teigė, kad susitikimas priminė „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją, nes kai kurie dalyviai norėjo „vaidinti žvaigždes“. Dieną anksčiau ji ragino kuo greičiau atnaujinti darbą, teigdama, kad Europos verslas „negali laukti“.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas kiek anksčiau pareiškė, kad blokas „nesuinteresuotas pradėti ginčo, bet mes laikysimės savo pozicijų, tačiau grasinimai prekyba nėra tinkamas būdas tai spręsti“.

D. Trampo grasinimai

Sausio pradžioje, kaip skelbia BBC, Donaldas Trumpas pažadėjo „100 proc.“ įvykdyti savo grasinimą įvesti muitus Europos šalims, kurios priešinasi jo reikalavimui perimti Grenlandijos kontrolę.

Europos sąjungininkai susivienijo dėl Grenlandijos suvereniteto. Danijos užsienio reikalų ministras akcentavo, kad JAV prezidentas negali kėsintis į pusiau autonominę Danijos teritoriją.

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper pakartojo JK poziciją, kad Grenlandijos ateitis priklauso nuo „grenlandiečių, o sala priklauso danams“.

Netrukus D. Trumpas atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę ir tvirtino, kad įves tarifus prekėms, importuojamoms į JAV iš JK ir septynių kitų NATO sąjungininkių šalių, kurios nusprendė Grenlandijoje dislokuoti savo karius.

D. Trumpas pareiškė, kad nuo vasario 1 d. visoms prekėms, siunčiamoms iš JK į JAV, jis taikys 10 proc. muitą, o nuo birželio 1 d. jis padidės iki 25 proc., kol bus pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos įsigijimo iš Danijos.

Jis teigė, kad tas pats galiotų ir prekėms iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Suomijos.

Tiesa, Davoso ekonomikos forume JAV prezidentas sušvelnino savo poziciją, atsisakydamas jėgos panaudojimo.

Parengė Ričardas Čekutis