Naujas traktorius nepatraukia padargų. Kaip neapsirikti perkant?

Labai nemalonu ūkininkui, kai netikėtai paaiškėja, kad nusipirktas traktorius nepajėgia patraukti turimos sėjamosios ar kito padargo. Pradėjus aiškintis iškyla liūdna tiesa – perkant traktorių supainiota traktoriaus nominali ir maksimali galia. Rezultatas – sumokėta už brangesnį traktorių, o dirbti tenka kaip su pigesniu, mažiau galingu. Ką daryti, kad to išvengtumėte? „Teko matyti tokią situaciją, kai dalyvavau dardant dirbti su nauja 4 metrų pločio sėjamąja. Atvažiavo du ūkininkai su traktoriais, kurių galingumas 150 AG. Vieno traktorius lengvai tą sėjamąją traukia, kito – vos juda. Pradėjome aiškintis – pasirodo, žmogus nusipirko traktorių, kurio maksimali galia – 150 AG. Taigi realioji, nominali – apie 15 proc. mažesnė“, – pasakoja stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Saulius Stirna. Kolegos ūkininkai tokią situaciją apibūdina paprastai: „Nusipirko traktorių su pridvėsusiais arkliais.“ Pasak pašnekovo, jam su tokia situacija susidurti neteko – pats baigęs mechanizacijos mokslus, tad gerai žino, kas yra kas. O jei kas ir neaišku, aiškinasi, rašo laiškus ir technikos atstovams Lietuvoje, ir patiems gamintojams. „Problema – vieni pardavėjai akcentuoja nominalią, kiti – maksimalią traktoriaus galią. Taip pardavėjai skatina rinktis būtent jų parduodamą traktorių, pigesnį nei konkurentų. Ūkininkas tuo ir susigundo. O nusipirkus paaiškėja, kad skyrėsi ne tik traktorių kaina, bet ir galingumas. Dabar praktiškai visų gamintojų to paties galingumo traktoriai labai panašiai kainuoja, tad jei kuris pigesnis, reikia atkreipti dėmesį į jo realų galingumą“, – pataria kolegoms S. Stirna. Pats jis sakosi rinkdamasis traktorių ar padargus dar apskaičiuoja, kad traktorius būtų apie 20 proc. galingesnis, nei teoriškai rekomenduoja padargų gamintojai. „Žinoma, dar reikia įvertinti ir traktoriaus svorį – jei jis bus labai lengvas, vėl gali kilti problemų“, – dalijasi patirtimi ūkininkas. Iš tiesų traktoriaus sertifikate būna įrašyta maksimali galia. Tačiau realioji traktoriaus galia yra nominali, kuria jis ir gali dirbti. Traktoriui dirbant, veikia kondicionierius, generatorius, pavarų dėžė – štai čia ir susidaro galios nuostoliai, siekiantys apie 15–20 proc. Toliau – paprasta aritmetika. Sakykime, sertifikate nurodyta, kad traktoriaus galia – 155 AG. Tačiau reali jo galia bus apie 125 AG. Taigi, prikabins naujuoju pirkiniu besidžiaugiantis ūkininkas 5 korpusų vartomąjį plūgą ir susidurs su nemalonia realybe – naujasis jo pirkinys vos pūškuos, nors 155 AG traktoriui toks padargas neturėtų būti per sunki našta. Vidutiniškai rinkoje 155 AG traktoriaus kaina apie 65 tūkst. eurų, o traktoriaus, kurio nominali galia 155 AG – apie 75 tūkst. eurų (nes jo maksimali, sertifikate nurodyta galia turėtų būti apie 190 AG). Kainų skirtumas skatina priimti sprendimą: „Užteks man ir 155 AG traktoriaus.“ Ar tikrai?

Rinktis reikia apsisprendus, su kuo dirbsime

Dainius ŠIŠLAVAS Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto darbuotojas

Ūkininkas ar žemės ūkio bendrovės atstovas, rinkdamasis traukos mašiną, turėtų aiškiai žinoti, su kuo ji bus agreguojama, nes traktorius – tik viena iš technologijos sudedamųjų dalių. Pirmiausia reikia apibrėžti traktoriaus paskirtį, kuri tiesiogiai lemia būsimos mašinos traukos klasę. Renkantis traktorių būtina atkreipti dėmesį, kad daugelis gamintojų nurodo vardinę (nominalią) ir didžiausią (maksimalią) galią varikliui veikiant dviem režimais – su įjungta ir išjungta galios didinimo sistema. Tai itin svarbu žinoti renkantis vidutinės galios klasės, apimančios 120–300 AG diapazoną, mašiną, kurią planuojama naudoti traukos darbams. Didžiausią praktinę reikšmę turi vardinė arba nominali variklio galia, kuri yra deklaruojama visame darbinių sūkių (1600–2100 aps./min.) diapazone. Pravartu būtų pasinaudoti visais prieinamais šaltiniais, pateikiančiais gaminio technines charakteristikas, ne vien tik komerciniu pasiūlymu. O štai galios didinimo sistema svarbi naudojant agregatus, kurių darbinėms dalims sukti reikalingas GTV, didelė hidraulinės sistemos apkrova arba traktorius intensyviai naudojamas transporto darbuose. Dar viena svarbi detalė – su nedidelėmis išimtimis techninėse charakteristikose pateikiami bruto galios dydžiai, kuriuos vaizdžiai galima palyginti su atlyginimu „ant popieriaus“. Atskaičius privalomąją dalį – mokesčius, atlyginimas tampa mažesnis. Taip yra ir su efektyviąja variklio galia, kuri pateikiama be išorinių imtuvų (pavyzdžiui, aušinimo sistemos skysčio siurblio (-ių), ventiliatoriaus, generatoriaus, oro kompresoriaus ir t. t.) galios poreikio. Dalis variklio galios neišvengiamai atitenka „mokesčiams“ (priklausomai nuo variklio kategorijos, vien aušinimo sistemos poreikiams gali tekti iki 8 proc. jo galios). Tik juos įvertinus gaunama neto variklio galia. Pagaliau, trečia svarbi detalė – agregato galios poreikis. Derėtų žinoti, kad šių mašinų gamintojai dažnai pateikia ne variklio, o traukos galios poreikį. Skirtumas tarp pastarųjų gali būti 15–30 proc., o jį nulemia ne tik transmisijos, bet ir varytuvų parametrai. Taigi jei agregatų gamintojas nurodo, kad konkrečios mašinos traukos galios poreikis yra nuo 120 AG, jį reikėtų suprasti kaip reikalavimą nuo 160 AG. Agreguojant su didesnį pasipriešinimą turinčiais agregatais variklio galios atsarga turėtų būti 8–14 proc., taigi minėtam agregatui jau reikalingas traktorius, kurio vardinis variklio pajėgumas apie 180 AG. Sunkiose dirvose, kalvotuose laukuose, siekiant išsaugoti stabilų technologinį greitį, galios atsarga turėtų būti dar didesnė, tad nenuostabu, kad realybėje su tokiu agregatu gali efektyviai dirbti 200 AG ir galingesni traktoriai. Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti labai sudėtinga, bet tikrovėje tereikia neskubėti ir skirti daugiau dėmesio mašinų charakteristikoms. Kilus bent menkiausiai abejonei, pardavėjo reikia prašyti papildomos informacijos arba jos savarankiškai ieškoti gamintojo pateikiamoje medžiagoje – visi reikiami šaltiniai šiais laikais nesunkiai randami ir laisvai prieinami.

Gytautė Stanynaitė