Naujas vainikas senam sodui

2014/04/05

Pagrindinis pavasario darbas – sodo genėjimas. Jauną medelį formuoti paprasčiau. O kaip išgenėti seną obelį? Apie apleisto sodo genėjimą pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto docentas dr. Viktoras Pranckietis.

„Genėjimas – ir paprastas, ir labai subtilus darbas“, – sako V. Pranckietis. Norint išvengti klaidų, būtina suprasti, kad genėjimas – nuostolis medžiui. Genėdami siekiame savo vartotojiškų tikslų: ankstyvo derliaus, pageidaujamos derėjimo trukmės ir pastovumo, vaisių kokybės ir kt. Taisyklingai nugenėtas medis palengvina ir sodo darbus – patogiau pasiekti vaisius. Natūraliai augdamas vaismedis stiebiasi aukštyn, užaugina daug šakų ir suformuoja tankų vainiką. Vaismedžiai pramečiui veda vaisius, jie nekokybiški. „Vainikų formavimas – stambių šakų (ir liemens) auginimas pagal pasirinktą formą, reikiamais atstumais, kryptimis ir tvarka. Todėl formuodami vainikus ne tik genime, bet ir taikome kitas priemones, kad pakeistume liemens ir šakų augimo vietą, kryptį, stiprumą“, – pasakoja V. Pranckietis. Daugiausia mūsų krašte auga aukštaūgių 15–30 metų amžiaus vaismedžių sodybose ir sodų bendrijose. Kartu tai ir labiausiai apleisti sodai. „Siūlau keletą patarimų, kurie padrąsins patį gailestingiausią sodo savininką, nupjaunantį šaką tik tada, kai ji nudžiūsta ar nulūžta. Į šiuos patarimus turėtų atsižvelgti ir tas, kuris norėtų sutvarkyti savo sodą, bet nežino, nuo ko pradėti“, – ragina imtis darbo V. Pranckietis. Jei norite genėti, tačiau nežinote, kurias šakas ir kodėl pjauti – eikite iš sodo! Perskaitykite straipsnių, knygų apie vaismedžių formavimą ir genėjimą. Apžiūrėkite medį iš visų pusių, pamatykite, kas jame yra negero, ir pamėginkite įsivaizduoti, kaip jis atrodys nugenėtas. Pagrindinės šakos neturi dengti viena kitos. Visas vaismedžio vainikas turi būti gerai apšviestas ir pilnas lapų bei vaisių. Vaismedis turi derėti kiekvienais metais.

Vainikų formos

Kiekvieno vaismedžio vainikas turi pagrindines ir šalutines šakas, kurios formuoja vaisines ir kitokias šakeles bei ūglius. Pagrindinės šakos auga iš liemens ir būna tvirčiausios. Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės šakos ir t. t. Vainikų formas dažniausiai lemia, kokiais atstumais ir tvarka iš liemens išauginamos pagrindinės šakos, kiek ir kokio ilgio jų išaugina. Pirmiausia išauga dvi ar trys žemutinės vaismedžio vainiko šakos, iš jų – kelios ar keliolika pirmos eilės šalutinių šakų. Tačiau šalutinėms šakoms auginti tinka tik tos, kurios auga tinkamais nuotoliais bei kryptimis ir artimos horizontaliai padėčiai. Pirmoji šalutinė šaka turi būti ne arčiau kaip 50–60 cm nuo liemens ir augti į šalį (pavyzdžiui, į kairę). Antroji šalutinė šaka turi būti 30–40 cm nuo pirmosios ir augti į dešinę. Trečioji pirmos eilės šalutinė šaka turi būti dar 40 cm nutolusi nuo antrosios ir augti į kairę. Jeigu pagrindinė šaka ilga, joje gali būti ir daugiau pirmos eilės šalutinių šakų. Visos jos auginamos tokia pačia tvarka. Šalutinės šakos formuojamos tiek metų, kiek ir vainikas. Pirmos eilės šalutinės šakos neformuojamos iš augančių aukštyn šakų, nes jos auga stipriai ir greit tankina vainiką. Netinka ir augančios žemyn, nes jos bus silpnos. Pirmos eilės šalutinės šakos trumpinamos, kad būtų 20–40 cm trumpesnės už pagrindines. Panašiai trumpinamos ir antros eilės šalutinės šakelės.

Kaip genėti?

Pirmiausia išpjaukite nesveikas šakas – sausas, vėžiuotas, aplaužytas.
Išpjaukite stiprias vertikalias šakas, augančias iš žemutinių horizontalių stambiųjų šakų į vainiko vidų ir konkuruojančias su liemeniu.
Nupjaukite apatinių horizontalių stambiųjų šakų senas, atlinkusias žemyn viršūnes iki jaunesnio atsišakojimo.
Išpjaukite ir horizontalias šakas, jei jos įsispraudusios tarp kitų dviejų.
Padėkite besitrinančioms viena į kitą šakoms. Jas reikia trumpinti, šalinti ar atlenkti.
Pašalinkite smailiu kampu su liemeniu suaugusias šakas arba bent jas patrumpinkite tiek, kad jos negalėtų išlūžti ir gausiai derėdamos.
Nupjaukite stipriai augančių medžių viršūnę aukščiau ketvirtos ar penktos pagrindinės šakos išsaugodami aiškų atsišakojimą, vilkaūglį ar vertikalią jauną šaką.
Iškirpkite vertikalius ankstesnių metų vilkaūglius, o tuos, kurie augs nugenėjus, išlaužykite nubraukdami ranka, kol jie nesumedėję (birželio mėnesį).
Genėdami seną vaismedį, išsaugokite 4–6 sveikas stambias horizontalias pagrindines šakas ir jų horizontalius atsišakojimus.
Patrumpinkite šalutinių šakų ūglius, kurie gali formuoti žiedinius pumpurus. Tai gali paskatinti sprogti miegančiuosius jaunus šių metų pumpurus. Pagrindinių šakų 25–30 cm ilgio ūgliai trumpinami, o labai ilgi ir vertikalūs šalinami.
Optimalus vaismedžio aukštis – 3,5 m. Tokį vaismedį patogu prižiūrėti ir nuimti jo derlių.