Naujiena žemdirbiams klimato kaitos akivaizdoje

Balandžio pradžios šiluma – rekordinė

Iš tikrųjų, rekordinių dienų būta ir kovo mėnesį. Buvo pakankamai tiek šilumos, tiek drėgmės – šie faktoriai ir lėmė ankstyvesnę augalų vegetacijos pradžią.

Balandžio mėnesio pirmojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,4 °C (teigiama 5,6° anomalija) – tai šilčiausias pirmasis balandžio dešimtadienis nuo 1961 m. Iki šiol šilčiausias buvo 1984 m. (8,1 °C). Vėsiausia buvo šiaurės vakariniame šalies pakraštyje, Kuršių nerijoje ir pajūryje, 8,3–9,0 °C (teigiama 4° anomalija), šilčiausia – Pietų Lietuvoje, 11,0–12,1 °C (teigiama 5,9–6,6° anomalija), kitur – 9–11 °C (teigiama 5,1–6,1° anomalija). Žemiausia oro temperatūra, –2,5 °C, registruota 4 d. Šilutėje.

Ypač šilta buvo dešimtadienio pabaigoje – Lietuvoje registruoti balandžio 8, 9 ir 10 dienų nauji šilumos rekordai: 8 d. – 25,4 °C (Druskininkai), 9 d. – 28,4 °C (Birštonas, tai ir karščiausia dešimtadienio diena), 10 d. – 27,0 °C (Šalčininkai).

Pirmąjį balandžio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo 16 mm (lygus SKN, t. y. daugiamečiam vidurkiui, tam tikros vietovės įprastinėms klimato sąlygoms). Didžiojoje šalies dalyje kritulių kiekis neviršijo 15 mm, buvo 4–15 mm (0,3–1,0 SKN). Gausiau palijo rytinėje pusėje, 15–45 mm (1,1–2,0 SKN), pačiame pakraštyje ­– 45–50 mm (2,9–3,0 SKN). Mažiausiai kritulių teko Šeduvai (4,3 mm), didžiausias kiekis registruotas Švenčionyse (49,4 mm) ir Dūkšte (48,0 mm). Balandžio 3 d. vietomis Rytų Lietuvoje registruoti pavojingo lietaus (kai per 12 val. ar trumpesnį laikotarpį iškrenta 15–49 mm kritulių) atvejai, stipriausias lietus fiksuotas Dūkšte – 32,8 mm/12 val.

Balandžio pirmąjį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai švietė 40,3 val. (0,7 SKN): nuo 31,0 val. Klaipėdoje iki 55,4 val. Varėnoje.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 9–11 °C, žemiausia šiame gylyje fiksuota temperatūra buvo 2–5 °C, aukščiausia – 16–23 °C. Žemiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje nukrito iki 4–7 °C, o aukščiausia siekė 13–17 °C.

Daug kur pietiniuose ir rytiniuose šalies rajonuose balandžio 5–8 d. vidutinei oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 10 °C ribą, prasidėjo aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiemet tai įvyko vidutiniškai 20 dienų ankščiau, palyginti su SKN.

Sparčiai šylant orams, suaktyvėjo augalų vegetacija – daug kur pradėjo skleistis vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurai, kai kur pasirodė šalpusnių ir kiaulpienių žiedynai.

Kauno meteorologinėje stotyje pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį fiksuotos žemos ir vidutinės UVI indekso reikšmės, kurių nuokrypis vidutiniškai buvo 0,3 UVI mažesnis už daugiametį (2001–2020 m.) vidurkį (2,2). Šiomis dienomis aukščiausia UVI indekso reikšmė (2,7) buvo fiksuojama 10 d., mažiausia (0,6) – 3 d., kur nuokrypis nuo šios dienos daugiamečio vidurkio lygus –1,7.

Bendrasis ozono kiekis (BOK), išmatuotas Kauno meteorologinėje stotyje pirmąjį balandžio mėnesio dešimtadienį (399 DU2, 1 DU (Dobsono vienetas) – 1/1000 cm storio ozono sluoksnis normaliomis sąlygomis), buvo vidutiniškai 4 proc. didesnis už daugiametį (1993–2022 m.) šio dešimtadienio vidurkį (385 DU). Aukščiausia BOK reikšmė (462 DU) fiksuota 3 d., o mažiausia (343 DU) – 7 d. Atitinkamai šių dienų vidutiniai paros nuokrypiai nuo daugiamečių šių parų BOK vidurkių sudarė 22 ir –12 proc.

Sudėtinga prognozuoti

Su prognozėmis reikia elgtis labai atsargiai. Ne taip seniai prognozuota, kad turėtų būti šaltesnis laikotarpis, kuris dabar ir yra, o balandžio paskutinį dešimtadienį grįšime prie šilumos normos. O šiuo metu prognozės sako, kad už normą šaltesnis oras išliks ilgesnį laiką. Balandžio pabaiga ir gegužės pradžia – tai tas laikotarpis, kai mes turėtume jau grįžti į labiau įprastines sąlygas – tiek į temperatūros, tiek į kritulių normą. O šių metų šis laikotarpis yra vėsesnis ir drėgnesnis nei įprastai pas mus būna.

Beje, ir kovo mėnesio paskutinį dešimtadienį buvo pasiektas rekordas. 25 °C jau yra šilta vasariška diena. Tokie orai, kokie buvo kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje, yra pakankamai didelė anomalija. Į tai reagavo ir augalai.

Kiek tokie reiškiniai susiję su klimato kaita? Tai, ko gero, pagrindinis dalykas. Klimato kaita labai paskatina tokias nebūdingas ir vis dažnėjančias anomalijas – šilumos rekordus. Yra labai daug atskirų dienų šilumos rekordų, kurių, aišku, būtų ir be klimato kaitos, bet šiai vykstant turime vis daugiau. Per metus būna jau nebe po keletą, o net ir po keliolika rekordų. Tokie svyravimai, pasikartojimų dažnumas didžiąja dalimi yra nulemti klimato kaitos. Štai turėjome labai šiltą orą, dabar atvėso – ir tęsiasi toks bangavimas.

Prisiminkime praėjusius metus – šalnos buvo nebūdingu metu – gegužės pabaigoje ar net birželio pačioje pradžioje. Klimato kaita lemia nestabilumą – ne tik šiltėjimą, bet ir ekstremalų orų kaitaliojimąsi, kai būna tai šilčiau, tai šalčiau. O tai ne visiškai būdinga Lietuvos klimatui. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad tai didžiąja dalimi yra nulemta klimato kaitos.

Naujiena – duomenų peržiūros modulis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.