Naujoji ES BŽŪP – tarsi meškerė. Žuvį teks pasigauti patiems

Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Pagal BŽŪB gaires iki šių metų pabaigos visos ES priklausančios valstybės turės parengti ir Europos Komisijai (EK) pateikti savo šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus. Lietuvoje rinkti europarlamentarai teigia, kad nors BŽŪP patvirtinimu ir buvo numarintos visos Lietuvos žemdirbių viltys, jog tiesioginių išmokų dydžiai bus suvienodinti visoje ES, bet atsivėrė galimybės pasinaudoti plačiau atverta ES pinigine. Trūksta sutarimo tik pačioje Lietuvoje.

Dėmesys smulkiesiems ir „žalumui“

Dar birželį EP ir Europos Tarybos (ET) derybininkai sutarė reformuoti BŽŪP, siekiant priartinti ją prie Europos žaliojo kurso ir kovos su klimato kaita įsipareigojimų. Nuo 2023 m. įsigaliosiančią politiką ES valstybės turės atspindėti nacionaliniuose šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiuose planuose, kurie turi būti baigti rengti iki šių metų pabaigos.

Per derybas dėl teisės aktų reformų paketo EP nariai siekė, kad biologinės įvairovės stiprinimas ir ES aplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų laikymasis būtų esminiai reformuotos BŽŪP aspektai. EK vertins, ar nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai atitinka šiuos įsipareigojimus, o ūkininkai turės užtikrinti, kad jų veikla būtų palanki klimatui ir aplinkai. ES valstybės bus įpareigotos užtikrinti, kad ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros biudžeto ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų būtų skiriama aplinkos apsaugos ir klimato priemonėms.

EP nariai užtikrino, kad ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų bus naudojama mažiems ir vidutiniams ūkiams remti. Bent 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams. Jie taip pat reikalavo, kad krizių rezervas, kurio metinis biudžetas siekia 450 mln. Eur, būtų nuolat parengtas naudoti siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie svyruojančių kainų ar nestabilios rinkos.

EP pavyko pasiekti, kad nacionalinės darbo inspekcijos ir BŽŪP mokėjimo agentūros bendradarbiaudamos geriau stebėtų, kaip laikomasi ES darbo teisės žemės ūkio sektoriuje, o už pažeidimus baustų. Informacija apie galutinius ES paramos gavėjus taip pat bus skaidresnė – valstybės narės galės naudotis ES priemone, kuri padės nustatyti sukčiavimo riziką sutikrinant viešųjų duomenų bazių informaciją.

Dabartinių BŽŪP taisyklių taikymas pratęstas po 2020 m. gruodžio 31 d. nustatant pereinamojo laikotarpio taisykles, kurios galios iki 2022 m. pabaigos. Kai ET patvirtins naujas taisykles, jos bus taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d.

Daugiau galimybių šalims narėms

Įgyvendindamos BŽŪP, nacionalinės vyriausybės turės parengti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus, kuriuos patvirtins EK,

nurodydamos, kaip jos ketina vietoje įgyvendinti ES tikslus. EK tikrins jų veiklos rezultatus ir atitiktį ES taisyklėms, ES aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimams ir 2030 m. ES strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijų tikslams.

Kaip teigė ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, pasiektas pritarimas BŽŪP yra ilgai užtrukusių derybų ir kompromisų paieškos rezultatas, kuris turėtų užkirsti kelią negatyvioms tendencijoms ES žemės ūkyje, kai kasdien iš šios srities pasitraukia apie 1 tūkst. mažų ir vidutinių ūkių. Bus sudarytos sąlygos jiems ne tik išlikti, bet ir tapti konkurencingais. „Per praėjusį dešimtmetį ES išnyko apie 4 mln. mažų ir vidutinių ūkių. Tai turi liautis. Tokie smulkūs ūkiai nebūtinai turi būti neproduktyvūs. Darysime viską, kad jie išliktų. BŽŪP turi padėti ūkininkams, o ne jiems trukdyti“, – iš EP tribūnos Strasbūre kalbėjo eurokomisaras J. Wojciechowski.

Anot jo, EP patvirtinus BŽŪP, netrukus bus baigtas rengti šią reformą įgyvendinančių kitų teisės aktų paketas, tačiau didžiausia dalimi pertvarkos baigtis priklausys nuo to, kaip ES narės rengs savo šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus. Nuo jų priklausys ir reformos pradžia, ir jos pabaiga bei rezultatai. „Įvertinę valstybių pateiktus strateginius planus, pastabas skelbsime viešai, kad susipažinti su jomis galėtų bet kuris norintis“, – žadėjo eurokomisaras.

Ditirambų naujajai BŽŪP negailėjo ir pranešimus skaitę EP nariai. Peter Jahr iš Vokietijos tikino, kad patvirtindami BŽŪP reformą garantuoja planavimo saugumą ne tik ES valstybėms, bet visų pirma – Europos ūkininkams. „Norime apsaugoti ir puoselėti šeimos ūkius, žmones, kurie prižiūri ir saugo mūsų kultūrinį kraštovaizdį“, – teigė jis.

Jam pritardama Ulrike Müller, taip pat iš Vokietijos, pridūrė, esą naujasis BŽŪP modelis užtikrins, kad daugiau dėmesio būtų skiriama Politikos tikslams pasiekti, o ne tiesiog laikytis taisyklių. Taip pat pasirūpinta, kad BŽŪP mokėjimai būtų skaidresni ir kad būtų geriau apsaugoti ES finansiniai interesai.

Eric Andrieu iš Prancūzijos džiaugėsi, esą patvirtinta reforma pirmą kartą per daugiau nei 30 metų reikš labiau rinkos reguliavimą nei dereguliavimą. „Galime didžiuotis, kaip toli nuėjome, nes padaryta pažanga svarbi ūkininkams, žemės ūkio sektoriui ir vartotojams. Bendras rinkos organizavimas tikrai yra pirmas žingsnis teisinga kryptimi“, – aiškino jis.

Įtvirtino lygesnius tarp lygių

Tačiau „Ūkininko patarėjo“ kalbinti Lietuvoje rinkti EP nariai Juozas Olekas bei Bronis Ropė dideliu optimizmu netryško. „Neįgyvendinti pažadai suvienodinti išmokas visų ES šalių ūkininkams. Todėl aš negalėjau pritarti tokiai BŽŪP. Juk dar Lietuvai stojant į ES buvo duotas pažadas, kad 2013 m. išmokų lygis pasieks ES

išmokų lygį. Baigiasi 2021-ieji, bet išmokos dar nėra sulygintos. Ir tik 2027 m. pasieks 82 proc. vidurkio“, – aiškino B. Ropė.

Anot jo, taip pat yra prigalvojama įvairių naujų darbų, bet pinigų jiems neduodama. Esą galima naudoti Atsigavimo fondo lėšas, bet Lietuvoje tam neskirta nė euro. Todėl mūsų šalies žemdirbiai lieka nuskriausti – ir išmokos mažiausios, ir iš Atsigavimo fondo nieko negaus. „Tokia BŽŪP netenkina, nes Lietuvos žemdirbiai, kaip ir kitų Baltijos šalių, lieka antrarūšiais“, – tvirtino europarlamentaras, pastebėdamas, jog tam tikrą pavojų įžvelgiąs sprendime valstybėms narėms pačioms nusistatyti ekoschemas, beje, nebuvo parengtos ekoschemos visos ES mastu. Esą gali būti, kad Lietuvoje bei kai kuriose kitose ES šalyse bus sukurtos tokios ekoschemos, kuriomis žemdirbiai negalės naudotis ir tokiu būdu neteks trečdalio paramos.

„Tada situacija iš tikrųjų būtų apverktina. Tai, kas vyksta Lietuvoje, lemia būtent tokias tendencijas. Jei ekologinės schemos bus tokios, kad žemdirbiams dalyvauti jose bus per sunku ir neapsimokės, tai jie ir nedalyvaus. Tokiu būdu nebus panaudota dalis žemdirbiams remti skirtų lėšų“, – ŪP tikino B. Ropė.

EP narys J. Olekas sakė, jog kalbėdamas iš EP tribūnos dar kartą ES žemės ūkio komisarui priminė, kad yra davęs pažadą aktyviai dirbti, jog būtų suvienodintos

tiesioginės išmokos visų ES šalių ūkininkams, bet tai nepadaryta. Tačiau pati ES žemės ūkio politika žengia teisinga kryptimi. „Vien žvelgiant pragmatiškai, per naują finansinį laikotarpį Lietuvos žemdirbiai gaus 1 mlrd. Eur daugiau paramos nei iki šiol. Didėja tiesioginės išmokos, bus daugiau remiami vidutiniai ir smulkūs ūkiai. Numatyta daugiau lėšų jauniesiems ūkininkams. Be to, sudarytos sąlygos tam tikram lankstumui – anksčiau vis buvo kalbama, kad Briuselis viską iki smulkmenų nurodinėja. Dabar bus daugiau svertų ir galimybių perduota valstybėms“, – ŪP aiškino J. Olekas, vildamasis, kad esant tokioms sąlygoms ir galimybėms, kokias sudarė ES BŽŪP, Lietuvos žemdirbių pajamos ir ateityje išlaikys savo lygį, o kai kuriems – ir padidės. Tiesa, daug kas priklausys ir nuo vartotojų – pirkėjų, ar šie pasitikės vietos gamintojais, ūkininkais, ar rinksis iš kitur atvežtus maisto produktus.

Pasak parlamentaro, dabar belieka rasti kompromisinius sprendimus tik pačioje Lietuvoje, prie bendro stalo susėdant žemdirbių organizacijų atstovams, Žemės ūkio ministerijos vadovams, politikams, ir kuo skubiau pasirengti nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, ekoschemas. Nelaukti paskutinių dienų.

2021-11-25

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotraukos