Naujoji „Eurobarometro“ apklausa rodo teigiamą europiečių požiūrį į kalbų mokymąsi

Apklausoje pabrėžiama, kad vis labiau pripažįstama kalbų įvairovės svarba gerinant kultūrinį supratimą, ekonomines galimybes ir socialinę sanglaudą Europoje. Daugiakalbystė yra dinamiškas Europos kultūrų įvairovės pavyzdys – Europos Sąjungoje vartojamos 24 oficialiosios kalbos ir apie 60 regioninių ir mažumų kalbų.

Praėjus dvylikai metų po paskutinės apklausos šia tema atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad piliečių požiūris į daugiakalbystę yra labai teigiamas:

• 94 proc. respondentų Lietuvoje (86 proc. ES) mano, kad kiekvienas žmogus turėtų kalbėti bent viena kita kalba nei jų gimtoji kalba, o 86 proc. (69 proc. ES) – daugiau nei viena kalba;
• 77 proc. lietuvių (76 proc. ES) mano, kad kalbų įgūdžių gerinimas turėtų būti politikos prioritetas; ir
• 90 proc. (84 proc. ES) mano, kad turėtų būti apsaugotos regioninės ir mažumų kalbos.

Europos Komisija skatina kalbų įvairovę Europos Sąjungoje pagal „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ programas finansuojamais projektais.

Iš naujosios apklausos matyti pažanga – vis daugiau ES gyventojų moka užsienio kalbą, palyginus su paskutine 2012 m. apklausa,, tačiau Lietuvoje šis skaičius sumažėjo.

Trys penktadaliai europiečių (59 proc.) gali susikalbėti ne gimtąja kalba – nuo 2012 m. šis skaičius padidėjo 3 procentiniais punktais. Lietuvoje ne gimtąja kalba susikalbėti gali 85 proc. respondentų – šis skaičius nuo praėjusios apklausos sumažėjo 7 procentiniais punktais.

Jaunimo tarpe padėtis dar geresnė – ne gimtąja kalba susikalbėti gali keturi penktadaliai jaunuolių (79 proc. 15–24 m. respondentų ES). Šis skaičius nuo 2012 m. padidėjo 5 procentiniais punktais.

ES artėja prie 2019 m. Tarybos rekomendacijoje dėl visapusiško požiūrio į kalbų mokymą ir mokymąsi nustatyto tikslo jaunimo srityje, t. y. kad iki baigiant vidurinę mokyklą jaunuoliai įgytų puikias mokomosios kalbos žinias ir išmoktų kitas dvi kalbas.

Pažanga antrosios užsienio kalbos srityje mažesnė: 28 proc. ES (padidėjo 1 proc. punktu) ir 45 proc. Lietuvos respondentų (sumažėjo 7 proc. punktais) gali bendrauti daugiau nei viena užsienio kalba. 31 proc. ES (padidėjo 8 proc. punktais) ir 28 proc. Lietuvos respondentų (padidėjo 6 proc. punktais), kalbančių bent viena užsienio kalba, kasdien vartoja pirmąją užsienio kalbą.

44 proc. Lietuvos (padidėjo 6 proc. punktais) ir 47 proc. ES respondentų (padidėjo 5 proc. punktais) kalba anglų kalba kaip užsienio kalba. Populiariausia užsienio kalba tarp respondentų Lietuvoje išlieka rusų kalba (62 proc. Lietuvoje, 3 proc. ES), tačiau nuo 2012 m. šis skaičius sumažėjo 18 procentinių punktų. Respondentai mano, kad anglų kalba yra naudingiausia kalba, kurios reikėtų mokytis vaikams (91 proc. Lietuvoje, 85 proc. ES), po jos eina vokiečių, rusų, prancūzų ir ispanų kalbos.

Pasak respondentų, pagrindinė naujos kalbos mokymosi nauda yra darbo galimybės (75 proc. Lietuvoje, 51 proc. ES), studijų galimybės (61 proc. Lietuvoje, 37 proc. ES), geresnis darbas savo šalyje (60 proc. Lietuvoje, 42 proc. ES), kalbos vartojimas atostogaujant užsienyje (57 proc. Lietuvoje, 42 proc. ES) ir gebėjimas suprasti kitų kultūrų žmones (55 proc. Lietuvoje, 45 proc. ES).

Apklausa atlikta visose 27 ES valstybėse narėse 2023 m. rugsėjo–spalio mėn. Lietuvoje apklausta 1017 respondentų (visoje ES – 26 523). Respondentai apklausti jų gimtąja kalba.

EK informacija

123rf nuotr.