Riestainio skylė. Šalies biudžeto projekte strateginiu sektoriumi vadinamam žemės ūkiui lėšos... nukirptos

Terminas nebuvo sulaužytas

Praėjusiais metais valstybės biudžeto projektas Seimui buvo pateiktas spalio 10 d. Šiais metais su projektu parlamentarams susipažinti laiko liks mažiau. Finansų ministrės G. Skaistės atstovė spaudai Hermantė Brandišauskaitė „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, valstybės biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas ne vėliau, kaip spalio 17 d. „Šios Vyriausybės kadencijos rėmuose minėtas terminas niekada nebuvo sulaužytas, neplanuojama jo peržengti ir šį kartą. Finansų ministrė Vyriausybės posėdyje 2025 m. Valstybės biudžeto projektą pristatė spalio 16 d.“, – aiškino H. Brandišauskaitė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius teigė, kad šiais metais Europos Komisija (EK) buvo rekomendavusi visoms Europos Sąjungos (ES) šalims, siekiant sugrįžti prie fiskalinės drausmės taikymo formuojant nacionalinius biudžetus, biudžetų projektus pateikti dar iki rugsėjo 15 d. „Biudžeto projektas pristatytas spalio 17 d., gal dėl to, kad vyksta rinkimai ir per trumpą laiką negalima susipažinti su juo ir jį išanalizuoti. Tai – viena iš priežasčių. Lietuvos žmonėms buvo pažadėta, kad suplanuotos išlaidos didės. Tačiau iš kur bus gaunamos pajamos? Šių duotų pažadų įgyvendinimas turėtų pasimatyti ateinančių metų pajamų ir išlaidų realybėje. Klausimų yra daug. Trumpai atsakant, jei būtų buvusios optimistinės pajamos ir galimybės didinti išlaidas, esant stabiliai pajamų sričiai, tai biudžeto projektą jau seniai būtume išvydę. Manau, kad nelabai pavyksta subalansuoti pajamas ir išlaidas, nes mokesčių reforma nebuvo įgyvendinta, turtingųjų turtas nebuvo apmokestintas“, – svarstė A. Butkevičius.

Didelių pokyčių neįvyks

Seimo BFK pirmininko pavaduotojas negalėjo atsakyti į ŪP klausimą, ar valstybės biudžetas bus dosnus žemės ūkiui – strateginei Lietuvos ūkio šakai?

Jis teigė manąs, kad dosnumas turi turėti papildomą sukuriamąją pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje arba ekonominėje srityje. „Mane jaudina tai, kad daugiau būtų orientuojamasi į žemės ūkio produkcijos perdirbimą, o mažiau būtų parduodama žaliavos į Vakarų šalis“, – aiškino A. Butkevičius. Jis teigė abejojantis, ar po rinkimų nauja valdžia suspės iš esmės koreguoti biudžeto projektą, nors ir neneigė, kad dėl jo diskusijų Seime bus daug ir audringų. Tačiau uždelsus pateikti biudžeto projektą, liko mažiau laiko jam svarstyti ir taisyti. „Žinome, kad biudžeto priėmimas turėtų įvykti iki Kalėdų, bet gali įvykti ir po Naujųjų metų. Tuomet tarptautinės finansų institucijos paskelbia, kurios šalys laiku nepatvirtina biudžetų, ir į tai labai jautriai reaguoja skolinimosi agentūros. O tai gali pabloginti skolinimosi rodiklius“, – pastebėjo A. Butkevičius.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika pažymėjo, kad biudžeto projekto rengimas vyko už uždarų durų. „Peršasi išvada, kad tai buvo daroma tam, jog nepakenktų rinkimų rezultatams. Jeigu projektas būtų pristatytas anksčiau, manau, kai kurioms partijoms pirmajame ture projekto nuostatos ir pinigų srautų nesubalansavimas būtų buvęs didžiulis smūgis. Tik dabar viskas lenda į dienos šviesą“, – kalbėjo politikas. Jis svarstė, kad jau dabar yra būtina diskutuoti apie biudžeto projekto korekcijas.

Optimizmo nekelia

Į klausimą, kiek lėšų žemės ūkiui numatoma skirti naujajame valstybės biudžete, ŪP atsakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento vyresnioji patarėja Asta Strumskiene: „Pagal valstybės biudžeto projektą, 2025 m. visai žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 255,357 mln. Eur. Iš jų: ŽŪM – 1 224,2 mln. Eur, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) – 31,157 mln. Eur. Palyginti su pirminiu 2025 m. biudžeto projektu (lėšos suplanuotos rengiant 2024–2026 m. biudžeto projektą), ŽŪM finansavimas didėja 43,412 mln. Eur (3,7 proc.), o VMVT finansavimas didėja 0,785 mln. Eur (2,6 proc.).“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad nuo socialinių partnerių slėptas kitų metų Lietuvos biudžeto projektas optimizmo nekelia. Toks, esą, jau buvo Kęstučio Navicko darbo stilius. „Kitų metų biudžetiniai asignavimai, suplanuoti žemės ūkiui, yra 1,8 proc. mažesni už šiemečius. Tačiau kaltinti dabartinio žemės ūkio ministro dėl to negalima, ne jis jį formavo ir ne jis derėjosi su Finansų ministerija (FM). Tai – K. Navicko palikimas. Juk, kaip ir sakėme, išlįs vis daugiau ir daugiau „galų“, tik ne pozityvių, o neigiamų. Beje, ir jo „pasiekimas“ yra klaidinantis, nes 2025 m. biudžeto projekte pateikiama, kad finansavimas bus 3,7 proc. didesnis, bet skaičiuojant ne nuo 2024 m., o nuo 2023 m., nes tais metais buvo suplanuotas 2025 m. biudžetas. Kam tos manipuliacijos, kam ta pudra? Visos partijos, eidamos į rinkimus, garsiai deklaravo, kad žemės ūkis – strateginė Lietuvos ūkio šaka, kad tai ypač aktualu dabar, kai vyksta karas Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tad kam ta dūmų uždanga?“ – retorinius klausimus žėrė J. Sviderskis.

Anot LŽŪBA generalinio direktoriaus, nepakanka kalbėti ar įstatyme įrašyti, kad žemės ūkis yra strateginė Lietuvos ūkio šaka, bet reikia tokią nuostatą paremti ir finansiškai. Kodėl bijoma pažiūrėti tiesai į akis? Juk žemdirbiai moka visus mokesčius: pelno, gyventojų pajamų, „Sodros“, žemės, taršos, pridėtinės vertės, akcizo, nekilnojamojo turto ir t. t. Tačiau apibendrinta žemdirbių sumokamų mokesčių suma viešai yra neprieinama, neskelbiama. Kodėl? „Pastaraisiais metais buvo jaučiamas diskusijų ignoravimas. Nežinau dėl ko. Turbūt įtakos turėjo žemdirbių savivaldos kritika valdžiai... Europos reglamentai ir kiti teisės aktai įpareigoja derinti ir planavimą vykdyti iš apačios į viršų, bet Lietuvoje yra priešingai. Politikai, papuolę į valdžią, pasidaro protingesni, užsideda kepurėlę ir atrodo, kad jiems su niekuo šnekėtis nebereikia. Nepalyginama su tuo, kas buvo anksčiau, kai KRK posėdžiuose dalyvaudavo premjeras ir vykdavo diskusijos. Susitikimai būdavo rengiami ir FM. Savo tiesas įrodydavome“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Išsakė poreikius

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.