Kaunas -2,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Grd 2024
Kaunas -2,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 7 Grd 2024

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Ką duos valstybinis maisto kainų reguliavimas?

2024/10/17


Rumunijoje pradedamas valstybinis maisto produktų kainų reguliavimas - perdirbtiems produktams bus taikoma viršutinė komercinių antkainių riba, spaudos konferencijoje sakė Rumunijos žemės ūkio ministras Florinas Barbu. Lietuvoje jau būta panašių bandymų, o ir dabar rinkimų laikotarpiu vis pasigirsta tokiai politikai pritariančių balsų.

„Euractiv“ rašo, jog Rumunijos valdžios potvarkis parengtas maždaug 90 proc. „Stengsiuosi įtikinti Rumunijos mažmeninės prekybos sektorių, perdirbėjus ir ūkininkus, kad šis potvarkis bus naudingas visai žemės ūkio maisto produktų grandinei“, – sakė Rumunijos žemės ūkio ministras Florinas Barbu.

„Šiuo metu dar diskutuojame su mažmenininkais ir perdirbėjais ir tikriausiai artimiausiu laikotarpiu projektas bus pradėtas viešai svarstyti, o vėliau jam pritars Vyriausybė. Negaliu pateikti tikslaus termino, nes jis turi būti skaidrus. Yra tam tikros teisinės procedūros, mes turime gauti nuomonę iš Įstatymų leidybos tarybos, yra daug nuomonių, kurias reikia išklausyti dėl šio potvarkio. Įvertinti turi visos ministerijos: Finansų, Ūkio, Teisingumo... Negaliu pasakyti, kad tą dieną... Mes tikrai kalbame apie dešimtis tūkstančių produktų, apie visus Rumunijoje perdirbtus produktus“, – atsakė žemės ūkio ministras rumunų žurnalistams, paklaustas, kada bus priimtas potvarkis dėl ribojimo ir įsigalios visiems Rumunijos gaminiams.

F. Barbu teigė, kad šiuo metu mažmenininkai ir perdirbėjai turi patys įvertinti šio potvarkio naudą. Be to, ministro nuomone, apribojus komercinį papildymą tūkstančiams produktų, rinka nebus destabilizuota.

„Aš visiškai nebijau, kad rinka bus destabilizuota, nes kai Žemės ūkio ministerija padarė skaidrų pirmąjį potvarkį, daugelis ekonomikos analitikų, daugelis prekybininkų sakė, kad bus maisto trūkumas, kad šis potvarkis sukels neigiamų pasekmių, tačiau tai turėjo teigiamų pasekmių, kaip teigia Konkurencijos taryba, negana to, šių produktų pardavimas padvigubėjo.“, – akcentavo F. Barbu.

Rugpjūčio 1 d. Rumunijoje buvo įvestos laikinos priemonės, ribojančios kainų kilimą 14 pagrindinių maisto produktų kategorijų. Po trijų mėnesių vyriausybė pratęsė viršutinę kainų ribą ir išplėtė produktų, kuriems taikoma ši schema, sąrašą.

F. Barbu paaiškino, kad kai buvo įvestos viršutinės kainų ribos, infliacija Rumunijos žemės ūkio maisto produktų sektoriuje siekė apie 10,8–10,9 proc.. Šiuo metu jis siekia apie 4,5 proc.

Jis taip pat pažymėjo, kad, naujausiais duomenimis, mažmenininkų ir perdirbėjų pelnas išaugo, palyginti su laikotarpiu iki minėtų ribojimo taisyklių įsigaliojimo.

„Finansinių metų pabaigoje atliksiu tiek perdirbėjų, tiek ir mažmenininkų, kurie buvo įtraukti į potvarkį dėl komercinių kainų viršutinės ribos, pelningumo analizę. Iš turimų duomenų (...) galiu pasakyti, kad tiek mažmenininkai, tiek perdirbėjai turi didesnį pelną, palyginti su metais, kai nebuvo įvestas šis komercinio priedo ribojimas“, – sakė žemės ūkio ministras.

Lietuviškas kontekstas

Lietuvos ekspertai ne kartą įspėjo valdžią dėl valstybinio kainų reguliavimo rizikos. Antai dar 2020 metais, siautėjant COVID-19 pandemijai, Konkurencijos taryba atkreipė Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės dėmesį, kad kainų reguliavimas gali pagilinti prekių prieinamumo problemą ir sukelti kitų problemų, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti ekonomikai.

Kaip tik tuo metu Lietuvos vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kuriuose numatyta galimybė Vyriausybei, esant ekstremaliai situacijai, nustatyti būtinų prekių bei paslaugų maksimalias didmenines ir mažmenines kainas.

Tuomet Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sakė: „Suprantame dėl pandemijos susiklosčiusios padėties keblumą ir galimas neigiamas pasekmes vartotojams, kurios atsirastų dėl potencialiai kylančių pagrindinių produktų kainų, bei Vyriausybės siekį kaip įmanoma labiau sumažinti šias neigiamas pasekmes. Vis dėlto, mūsų vertinimu, kainų reguliavimas gali sukelti dar rimtesnių problemų nei tos, kurias juo būtų bandoma spręsti, o ilgesniu laikotarpiu – pakenkti visos valstybės ekonomikos funkcionavimui“.

Teisingumo ministerijai ir Vyriausybei adresuotame rašte Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad, sureguliavus kainas, daugelis gamintojų gali nebenorėti parduoti produkcijos Lietuvoje, nes užsienio rinkose pardavimo kainos galėtų būti palankesnės. Taip pat sumažėtų paskatos importuotojams vežti prekes į Lietuvą, o daliai gamintojų (ypač smulkesnių) gali tekti nutraukti gamybą, nes kaina galėtų nepadengti patiriamų sąnaudų.

Šiuo metu vėl pasigirsta balsų apie valstybinį kainų reguliavimą, nors galbūt tai tik rinkiminė retorika.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis