Naujosios genominės technologijos skinasi kelią

Nori daugiau aiškumo

Kaip skelbia Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimas Copa-Cogeca, aiški teisinė sistema yra būtina, siekiant užtikrinti investicijas į Europos sėklų selekciją visuose regionuose ir sektoriuose, kad ūkininkai galėtų gauti augalų veisles, geriau prisitaikiusias prie klimato kaitos, atsparias sausroms, kenkėjams ir ligoms bei geresnį derlių. Pagerintos sėklos yra labai svarbi priemonė ūkininkams užtikrinant aprūpinimą maistu.

Copa-Cogeca palankiai vertina pirmininkaujančios Lenkijos įsipareigojimą tęsti reglamento nagrinėjimą ir priartinti valstybes nares prie kvalifikuotos daugumos. „Pritariame Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės tekstui, kuriame pateikiamas labai reikalingas aiškumas, nes 1 kategorijos NGT gamykloms netaikomi ES GMO teisės aktai. Labai svarbu išlaikyti suderintą požiūrį, o bet kokios atsisakymo sąlygos pakenktų bendrajai rinkai ir sukurtų konkurencinį disbalansą. Taip pat nereikėtų papildomų privalomų atsekamumo ir ženklinimo reikalavimų, nes esama Sėklų duomenų bazė ir nacionaliniai veislių sąrašai užtikrina pakankamą skaidrumą“, - sakoma organizacijos pareiškime.

Copa-Cogeca akcentuoja, jog labai svarbu, kad tvarumo vertinimas būtų įtrauktas į augalų dauginimo medžiagą (PRM), siekiant užtikrinti, kad naujos augalų veislės duotų apčiuopiamos naudos. Diskusijos dėl riboto judumo asmenų ir pirmojo svarstymo užbaigimas iki Lenkijos pirmininkavimo pabaigos palengvins lygiagrečius trišalius dialogus dėl abiejų tarpusavyje susijusių teisės aktų.

Copa-Cogeca ragina ES politikos formuotojus užtikrinti mokslu pagrįstą, pragmatišką požiūrį, leidžiantį NGT ir PRM prisidėti prie tvaresnio ir konkurencingesnio Europos žemės ūkio.

Lietuviškas pareiškimas

Lietuvos mokslininkai parengė ir ištyrė genų redagavimo technologijas bei pateikė jas praktiniam naudojimui, o savo atitinkamą rezoliuciją paskelbė dar 2023 m.

Joje teigiama, jog NGT leidžia tiksliai genome padaryti pakeitimus, kurie gali būti identiški atsirandantiems natūraliai gamtoje ar selekcijos procese. Dėl šios priežasties jau kurį laiką JAV ir kitose šalyse genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) reguliuojami pagal modifikacijų pobūdį ir sukeliamą poveikį, bet ne pagal tai, kaip jie buvo padaryti.

„Pasenęs Europos Sąjungos GMO reglamentavimas net tuos pačius genus turinčias augalų veisles gali priskirti skirtingoms veislių grupavimo kategorijoms. Toks reglamentavimas ne tik trukdo įveikti XXI a. keliamus iššūkius (klimato kaitos, dirvožemio druskėjimo ir kitus), bet ir riboja bei iškreipia ES žemės ūkio konkurencingumą pasaulyje“, - sakoma Lietuvos mokslininkų pareiškime.

Europos Komisija ir nutarė parengti atnaujintą NGT sukurtų augalų teisinį reguliavimą. Pagal svarstomą pasiūlymą augalai, turintys tokias pat mutacijas, kurios gali atsirasti natūraliai ar tradicinės mutagenezės būdu, būtų priskiriami NGT 1 kategorijai ir būtų nereguliuojami. O visi kiti augalai su tolesnių sistematinių grupių organizmų (gyvūnų, grybų, bakterijų ir kt.) transgenais būtų priskiriami NGT 2 kategorijai ir jų reguliacija liktų apibrėžta GMO direktyvoje.

NGT skirstymo į grupes reguliacija išsiskiria tuo, kad yra orientuota ne į tai, kaip buvo sukurtos genetinės modifikacijos, bet į tai, kokios konkrečios modifikacijos atliktos augalų genome. Toks koreliuoja su JAV, Kanadoje, Japonijoje ir kitose šalyse priimtu reguliavimu.

„Ši reguliacija palengvintų augalinės kilmės prekių judėjimą ir užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas tarptautiniu mastu, skatintų tarptautinį bendradarbiavimą ir technologinę plėtrą“, - teigia mokslininkai.

Parengė Ričardas Čekutis