Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Augino dvi savaites

„Ir aš šiąnakt turėjau „svečių“... Rezultatas – dvi ėriavedės, avinas ir šiemetis ėriukas... Liko du šiemečiai ėriukai“, – tokį įrašą savo socialinio tinklo paskyroje paliko Rolandas Ščajevas, praėjusią savaitę radęs išpjautas avis, kurias laikė Kaišiadorių r. Kieliškių-Livintų k. įrengtame aptvare.

Ūkininko nuomone, į 1,6 m aukščio tinklu apjuostą aptvarą vilkas galėjo ir pro apačią įlįsti, ir per viršų įšokti, jo netrikdė tai, kad aptvaras buvo įrengtas vos 150 m atstumu nuo vasarnamio.

„Kitą naktį po išpuolio, apie pusę keturių ryto, prikeltas šuns lojimo, išėjau į lauką ir pamačiau netoliese stovintį vilką. Žiūrint per termovizorių, sunku pasakyti, kokio didumo jis buvo. Sukėliau triukšmą ir vilkas nubėgo savais keliais. Anksčiau man nebuvo tekę girdėti apie vilkų siautėjimus aplinkiniuose kaimuose“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo avis praradęs vyras.

Vilkas ar vilkai R. Ščajevo merinosų veislės avis išpjovė prabėgus vos porai savaičių nuo jų įsigijimo. Po nesėkmingos pradžios R. Ščajevas kol kas žada padaryti pauzę, o likusius gyvus ėriukus patikėjo auginti kaimynui, turinčiam geresnę apsaugą nuo vilkų.

Atėjo į tvartą

Į Lazdijų r. Stebulių k. gyvenančio ūkininko Manto Jančiuko avis vilkas įsisuko balandžio mėnesį – 4 avis papjovė, dar 6 – sužalojo. Žvėris gyvulius papjovė tiesiog tvarte, esančiame gyvenvietės viduryje.

„Jau buvo šilta, todėl, kaip įprasta šiltuoju metu, tvartą palikau atvirą. Šalia jo buvo elektrine tvora aptverta teritorija, kad avys panorėjusios galėtų būti lauke ar tvarto viduje. Be to, ūkiniame pastate buvo palikta šviesa, papildomai prie įėjimo yra sumontuota jutiminė šviesa, tačiau tai neatbaidė plėšrūno. Vilkas tiesiog peršoko 1,2 m aukščio tvorą ir pjovė avis. Ypač gaila sufolkų veislės reproduktoriaus, kuriam vilkas sužalojo sėklides. Rudenį paaiškės, ar jis bus tinkamas veislei pratęsti“, – ŪP kalbėjo sufolkų veislės ir mišrūnes avis auginantis M. Jančiukas.

Užregistravus šį ir dar vieną įvykį, buvo išduotas leidimas sumedžioti probleminį vilką. „Leidimą išdavė prabėgus mėnesiui po išpuolio, nes iš pradžių įvykis neatitiko sąlygų. Stebuklas būtų, jei pavyktų sumedžioti būtent tą vilką, kuris išpjovė avis, prabėgus mėnesiui laiko. Kartais atrodo, kad leidimai išduodami tik augintojų nervams nuraminti, realiai jie nesprendžia problemos“, – valdiška pagalba abejojo M. Jančiukas.

Anot jo, galėtų vieną kartą visos suinteresuotos institucijos susėsti kartu su avių augintojais ir priimti veiksmingus sprendimus. „Medžiotojų pagalba irgi kelia abejonių, nes medžiotojų būrelio, kuriam išduotas leidimas sumedžioti mano avis išpjovusį probleminį vilką, ribos baigiasi už 2 km nuo tvarto. Tai reiškia, kad jei vilkas nubėgs toliau, šie medžiotojai neturės teisės jo sumedžioti“, – piktinosi ūkininkas.

M. Jančiukas ir kiti ūkininkai yra įsitikinę, kad, ko gero, veiksmingiausia būtų, jei kitą naktį po įvykio medžiotojų būrelio, kuriam priklauso teritorija, narys ar suformuota po visą Lietuvą važinėjanti medžiotojų grupė patykotų probleminio vilko. Esą, aplinkos ministro Simono Gentvilo pasakymas, kad reikia kreiptis į medžiotojus, mažai guodžia, nes medžiotojas negali naktį medžioti su tam tikra įranga, medžioklei gyvenvietėse taikomi įvairūs apribojimai – jų rankos surištos. Yra ir tokių medžiotojų, kurie nenori tokiai medžioklei skirti laiko. „Kas bus, jei, negalėdami apsaugoti savo turto nuo vilkų, pradėsime elgtis taip, kaip vyksta Lenkijoje, kur, kalbama, vilkai nuodijami ir gaudomi spąstais“, – svarstė avių augintojas.

Lazdijų r. vilkų išpuolių daugiausia

Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, pernai užfiksuoti 432 vilkų išpuoliai. Daugiausia jų įvyko Lazdijų r. – 41, Vilniaus r. – 33, Telšių ir Plungės r. – po 30 atvejų. Vilkų žalai atlyginti gyvulių augintojams išmokėta daugiau kaip 230 tūkst. Eur.

Lazdijų r. vilkai nerimsta ir šiemet. Jau užregistruoti 7 išpuoliai. Papjauta 11 avių, 7 danieliai ir 2 veršeliai – iš viso 20 gyvūnų. Per paskutinį išpuolį, įvykusį prieš savaitę Žemaitkiemio k., pilkiai papjovė kaimynų dviejų ir trijų mėnesių veršelius. Juos ūkininkai iš ganyklų su karvėmis parsivedė nakčiai arčiau namų ir paliko pririštus.

„Pernai lengvu vilkų grobiu Lazdijų r. tapo 94 naminiai gyvūnai, tarp kurių  – 27 danieliai ir 1 kumeliukas. Daugiausia buvo papjauta avių – 51.  Žalą patyrusiems ūkininkams išmokėta 18 tūkst. Eur kompensacijų, tačiau ne viską galima atlyginti pinigais. Sumedžioti vilką yra iššūkis ir medžiotojams, nes leidimas išduodamas tik vienam būreliui, o žvėris nežiūri medžiotojų būrelių teritorijų. Kitų medžioklės problemų atsiranda, kai įsisuka į danielius, kurie laikomi šalia namų arba tvartuose. Vilkų išpuoliai yra didelė problema, kurią nežinome kaip spręsti“, – konstatavo Lazdijų r. savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė.

Saugoti turi patys

„Kaip apsisaugoti ir ginti nuo vilkų gyvulius? Galime patarti tą patį, ką ir anksčiau, gyvulius reikia saugoti dvigubai atsakingiau – parginti į tvartus ir uždaryti. Kito veiksmingesnio patarimo nėra. Pasitaiko atvejų, kad įlenda ir į tvartus, tačiau dažniausiai taip nutinka, kai tvartai paliekami neuždaryti, o aplink esantį užtvarą vilkas gali nesunkai peršokti. Kol neįvyksta įvykis, žmonės galvoja, kad kažkur kitur, ne pas mus, ir apsaugos per daug nesureikšmina. Norint išvengti skaudžių pasekmių, gyvulius reikia ginti į tvartus arba aptverti solidžiais elektriniais aptvarais“, – tvirtino AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

Jo teigimu, AM pakeitė teisės aktus, kad leidimas sumedžioti probleminį vilką būtų išduotas kuo greičiau – per dvi darbo dienas, vos tik pateikiami įrodymai. „Jei leidimo išdavimas užtrunka, vadinasi, kilo kažkokių trikdžių“, – pabrėžė A. Klimavičiaus ir atkreipė dėmesį, kad probleminiai individai nėra vilkų šeimų nariai. Tai yra pavieniai, nusilpę, iš bandos išstumti individai, kurie pavieniui negali susimedžioti laukinių žvėrių, todėl eina ieškoti lengviausio grobio – naminių  gyvūnų.

Praėjusį sezoną buvo leista sumedžioti 341 vilką, bet sumedžiota gerokai mažiau – 298, iš kurių 3 buvo rasti partrenkti automobilių, o 6 pagal išduotus leidimus paimti iš gamtos kaip probleminiai. 

Anot A. Klimavičiaus, tai, kad šį sezoną nebuvo išnaudota vilkų medžioklės kvota, nebūtinai rodo, jog medžiotojai dėjo mažai pastangų. Buvo ir kitų priežasčių – žiema baigėsi anksti, o sniego danga vilkams susekti ir sumedžioti turi esminės įtakos.

„Gal vilkų jau nėra labai daug, todėl nelengva juos sutikti ir sumedžioti? Reikia atsižvelgti ir į tai, kad genetiniai tyrimai rodė ankstesnį sezoną buvusių vilkų šeimų skaičių, o ne to, kai vyko medžioklė. Yra tikimybė, kad realiai šį sezoną nebuvo tiek porų, nes buvo žuvusių vilkų,  buvo nesėkmingų vadų, galėjo būti visokių situacijų. Be to, mes dar ne visai suprantame, kas įvyko vilkų gausos svyravimuose užtvėrus tvorą pasienyje su Baltarusija. Vilkai nemigruoja, todėl nėra naujų porų iš negiminingų individų, o tokios poros būna labai produktyvios. Genetikai ir mokslininkai kelia tik klausimus, bet atsakymų, kokį poveikį tai turės vilkų populiacijai, kol kas nėra“, – ŪP aiškino A. Klimavičiaus.

Jo nuomone, ko gero, vilkų skaičiaus augimas stabilizuojasi, ateinančiam medžioklės sezonui kvota gali likti tokia pati ar net šiek tiek mažesnė.

„Neišmedžiota kvota reiškia vilkų populiacijos paleidimą, nevaldymą, vedantį prie visiško nekontroliavimo. AM tikisi, kad vilkų sumažės, tačiau kai kurių šalių paskaičiavimai rodo, kad neišmedžiojus kvotos prieauglio labai ryškiai pagausėja“, – pabrėžė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Asmeninio albumo nuotraukos: Ūkininkas Mantas Jančiukas mano, kad vieni medžiotojai vilkų problemos neišspręs. Manto Jančiuko vaizdo kamera tvarte užfiksavo vilką.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.