Ne pagal ūkio dydį matuojama jo vertė: smulkūs ir vidutiniai ūkiai kviečiami investuoti į plėtrą

Kad tokie ūkiai galėtų augti, modernizuotis ir tapti dar konkurencingesni, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. jie kviečiami teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“.

Šiam paraiškų kvietimui skirta apie 3,3 mln. Eur. Sostinės regiono projektams numatyta 1 867 247 Eur, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – 1 503 848 Eur. Paraiškos bus teikiamos supaprastinta tvarka.

Mažesnis ūkis – ne mažesnės ambicijos

Smulkus ar vidutinis ūkis šiandien nebūtinai reiškia tradicinį, mažai investuojantį ūkį. Jis gali būti modernus, diegti naujas technologijas, pats perdirbti užaugintą produkciją, kurti didesnę pridėtinę vertę ir ieškoti trumpesnio kelio iki vartotojo.

„Smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra svarbi Lietuvos žemės ūkio dalis. Jie ne tik gamina maistą – tai šeimos pajamos, darbo vietos regionuose, vietos ekonomika ir gyvybingos kaimo bendruomenės. Be to, mažesni ūkiai dažnai turi daugiau galimybių lanksčiai prisitaikyti prie rinkos, kurti nišinius produktus, perdirbti savo produkciją ar ją parduoti tiesiogiai vartotojui. Todėl jų augimas svarbus ne tik konkrečiam ūkininkui – stiprėja ir visas kaimas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyr. specialistė Snieguolė Valiulienė.

Būtent tokioms investicijoms skirta intervencinė priemonė „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“. Jos lėšomis siekiama sudaryti sąlygas mažesniems ūkiams investuoti į gamybos modernizavimą, didinti konkurencingumą, perdirbti savo produkciją ir kurti didesnę pridėtinę vertę.

Priemonės paklausą rodo ir ankstesni rezultatai. Pirmaisiais strateginio plano įgyvendinimo metais su smulkiais ir vidutiniais ūkininkais pasirašytos 43 sutartys už daugiau kaip 7,5 mln. Eur. 2024 m. patvirtinta 119 paraiškų už daugiau kaip 19,8 mln. Eur, o praėjusiais metais pasirašyta 132 sutartys už 13,6 mln. Eur.

„Šie rezultatai rodo, kad smulkūs ir vidutiniai ūkininkai nori investuoti ir mato savo ūkių augimo galimybes. Žemės ūkio ministerijai svarbu, kad jie turėtų tam reikalingas sąlygas. Smulkus ar vidutinis ūkis neturėtų būti vertinamas vien pagal hektarų skaičių – svarbu, kokią vertę jis sukuria, kaip geba konkuruoti ir kokias galimybes mato ateityje. Stiprus Lietuvos žemės ūkis yra įvairus – jame turi būti vietos ir dideliems, ir vidutiniams, ir mažiems, tačiau gyvybingiems ūkiams“, – teigia S. Valiulienė.

Parama – investicijoms, kurios padeda ūkiui augti

Pagal priemonę remiama žemės ūkio produktų gamyba, taip pat ūkyje pagamintų ar užaugintų produktų perdirbimas, pirminis perdirbimas ir pateikimas rinkai. Tai reiškia, kad parama gali padėti ūkininkui ne tik pagaminti žaliavą, bet ir pačiam sukurti didesnę jos vertę. Pavyzdžiui, užaugintos daržovės gali būti vakuumuojamos, konservuojamos, atšaldomos ar užšaldomos, o vaisiai ir uogos – perdirbamos į rinkai paruoštą produkciją.

Remiami pieninės ir mėsinės galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, kitos gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir kiti augalininkystės sektoriai.

Daržininkystės sektoriuje remiamos tik su šviežių daržovių gamyba arba jų perdirbimu susijusios investicijos.

Nuo naujos technikos iki drėkinimo sistemų

Paramos lėšomis galima įsigyti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, technologinius įrengimus, kompiuterinę įrangą, naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti.

Taip pat finansuojama projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujos statybinės medžiagos, daugiamečiai augalai ir jų sodinimo darbai, infrastruktūros įrengimas. Numatyta galimybė investuoti ir į drėkinimo sistemas bei ūkinių gyvūnų biologinio saugumo užtikrinimą.

Taigi parama gali būti panaudota labai skirtingiems ūkių poreikiams – nuo naujos technikos ar gamybos įrangos iki investicijų, leidžiančių ūkyje pagamintą produkciją perdirbti ir rinkai pasiūlyti jau sukūrus didesnę pridėtinę vertę.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdų valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą.

Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, turi būti ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.

Paraiškas galima teikti ir su partneriais. Reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba juos perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Iki 80 tūkst. Eur vienam projektui

Vienam projektui galima gauti iki 80 tūkst. Eur paramos. Bendra paramos gavėjo, susijusių įmonių ir sutuoktinių gauta paramos suma 2023–2027 metų laikotarpiu pagal šią priemonę negali viršyti 400 tūkst. Eur.

Didžiausias paramos intensyvumas – 65 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą pagal priemonę besikreipiantiems paramos per penkerių metų laikotarpį nuo jų įsisteigimo dienos, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų.

Stipresnis ūkis – stipresnis kaimas

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane priemonei „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ iš viso numatyta 45 mln. Eur paramos lėšų. Tačiau investicijų vertė matuojama ne tik eurais ar įsigyta technika. Stiprėjantis ūkis reiškia daugiau galimybių išlikti rinkoje, kurti naujus produktus, juos perdirbti, tiesiogiai pasiekti vartotoją, investuoti į ateitį ir perduoti ūkininkavimo tradicijas kitai kartai.

„Kai stiprėja ūkis, stiprėja ir jo aplinka. Atsiranda daugiau galimybių šeimai likti kaime, kuriamos darbo vietos, auga vietos ekonomika, o vartotoją pasiekia daugiau lietuviškos produkcijos. Todėl smulkus ūkis nėra mažas savo reikšme. Jo vertę lemia ne hektarų skaičius, o tai, kiek jis sukuria – šeimai, vartotojui, bendruomenei ir visam Lietuvos kaimui“, – sako S. Valiulienė.

Paraiškos pagal priemonę „Smulkių–vidutinių ūkių plėtra“ bus priimamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. Paraiškos teikiamos supaprastinta tvarka.

ŽŪM informacija