Neariamoji žemdirbystė: kaupiama patirtis

Sugrįžo prie mokymų

LGAA valdybos narys Audrius Vanagas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad praėjusieji metai buvo įtempti dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano užmojų, dėl sunkios ūkininkavimo padėties pieno ir kituose sektoriuose, dėl protestų, todėl mokymams neliko nei jėgų, nei laiko. Nuo paskutinių mokymų, kai buvo atvykę tausojančiojo ūkininkavimo specialistai iš Danijos Frederikas Larsenas ir Davidas Hansas Dresenas, praėjo jau dveji metai. Todėl šiais metais LGAA nario, Plungės r. ūkininkaujančio prancūzo Pjero Kosta (Pierre Costa) iniciatyva vėl buvo sugrįžta į mokymų kelią, pradėta šviesti žemdirbių bendruomenė, asociacijos nariai.

„Ūkininkai privalo šviestis. Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė Gamtos atkūrimo įstatymą, mes matome, kad žaliasis kursas niekur nepasitrauks, pagrindiniai jo principai išlieka ir mes su tuo turėsime gyventi ateityje. Todėl kuo greičiau išsigliaudysime savo klaidas, tuo greičiau būsime konkurencingesni Europoje. Iš Prancūzijos, kitų šalių atvažiavę konsultantai pamini savus pastebėjimus, mes Lietuvoje turime savus. Todėl dėdami pastebėjimus į bendrą katilą, juos išfiltruojame ir turime išvadas, rezultatą. O išgirsti nauji dalykai, bendradarbiavimas visa tai paspartina“, – akcentavo A. Vanagas.

Balansas tarp žemės ūkio ir aplinkos

Ko siekiama naudojant tvarų ūkininkavimą? Anot LGAA valdybos nario, tvarus ūkininkavimas yra balansas tarp žemės ūkio ir aplinkos. Pagrindiniai šio ūkininkavimo aspektai: ūkininkai turi konkuruoti su Rytų šalių produkcija, užsitikrinti ekonominę naudą, išlaikyti dirvožemio gyvybingumą ir jo darbinį našumą, kad nebūtų gėda žemę palikti ateities kartoms.

„Į antrąją vietą skirčiau klimato kaitą, nes tvarus ūkininkavimas yra klimato kaitos švelninimo ateitis. Būtent neariamosios žemės dirbimo technologijos pasirinkimas, ilgesnė augalų rotacija, tarpiniai pasėliai ir kt. ne tik tausoja dirvožemį, bet ir švelnina klimato kaitą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas“, – vardijo A. Vanagas.

Jaunas, iniciatyvus vyras pastebėjo, kad pastaraisiais metais neariamąją žemdirbystę pasirenka vis daugiau ūkininkų. Tai rodo praėjusių metų pasėlių deklaravimo duomenys, kai iš deklaruoto 2,904 mln. ha ploto pasėlių ir žemės ūkio naudmenų 1,2 mln. ha buvo skirta neariamajai žemdirbystei. „Praėjusiais metais Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikėjosi, kad bus deklaruota bemaž 486 tūkst. ha tokių pasėlių, tačiau ūkininkai deklaravo 2,5 karto didesnius plotus. Nuo šių metų ekologinių veiklų sistemose neariamosios žemdirbystės ekoschema bus skaidoma į dvi dalis. Tai – neariamasis būdas, kai dirbama be plūgo, ir tiesioginė sėja“, – ŪP sakė A. Vanagas.

Dirvos gyvybės atstatymas

Šiaurės rytų Prancūzijos žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus konsultantas A. Pereira minėjo, kad, didėjant dirvožemio nualinimui ir mažėjant humuso kiekiui, vis daugiau ūkininkų atsigręžia į pagrindinį tausojančiojo ūkininkavimo siekį – dirvos gyvybės atstatymą. Išsaugoti gyvybę dirvožemyje galima tik kryptingu agronominiu darbu, todėl būtina atsisakyti dirvos arimo ir pirmenybę teikti tiesioginės sėjos technologijoms, kuo mažiau judinti dirvą, paliekant šiaudus ir kitas augalines liekanas. Juos būtina palikti dirvos paviršiuje, taikyti tinkamą augalų rotaciją.

Prancūzijoje, ypač toje dalyje, iš kurios konsultantas atvyko, vis daugiau ūkininkų sėja žieminius rapsus su papildomais augalais: pupomis, vikiais, lęšiais. „Sėjant žieminius rapsus kartu su pupomis, vikiais, lęšiais, uždengiama žemė ir stabdomas piktžolių augimas, kenkėjų plitimas. Todėl beveik nereikia naudoti herbicidų ir insekticidų. Be to, renkantis ankštinius augalus, kurie fiksuoja azotą, jiems nušalus, azotas grąžinamas į dirvą. Pavasarį dirvoje lieka 20–30 kg/ha azoto. Šis žieminių rapsų ir ankštinių augalų derinys pasiteisino visuose Prancūzijos regionuose, skirtingose dirvožemio struktūrose ir esant skirtingoms klimato sąlygoms“, – teigė A. Pereira.

Lektorius minėjo, kad Prancūzijoje ūkininkai, pasirinkdami tarpinių pasėlių mišinių sudėtį, dėmesį skiria šaknų struktūrai, gyliui ir masei. Todėl pasirenka mišinius, į kuriuos įeina įvairių rūšių augalai.

Lankėsi ūkyje

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Žinių pasisėmę ūkininkai atsirinks tai, kas jiems yra naudingiausia.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.