Nei vilkai sotūs, nei avys sveikos!

Nors Aplinkos ministerija (AM) 2021–2022 metų sezonui ir padidino leidžiamų sumedžioti vilkų limitą, o medžiotojai juos šaudo išsijuosę, bet pilkiai ir toliau daro savo juodus darbus. Štai Kristijono Aiduko, ūkininkaujančio Utenos r. Daugailių seniūnijos Voliškio kaime, avių bandą šiemet vilkai aplankė jau antrą kartą. Nuostoliai didžiuliai – ir materialiniai, ir moraliniai. Ir tokių ūkių šalyje – gausybė.

Ir miškuose – nepaprastoji padėtis

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pranešė, kad iki š. m. lapkričio 17 d., AM duomenimis, šalyje sumedžioti 72 vilkai (iš jų – 1 pilkis partrenktas automobilio). 2021–2022 metų medžioklės sezonui patvirtintas 190 vilkų sumedžiojimo limitas. Nuo jų medžioklės sezono, prasidėjusio spalio 15-ąją, pradžios, per daugiau nei mėnesį išnaudota daugiau kaip trečdalis pilkasermėgių sumedžiojimo limito. Daugiausia vilkų sumedžiota Rokiškio r. – 11, Šilalės r. – 5, Anykščių ir Ukmergės r. po – 4. Iš 54 šalies rajonų, 33-uose sumedžiotas vienas ir daugiau vilkų. Šiais metais gauti leidimai ir sumedžioti taip vadinamieji du probleminiai pilkiai Molėtų ir Klaipėdos rajone. Vilkus medžiotojai gali medžioti iki kovo 31 d., tačiau išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau. Pastaraisiais metais būtent taip ir įvykdavo, mat miško plėšikų populiacija – tikrai didelė. Nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 63 vilkų šeimos.

Beje, atsirado apribojimai medžioti vilkus Baltarusijos pasienyje, kuriame įvesta nepaprastoji padėtis. O juk iš pastarosios šalies miškų į Lietuvą irgi atkeliauja nemažai pilkasermėgių. LMŽD, siekdama informuoti Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusija medžioklės veiklą organizuojančius medžiotojų klubus, taip padedant medžiotojams išvengti galimų pažeidimų ir administracinės atsakomybės už valstybės sienos apsaugos reikalavimų nesilaikymo pažeidimus, raštu kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl medžioklių organizavimo nepaprastosios padėties teritorijoje. LMŽD duomenimis, pasienyje su Baltarusija ribojasi 44 medžioklės plotų vienetai.

VSAT raštu atsakė, jog būtinus veiksmus, susijusius su veikla medžioklės plotuose, kurie patenka į pasienio ruožą prie LR valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, gali atlikti medžiotojai, kurių gyvenamoji vieta ar turimo nekilnojamojo turto vieta sutampa su medžioklės plotų vienetais. Dėl susidariusios didelės grėsmės rizikos pasienio ruože VSAT medžiotojams siūlo ir prašo apskritai atsisakyti medžioklės nepaprastosios padėties galiojimo metu, nes valstybės sienos apsaugą sustiprintu režimu vykdo ne tik pareigūnai iš įvairių statutinių įstaigų bei Lietuvos kariuomenės, bet ir gausios partnerių pajėgos iš užsienio.

Vilkų grobis – 82 avys

Aidukas pasakojo, kad pirmoji nelaimė šiais metais jį aplankė rugsėjo 25-osios rytą. Tuomet neteko 55 avių – vienos buvo papjautos, kitos po vilkų išpuolio dingo miške. „Radome tik pusę lavonų, – „Ūkininko patarėjui“ teigė K. Aidukas. – Jau trečią rudenį važiuoju į UAB „Genetiniai ištekliai“ avininkystės padalinį Pavartyčių kaime, Radviliškio rajone, pirkti avinų, nes vilkai vis papjauna ar sužaloja mano augintinius. Šį kartą parsivežu 4 reproduktorius, kurių bendra vertė – 1 200 Eur. Valstybė tokių kompensacijų nemoka, reikšmingai nedidina kvotų vilkų medžiojimui, o išpuolių kasmet vis daugėja. Anksčiau maniau, kad avininkystė – lengvas užsiėmimas, nereikalaujantis jokių rimtesnių darbų. Bet, deja, tai tik nuostoliai, nuostoliai ir dar kartą nuostoliai. Jeigu pastarąjį pirkinį įvertinčiau kaip mėsą, tai 1 kg turėtų kainuoti 20 Eur.“

Antras vilkų išpuolis įvykdytas praėjusį pirmadienį. Ūkininkas neteko 27 avių. „Nuo 2012 m. laikau avis tose pačiose aptvertose ganyklose, aplink tą patį ežerą. Ir tik per pastaruosius trejus metus žymiai padaugėjo vilkų. Anksčiau dar nebūdavo taip, jog dešimtis avių vienu išpuoliu pilkiai papjautų. Šį kartą radome labai dideles vieno vilko pėdas. Sunku įsivaizduoti, kokio dydžio ir amžiaus tas vilkas galėjo būti“, – pasakojo Kristijonas.

Lietuvos juodgalvių veislės avis, kurių šiuo metu jau nė šimto nebeliko, auginantis ūkininkas piktinosi ir valdžios nerangumu. Mat rugsėjo pabaigoje patirtą žalą jam pažadėta atlyginti tik iki naujųjų metų. Argi tiek ilgai reikia tą žalą skaičiuoti? Juk čia ne koks raketų mokslas...

Kristijonas negailėjo gerų žodžių tik UAB „Genetiniai ištekliai“ avininkystės padaliniui, kuriame, anot jo, dirba puikūs specialistai. Ten gražios veislinės avys, kuriomis jis gali papildyti savo bandą. K. Aidukas sakė esantis patenkintas ir Lietuvos avių augintojų asociacijos pagalba jam.

Svajonės buvo gražesnės

Aidukas prieš 9 metus Vilniaus biurus iškeitė į fermas ir pradėjo savo verslą, kuris nemažai metų, kol nepradėjo lankytis vilkai, buvo sėkmingas. Jis iš sostinės persikėlė gyventi į Voliškio kaimą – gimtąjį kraštą, įkūrė ekologinį ūkį, kuriame ėmė auginti avis ir mėsinius galvijus, sėkmingai prekiauti jų mėsa.

Kristijonas prisimena, kaip gyvendamas Vilniuje ir dirbdamas biuruose, kasdien kalbėdamas telefonu ir dirbdamas prie kompiuterio, su nekantrumu laukdavo savaitgalio, kai galės ištrūkti iš triukšmingo miesto į gamtą. Džiaugėsi skubėjimą mieste iškeitęs į kaimo ramybę. K. Aidukas ŪP teigė, kad jam gaila laiko, praleisto gyvenant mieste. Jis ypač dėkingas močiutei, kuri pasiūlė idėją grįžti į gimtąjį kaimą ir tęsti kelių kartų ūkininkavimo tradicijas. Jos seneliai ir proseneliai taip pat augino jaučius. Kristijonas tikino ūkininkavimo sunkumų bei rūpesčių nesigailintis: „Dabar esu gimtinėje laisvas, pats už viską atsakingas. Keliuosi anksčiau, einu miegoti vėliau, bet visa tai darau savo noru. Darbas tapo gyvenimo būdu, o kasdienė rutina – jau nebepastebima“, – mintimis dalijosi K. Aidukas.

 2021-11-23

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Kristijono AIDUKO nuotraukos