Nejaugi šviežių lietuviškų voveraičių paklausa Europoje mažėja?

Vertinama išskirtinė kokybė

Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje šiemet voveraičių rinkimo sezonas prasidėjo neįprastai anksti. Pirmosios voveraitės ir baravykai Estijos miškuose pasirodė antroje birželio pusėje, o pirmoji sezono voveraičių partija Vokietiją pasiekė paskutinę liepos savaitę.

„Prekiaujame estiškomis voveraitėmis šalia lietuviškos produkcijos, kurios dabar vis mažėja, vėliau siūlysime ir švediškų voveraičių. Šiaurės Europos produkcija yra apie 20–30 procentų brangesnė už Balkanų voveraites, tačiau grybai šiek tiek geltonesnės spalvos, geresnės kokybės“, – pasaulio daržovių ir maisto rinkas analizuojančiam portalui „Freshplaza“ komentavo grybų didmenininkas ir „Paris Direkt Ltd“ Miunsteryje generalinis direktorius Ramazanas Gülnaras.

Eksportuotojas akcentavo, kad dėl vėsesnio klimato Šiaurės Europos šalyse saulė beveik neišdegina grybų, juos lengviau valyti, išsimeta mažiau atliekų, o voveraitės vis labiau įsitvirtina kaip gurmaniškas produktas ir yra populiarios aukščiausios klasės restoranuose.

Grybų eksportu užsiimanti įmonė savo klientams šviežių miško gėrybių iš viso pasaulio gali pasiūlyti bet kuriuo metų laiku. Metų pradžioje pasibaigus marokietiškam voveraičių derliui, į rinką ateina portugališkos, nuo balandžio jos renkamos Makedonijoje ir Serbijoje, o sezono pikas prasideda su miško grybais iš Bulgarijos ir Rumunijos.

Ar paklausa išsilaikys ankstesniame lygyje?

Grybų eksportuotojos UAB „M&KO“ generalinis direktorius Marius Juškevičius tvirtino, kad Europoje lietuviškos voveraitės itin vertinamos. Sprendžiant iš sutarčių su Europos importuotojais sumos, įmonės tiekiamų grybų paklausa auga, rašė portalas „Freshplaza“, pajuokaudamas, kad „mažame Lietuvos miestelyje Varėnoje grybų daugiau nei žmonių“.

„Šiuo metu esame pasirašę 10 sutarčių su Vokietija dėl 500 tonų lietuviškų voveraičių. Oras buvo palankus, lijo, sezoną pradėjome labai anksti, taip buvo ir pernai birželį. Jaučiame didelį susidomėjimą, kartais juokaujame, kad Varėna yra Europos grybų sostinė“, – birželio viduryje pasakojo M. Juškevičius.

Grybus Varėnoje įkurta įmonė pradėjo supirkinėti nuo 2003 m. Pradžioje kiekiai siekė vos 100–300 kg, šiuo metu per parą superkama nuo 500 kg iki tonos voveraičių. Iš Lietuvos rinkos grybai netruko patekti į Vokietiją, kur iškeliauja 50 proc. produkcijos. Nuo 2010 m. juos jau perka Italija, Prancūzija, Ispanija, Švedija, Suomija, Lenkija.

UAB „M&KO“ generalinis direktorius teigė pastebintis, kad pastaruoju metu klientai nori mažesnių kiekių, šviežesnių grybų ir kad jie būtų pristatomi dažniau. Populiariausios pakuotės – po 1 kg ar 3 kg sveriantys mediniai krepšeliai.

Deja, pastebimos ir neigiamos tendencijos. Liepos pabaigoje naujienų agentūros BNS kalbintas Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas ir Varėnos miško gėrybių perdirbimo bei eksporto bendrovės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius teigė, kad „šviežių miško grybų ir uogų šiais metais yra mažiau, mažėja ir jų paklausa, ir poreikis“.

„Tie, kurie tradicijas turėjo valgyt tuos lauko grybus, tai jie po truputėlį irgi, kaip ir pas mus, keliauja Anapilin ir tos tradicijos po truputį mažėja. Aš nesakau, kad panaudojimo nėra, jis yra, bet ženkliai mažesnis nei buvo anksčiau. Jei tie grybai pabrangsta, yra brangesni, tai jų jau nebereikia“, – BNS sakė V. Varanavičius, pridurdamas, kad šviežių miško gėrybių paklausa mažėja ir Vokietijoje, Prancūzijoje, kur eksportuojama daugiausia Lietuvos mėlynių ir voveraičių.

Jo nuomone, mažėjant žaliavai ir kylant kainoms, mėlynės, voveraitės ir kitos miško gėrybės po truputį tampa prabangos preke.

BNS pakalbintas Naujųjų Valkininkų kaimo bendruomenės vadovas Vytautas Česnys atkreipė dėmesį į tai, kad grybus pardavimui renka daugiausia kaimuose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės.

Tik problema, kad kaimai vis sparčiau tuštėja.

ŪP portalo informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.