Nemokama teisinė pagalba kliūva už biurokratinės sistemos pagalių

Violeta LIUKAITIENĖ „ŪP“ korespondentė

Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai šiemet bus skirta daugiau nei 18 mln. Lt. Tai net keliais milijonais daugiau nei pernai. Atrodo, gyventojams nemokama teisinė pagalba taps dar prieinamesnė, tačiau advokatai nusiteikę skeptiškai – kol nebus iš pagrindų reformuota visa valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema, skurdžiau gyvenantys žmonės ir toliau turės įveikti ilgiausius biurokratinius labirintus, kad ją pasiektų. Kol kas ji lengviausiai prieinama nusikaltusiems arba nusikaltimais įtariamiems asmenims. Pusė viso šiai pagalbai skiriamo krepšelio atitenka būtent jiems teikiamai pagalbai.

Reikia didelių reformų Jeigu nuteistam ar suimtam, sulaikytam asmeniui pagal įstatymus privalomas gynėjas, jis jam ir skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo nutarimu. Pačiam žmogui nereikia niekuo rūpintis. Tarkime, sėdi areštinėje suimtasis, o jam paskirtas advokatas pas jį ateina į suėmimo vietą ir bendrauja, derina poziciją, dalyvauja apklausose, vėliau – teismo posėdžiuose. O ką daro kaimo žmogus, kuris tikisi pagalbos, pavyzdžiui, susižalojęs sveikatą darbe pas ūkininką ir norintis bylinėtis su juo dėl žalos atlyginimo? Pirmiausia jis turi kreiptis į rajono savivaldybę, kur pirminės teisinės pagalbos specialistas padės užpildyti prašymą tai savivaldybei priskirtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) specialistams. Tada žmogus važiuoja į vieną iš penkių Lietuvoje esančių tarnybų. Čia, išnagrinėjus prašymą, jis patenkinamas arba ne. Jeigu patenkinamas, žmogus vyksta pas nurodytą advokatą. Štai viena Kėdainių rajono gyventoja, neseniai patyrusi traumą, turėjo septynis kilometrus iš savo kaimo važiuoti į Kėdainių r. savivaldybę, kur jai padėjo užpildyti prašymą, tada jį vežė į Kauno VGTPT. Jai teko samdyti kaimyną, kuris iš moters paprašė 150 litų vien už kelionę į Kauną. Į Kėdainius ji šiaip taip pati nuvažiavo. Kaimo žmonėms sunku prisitaikyti prie išretėjusio autobusų grafiko, jiems tiesiog atimta galimybė laisvai migruoti, arba kelionė kainuoja pernelyg brangiai, tad labai dažnai dėl formalių ir objektyvių dalykų ta teisinė pagalba jiems tiesiog sunkiai pasiekiama. Ir nepadės čia joks didesnis sistemos finansavimas. Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė sako, kad taip sunkiai pasiekiama ir vangiai funkcionuojanti teisinė pagalba bus tol, kol valstybė galų gale nereformuos šios biurokratinės sistemos. „Nenormalu, kad žmogus turi kreiptis į tarpininką, kad šis nukreiptų pas advokatą, - „Ūkininko patarėjui“ sakė L.Meškauskaitė. – Juk kai žmogus suserga, jis neina į Sveikatos apsaugos ministeriją pas valdininkus, kad šie duotų siuntimą pas specialistą. Jis eina pas šeimos gydytoją, kuris pagal ligos pobūdį sprendžia, kur nukreipti ligonį. Tas pats ir su teisine pagalba. Žmogus iš karto eitų pas artimiausiai esantį advokatą, o šis spręstų, ar jam pats gali suteikti pagalbą, ar siųsti pas rūpimus klausimus geriau išmanantį kolegą.“ Taip kelias tikrai sutrumpėtų. Nuteistiesiems tokių problemų nebūna. Suprantama, jiems apribota laisvė, tad nori nenori advokatas turi ateiti pas juos. Be to, pasak Kalėjimų departamento vyriausiojo specialisto Gedimino Duboniko, specialiai nuteistiesiems yra parengta atmintinė „Valstybės garantuojama teisinė agalba”. Ji prieinama visiems. „Reikalingą informaciją nuteistiesiems perduoda ir įkalinimo įstaigų darbuotojai, - sakė G. Dubonikas. – Jeigu reikia antrinės teisinės pagalbos, nuteistiesiems padedama susirasti advokatų kontorą, savivaldybei priskirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų adresus. Kartais kalintiems žmonėms atsiranda problemų rengiant dokumentus, pildant deklaracijas. Tačiau šias problemas nuteistiesiems padeda spręsti administracija.“

Galimybė rinktis advokatą - ne išeitis Nuo šių metų pradžios tarsi atsirado galimybė pačiam žmogui, kuriam priklauso nemokama antrinė pagalba, pasirinkti advokatą, jeigu tik gauna raštišką to advokato sutikimą. Bet kas iš to? Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audriaus Kutrevičiaus pasiteiravome, kur advokatą gali rasti, tarkime, Pagėgių gyventojas? „Teisingumo ministerijos žiniomis, Pagėgiuose nedirba nė vienas advokatas, todėl šio miestelio gyventojai turi kreiptis į kitose vietovėse gyvenančius advokatus ir tuomet, kai jie nori nusisamdyti advokatą pagal sutartį, ir tuomet, kai asmeniui priklauso antrinė teisinė pagalba. Teisingumo ministerija negali nustatyti vietų, kuriose turi dirbti advokatai“, - „ŪP“ sakė A. Kutrevičius. Vadinasi, surasti advokatą žmogui jau bus problema, juolab kad su prašymu jis iš Pagėgių turės važiuoti į Klaipėdos VGTPT. Situacijos nepakeis, jeigu žmogus pats ras advokatą – jis pirmiausia važiuos pas jį raštiško sutikimo, kurį veš atgal į VGTP tarnybą, tada – vėl pas advokatą. Būtent užkamšyti šias spragas ir siūlo advokatai. Jų manymu, tai, kad žmogus gali pats rinktis advokatą, neišspręs pagalbos pasiekiamumo problemos. Šį Teisingumo ministerijos žingsnį L. Meškauskaitė vadina iliuzija, kad kažkas pagerės. Tai – tarpinė maža reforma, nuo kurios niekas nepasikeis, kol nebus reformos iš esmės. Kelias iki teisinės pagalbos bus toks pats ir dar ilgesnis. „Jeigu garantuojamos teisinės pagalbos organizavimas būtų patikėtas advokatams, laimėtų visi, ir pirmiausia – gyventojai“, - sakė L. Meškauskaitė. Komentuodama tą pačią Pagėgių situaciją, advokatų tarybos narė ją įvardijo ydinga. „Advokatai visai kitaip spręstų šią problemą. Pavyzdžiui, dvi dienas per savaitę ten atvažiuotų advokatai iš kitų miestų, kad žmonėms būtų patogiau. Be to, advokatas išsiaiškintų, ar tas žmogus turi teisę į nemokamą pagalbą, ar ne, o dabar pats žmogus turi viską įrodinėti“, - sakė L. Meškauskaitė. Taigi gyventojams nereikėtų tarpininkų – net penkių VGTP tarnybų, kurias advokatai vadina biurokratine sistemos dalimi ir kurių administravimui valstybė išleidžia apie penktadalį visų šiai pagalbai skiriamų lėšų. „Jeigu pagalbą organizuotų advokatai, administravimo išlaidos siektų ne daugiau kaip penkis procentus“, - sakė L. Meškauskaitė. – Dabartinė sistema Lietuvai per brangi, ir mes seniai siūlėme pigesnį ir kokybiškesnį variantą.“ Ji rėmėsi kaimynų estų pavyzdžiu, kur VGTP teikiama išimtinai per advokatus. Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja piktinosi ir valstybės požiūriu į dabar teikiamas advokatų paslaugas. „Valstybė vis dar skolinga advokatams apie tris milijonus litų, - sakė advokatė. – Žada grąžinti iki vasario pabaigos. Su atsiskaitymais vėluojama nuolat, tai ne vienkartinis atvejis. Tačiau advokatai, gauna atlygį ar ne, mokesčius valstybei nuo tų sumų vis tiek turi sumokėti, pati valstybė netoleruoja vėlavimo. Skaičiuojamos palūkanos, nors už vėluojantį atsiskaitymą su advokatais pati valstybė palūkanų nemoka.“

Didžioji lėšų dalis – nusikaltusiems asmenims Iš viso advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą 2013 m. buvo priskaičiuota apie 16 mln. litų. Sumos didelės, tačiau padalijus iš žmonių, kuriems buvo suteikta pagalba, skaičiaus, jos sumažėja iki minimumo. Didele problema L. Meškauskaitė vadina ir pačią apmokėjimo advokatams sistemą – apmokama ne daugiau kaip 80 vienos bylos valandų. O juk visi žinome, kad bylos nagrinėjamos ilgai net ir nevilkinant jų – jos aukštesniųjų instancijų grąžinamos nagrinėti iš naujo ir t.t. Tada advokatai dirba nemokamai, tačiau tai neturėtų tapti sistema. Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai civilinėse ir administracinėse bylose antrinė teisinė pagalba buvo suteikta apytiksliai 15,5 tūkst. bylų, baudžiamosiose bylose – apie 33 tūkst. bylų (iš jų beveik 32 tūkst. Bylų advokatas skirtas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų prašymus). Ši statistika rodo ir kitą aspektą – daugiau kaip pusė visų antrinei pagalbai skiriamų lėšų tenka teisiamiems, kaltinamiems ar įtariamiems asmenims. Didžioji jų dauguma – kai advokatas yra privalomas, taigi ir didžiąją dalį pinigų „suvalgo“ ne pati geriausioji mūsų visuomenės dalis. Kauno VGTP direktorės Anželikos Banevičienės duomenimis, šios tarnybos teritorijoje antrinė teisinė pagalba iš viso suteikta 12 891 kartą. Baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas pripažįsta gynėjo dalyvavimą procese būtinu, sudaro 8505 vnt. (66 proc. bendro skaičiaus). 13,4 proc. šio skaičiaus sudaro asmenys iš įkalinimo įstaigų, 37,53 proc. – sulaikytieji keturiasdešimt aštuonioms valandoms, kiti – asmenys, turintys negalią, nepilnamečiai ir kt. Tarnybos sprendimu, civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas nėra privalomas, ir vykdymo 4386 kartus (34 proc. bendro skaičiaus). Statistika rodo, kad teisinė pagalba labiau prieinama miestų gyventojams: jų prašymai Kauno VGTP sudaro 61,21 proc., o rajonų – 38,79 proc. Kreipiantis pirminės teisinės pagalbos, gyventojus labiausiai domino šeimos, darbo, žemės teisės klausimai.

Specialistams tenka ir prisijuokti Savo klausimais gyventojai kartais prajuokina VGTP tarnybų darbuotojus. Kauno tarnybos Teisės skyriaus vedėja Diana Jarmalė „Ūkininko patarėjui“ papasakojo ne vieną atvejį, kai teko nusistebėti, dėl ko tik žmonės nesikreipia.Štai kartą tarnyba gavo moters laišką su dešimtimi kaimyno katino nuotraukų. Pasirodo, tai kaltininkas, dėl kurio ji ir kreipėsi pagalbos. Katinas subraižė jos buto duris, tad moteris prašė priversti kaimyną atlyginti už sugadintą turtą. Matyt, ji galvojo, kad nematydami, kaip atrodo katinas, specialistai nepajėgs išspręsti jos problemos. Advokatė surašė raštą kaimynui ir šis be ginčų atlygino žalą. Pūkuoto gražuolio aštriais nagais nuotraukos iki dabar laikomos tarnyboje kaip prisiminimas. Kita moteris iš Vilkaviškio r. taip pat skundėsi savo kaimyne, kuri jai negrąžina kiaulės. Pasirodo, buvo sutarta, kad kaimynė savo tvarte užaugins kiaulę ir tada atiduos. Kai atėjo laikas skersti, pati paskerdė ir suvalgė. Deja, moteris neturėjo kiaulės įsigijimo dokumentų ir siūlė faktą įrodyti kaimynų liudijimu. Kita moteris visai neseniai kreipėsi dėl kaimynės, kuri pasisavino jos šuniuką. Prašė išreikalauti ir jį, ir jo drabužėlius. Darbuotojos paprašė įrodymų, kad tas šuo apskritai priklauso pareiškėjai, tad kol kas neaišku, kuo ši situacija baigsis. „Pasitaiko ir kitokio pobūdžio keistuolių, - pasakojo D. Jarmalė. – Pavyzdžiui, nuolat gauname vieno vyriškio ir Pravieniškių pataisos namų laiškus, kur jis prisistato ne vardu iš pavarde, o Super Mario. O štai dar viena moteris kreipėsi pagalbos dėl kaimyno, kuris naktį per radiatorius įlenda į jos butą ir bando ją išžaginti...“

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA