Nenoksta braškės?! Mokslininkė paaiškino, kodėl taip nutinka

Vienas braškynas sveikas, kitame uogos nesirpsta

Mažeikių rajone gyvenančios Laisvės Jankauskaitės braškynas šiemet taip pat nukentėjo. Pasak jos, kerai gražiai žydėjo ir gausiai užmezgė uogų, bet šios, kiek paaugusios, liovėsi didėti, sirpti ir laikosi žalsvos. Net ir tos, kurios šiek tiek paraudo, liko kietos, rūgščios, turi žalsvo atspalvio. Ir tai nutinka jau antrus metus iš eilės.

„Braškyną užveisėme dirvoje, kur anksčiau auginome bulves. Laukelį skiria maždaug metro pločio takelis – vienoje jo pusėje braškės auga jau treti ar ketvirti metai, kitoje – pasodinome jaunų daigelių. Bet bėdos apniko tik senesnius kerelius. Norisi užsiauginti švarių uogų, todėl jokios chemijos nenaudojame“, – situaciją trumpai įvardijo Laisvė.

Ji svarsto, kad senajame braškyne galėjo pasidarbuoti tripsai, galbūt įtakos turėjo ir drėgmės trūkumas: „Gretimame kaime lietus užlyja, mūsiškiame perkūniją girdime, bet kritulių nesulaukiame, o vandentiekio vandens vakarais vos pakanka buitiniams poreikiams. Kai vakare visi kaimynai pradeda laistyti daržus ir gėlynus, sistemoje nukrenta vandens spaudimas. Ne visada pavyksta tinkamai palaistyti augalus. Matyt, dėl to kažkiek nukenčia ir braškės.“

Be to, Laisvė pastebėjo, kad ant kai kurių braškių ilgainiui išryškėjo grioveliai, primenantys pažeidimus, ir neaišku, kodėl jie atsirado.

Tripsų taikinys – senesni braškynai

KMAIK docentės I. Auželienės nuomone, tokiais atvejais labai didelė tikimybė, kad pasidarbavo tripsai. Maitindamiesi jie praduria augalo ląsteles ir išsiurbia jų turinį. Šių kenkėjų paveiktos uogos nustoja vystytis, o tos, kurios spėja ūgtelėti, nors ir bando nokti, galiausiai sudžiūsta. Kenkėjišką darbą tripsai pradeda jau žydėjimo metu.

„Žydinčias braškes puola ne tik tripsai, bet ir žiedgraužiai, todėl reikia kartas nuo karto atidžiai apžiūrėti augalus. Jeigu pastebime, kad pirmosios uogos vystosi ne taip, kaip įprasta, galime patiesti balto popieriaus lapą ir pakratyti kerą. Žieduose esantys kenkėjai pabirs ant jo, – patarė mokslininkė. – Tripsų lervos labai mažytės, plika akimi sunku įžiūrėti, geriau matyti tik per padidinamąjį stiklą. Išvaizda jos labai primena mažytes kirmėlytes.“

Vardydama galimas jų atsiradimo priežastis, I. Auželienė akcentavo, kad labiausiai puolamos senesnės, trejų–ketverių metų braškės. Be to, tripsų ir kenkėjų židiniai susidaro ilgai vienoje vietoje auginamame braškyne. „Iš patirties žinau, kad sodybose ne visada yra užtektinai erdvės keisti augalų vietą, bet norint apsaugoti braškes, nepakanka vien atnaujinti kerelius, būtina kas trejus metus perkelti juos į kitą vietą, taikyti sėjomainą“, – teigė specialistė, patikslindama, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kas anksčiau augo naujai braškėms nusižiūrėtoje vietoje.

Pasak jos, jų geriau nesodinti dirvoje, kurioje prieš tai buvo auginamos bulvės: „Tai braškėms labai netinkamas priešsėlis. Jas gali pulti ir ligos, ir kenkėjai, gali kilti problemų dėl grambuolių. Nepatartina sodinti ir naujai paruoštoje lysvėje, iškart po to, kai nuimama velėna. Naudingiau metus ar dvejus tokiose vietose paauginti ką nors kita.“

 

Laisvė Jankauskaitė pastebėjo, kad ant kai kurių braškių ilgainiui išryškėjo grioveliai, primenantys pažeidimus. Dr. Ingės Auželienės teigimu, tokie grioveliai gali atsirasti dėl drėgmės trūkumo arba jos pertekliaus. Gausiai lyjant, beaugdamos uogos ima trūkinėti. Bet šiuo konkrečiu atveju, braškes galėjo pažeisti tripsai, atėję jau ant ūgtelėjusių uogų. „Kai kenkėjai užpuola mažytes uogas, jos nustoja vystytis ir sudžiūsta, o jeigu tripsai nusitaiko jau į nokstančias uogas, jas tarsi „išvagoja“, paviršiuje palieka griovelius“, – paaiškina specialistė.

Kaip prevencinę apsaugos priemonę mokslininkė rekomenduoja biologinius insekticidus. Tik svarbu atsižvelgti į laiką ir braškes purkšti prieš joms pradedant žydėti, kol žiedas dar pumpuro fazėje. „Žydėjimo metu purkšti nerekomenduoju, nebent iškart jam pasibaigus ir nubyrėjus žiedlapiams. Biologiniu pagrindu pagamintos priemonės yra veiksmingiausios, kai naudojamos prieš arba po žydėjimo, kol uogos dar neužsimezgusios“, – paaiškina I. Auželienė.

Ekologiškų insekticidų reikėtų ieškoti specializuotuose parduotuvėse, tik svarbu nesusipainioti ir rinktis ne priemones nuo ligų, bet kenkėjams naikinti. Be to, specialistė atkreipė dėmesį, kad biologiniai insekticidai yra skirti būtent profilaktikai, o ne tais atvejais, kai kenkėjai jau išplitę tarp augalų.

„Jeigu vienais metais pastebėjote, kad yra pažeistų uogų, kitais metais nė nesvarstydami profilaktiškai nupurkškite braškes – ypač jeigu braškynas senesnis“, – priminė mokslininkė.

Kai kuriais atvejais, pasak jos, braškės gali prastai augti ir dėl to kitų priežasčių. Pavyzdžiui, kai žiedus retai lanko bitės ar kiti apdulkintojai, uogos sunkiai mezgasi, nesivysto kaip įprasta. „Dar viena priežastis, kodėl uogos nestoja augusios ir džiūsta – didelė sausra. Trūkstant drėgmės, užsimezgusi uoga gali nustoti vystytis“, – perspėja I. Auželienė.

Ji pataria įvertinti įvairias aplinkybes, apžiūrėti braškių kerelius, žiedus, įsitikinti, ar tikrai yra kenkėjų. Jeigu žieduose kenkėjų nesimato ir pakračius augalus ant popieriaus lapo jų nepribyra, vadinasi, uogoms žalą daro fiziologinės priežastys.

Ne mažiau svarbu uogų lysvę teisingai sutvarkyti derliui pasibaigus. „Jeigu planuojame ir kitais metais toje pačioje vietoje auginti braškes, nuskynę paskutines uogas, nepalikime braškyno likimo valiai. Šis metas itin tinkamas nupurkšti kerelius insekticidu, o dar svarbiau – fungicidu, pašalinti sausus lapus. Nuėmus derlių, kenkėjai mažiau pavojingi, tačiau augalus būtina saugoti nuo grybinių ligų.“

Laisvės JANKAUSKAITĖS ir ŪP redakcijos archyvo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.