Ką daryti, kad kaliaropės užaugtų skanios?

Vertingi ir lapai

Kaliaropės, dar vadinamos ropiniais kopūstais, priklauso kopūstinių daržovių šeimai. Manoma, kad jos kilusios iš šiaurinių Viduržemio jūros pakrančių. Europoje pradėtos auginti XVI a., bet Lietuvoje dar nedaug paplitusios.

Ropiniai kopūstai – labai vertingos daržovės, pasižyminčios dideliu vitamino C kiekiu. Maistui naudojami jų stiebagumbiai.

Įdomu tai, kad ankstyvųjų veislių ropinių kopūstų reikėtų vartoti ir lapus, nes jie vertingesni už stiebagumbius. Lapuose vitamino C 112 mg/proc., stiebagumbiuose– 50 mg/proc., karoteno lapuose – 3,2–5, stiebagumbiuose – 0,03–0,1 mg/proc., mineralinių medžiagų lapuose: kalcio 305, fosforo – 71, magnio – 74, o stiebagumbiuose – kalcio – 46, fosforo – 50 , magnio – 30 mg/proc. Tik kalio stiebagumbiuose – 370, o lapuose – 290 mg/proc.

Ropiniuose kopūstuose taip pat daug vitaminų A, B, B2, PP, mineralinių druskų, magnio, seleno, kobalto, geležies, ląstelienos, gliukozės, fruktozės ir kitų medžiagų. Juos rekomenduojama valgyti esant sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, vidurių užkietėjimui, sergant bronchitu ir astma, padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje, o vengti vartoti sergant pankreatitu, padidėjus skrandžio rūgštingumui.

Dėl vandens stygiaus medėja

Pasak agronomės Romos Starkutės, karštą vasarą auginti ropinius kopūstus iš tiesų gana sunku. Geriausiai jie auga, kai oro temperatūra nuo 18 °C iki 20 °C, o temperatūrai artėjant iki 30 °C, yra pristabdomas ar netgi sustabdomas jų augimas (nepatinka jiems ir žema temperatūra).

Ropiniai kopūstai mėgsta drėgmę, o ji ypač reikalinga, kai formuojasi stiebagumbiai. Vos tik pajutę vandens trūkumą stiebagumbiai medėja. Todėl sausą vasarą, R. Starkutės teigimu, juos būtina lieti. Dirva visą laiką turi būti drėgna, bet nešlapia.

Per didelis drėgmės kiekis, kaip ir jos trūkumas, taip pat pristabdo ropinių kopūstų augimą. Todėl reikėtų juos lieti po nedaug, bet dažnai, stengtis, kad dirva neperdžiūtų. Palaisčius perdžiūvusią dirvą augimas staiga suaktyvėja, ir kaliaropės sutrūkinėja.

Pravartu papildomai patręšti boru, pelenais. Auginant ropinius kopūstus reikėtų įsidėmėti, kad jokiu būdu negalima berti trąšų ant pradėjusių formuotis stiebagumbių, nes nuo tirpstančios salietros lieka pilkų pėdsakų ir išgraužų paverčiančių niekais visą derlių.

Dorojame derlių

Derlius imamas, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai būna 6–8 cm skersmens dydžio, o vėlyvųjų veislių – 8–10 cm. Kai kurie vartotojai labai vertina ir mažesnes ropeles, kurių skersmuo 5–7 cm. „Svarbiausia žiūrėti, kad stiebagumbiai neperaugtų, – pridūrė R. Starkutė. – Ypač tai svarbu greitai augantiems ankstyvųjų veislių ropiniams kopūstams.“

Vertingiausi yra ropiniai kopūstai, kurie dar nespėjo visiškai subręsti, o palikti lauke subrendę jie perauga, tad kokybė gerokai suprastėja. Peraugę jie tampa kieti ir neskanūs. Imant derlių lapai ir kotai nupjaunami iki stiebagumbių paviršiaus.

Laikyti skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotais. Stiebagumbiai laikomi sandėliuose, rūsiuose, dėžėse arba kaupuose, susluoksniuoti su smėliu. Tinkamiausia oro temperatūra jiems laikyti – 0–1 °C, santykinis drėgnumas – 85–95 proc. Taip pat galima laikyti skirtus ropinius kopūstus išrauti su šaknimis, sustatyti į dėžes su smėliu ir palikti 0–1 °C temperatūroje.

Dvejopos spalvos

Priklausomai nuo veislės, ropiniai kopūstai būna apvalūs, plokšti ir ovalūs (kiaušinio formos). Išskiriamos dvi ropinių kopūstų grupės: pilkai žalsvi ir rausvai violetiniai. Nepriklausomai nuo odelės spalvos, minkštimas visada būna baltas. Pilkai žalsvos spalvos ropiniai kopūstai dažniausiai būna ankstyvųjų veislių. Ropinių kopūstų ankstyvųjų veislių stiebagumbiai greitai auga, būna minkšti ir sultingi. Labai svarbu stebėti, kad stiebagumbiai neperaugtų, tuomet jie tampa kieti ir nevalgomi.

Rausvai violetiniai ropiniai kopūstai dažniausiai auga lėčiau, todėl stiebagumbiai ne taip greitai perauga kaip ankstyvųjų veislių. Pasak R. Starkutės, jie rekomenduojami vasaros–rudens derliui. Rausvai violetinės spalvos stiebagumbiai užauga didesni, su tvirtesniu minkštimu, nors tai ir ne visiems patinka.

Palyginti su ropiniais kopūstais žalsvai pilka luobele, jie ilgiau laikosi. Vis dėlto per visą žiemą išsilaiko blogai, todėl juos suvartoti reikėtų kuo greičiau.

Rausvai violetiniai ropiniai kopūstai atsparesni temperatūrų svyravimams ir sausroms. Ankstyvųjų veislių stiebagumbiai tinkamiausi šviežioms salotoms, troškinti, farširuoti ir kepti orkaitėje. Vėlyvesnių veislių stiebagumbius galima virti, dėti į sriubą – tinka viskam, ką galima pagaminti iš baltagūžių kopūstų.

Kaliaropių stiebagumbiai medėja, net jei ir trumpam trūksta vandens.

‘Lanro H’ – ankstyva veislė. Stiebagumbiai balti, ilgai išlieka skanūs, sultingi, neišpursta. Sukaupia daug kalio, natrio, magnio, fosforo. Dėl didelio kalcio kiekio labai vertingi vaikų mitybai. Galima pasigaminti įvairiausių salotų, troškinti, kepti, įdaryti. Skoniu primena ridikėlius. Lapai taip pat rekomenduojami maistui, nes kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų sukaupia daugiau nei stiebagumbiai. Jais gydo pūlinius, odos uždegimus. Sultys malšina anginą, valo žarnyną.

‘Erika H’ – šiltnamyje ir lauke augintinas prancūziškas ankstyvas hibridas. Vegetacija – 60–65 dienos. Lapai statūs. Ropelės apvalios, šiek tiek plokščios, lygia odele, šviesiai žalios spalvos. Minkštimas saldus ir sultingas. Sėjami balandžio mėnesį (sėjos gylis – 1 cm), persodinami gegužę, sodinimo atstumas – 30 x 30 cm, derlius nuimamas rugpjūčio–spalio mėnesiais.

‘Kolibri H’ – vidutinio ankstyvumo hibridas violetinėmis roputėmis, skirtas šviežių daržovių rinkai. Vegetacija – 70 dienų. Tinka visiems auginimo periodams. Ropučių odelė plona, gražios skaisčios spalvos. Roputės apvalios, šiek tiek suplotos, vidutinio dydžio, nemedėja, užauga 200–300 g svorio. Minkštimas skanus, saldus, sultingas. Galima auginti po priedangomis ankstyvajam derliui. Rekomenduojama sodinti 70–100 tūkst. vnt./ha tankumu, priklausomai nuo pageidaujamo ropučių dydžio.

‘Modrava H’ – ankstyvas hibridas pavasario ir rudens derliui. Stiebagumbiai švelnaus skonio, vidutinio dydžio, netrūkinėja ir nemedėja, nelinkę sužydėti. Valgomi švieži, virti, troškinti, jauni lapeliai taip pat tinka sriuboms, salotoms, juose gausu vertingų maistinių medžiagų. Stiebagumbius vėsioje patalpoje ar šaldytuve galima išlaikyti kelis mėnesius. Gerai auga priesmėlio bei lengvo priemolio humusingoje dirvoje.

‘Superschmelz’ – lėtai auganti veislė rudens derliui. Vegetacijos periodas – 60–70 dienų nuo daigų pasodinimo. Stiebagumbiai – baltai žalsva odele, švelnaus skonio. Užaugę gali sverti apie 8–10 kg. Valgomi švieži, virti, troškinti. Jauni lapeliai taip pat tinka sriuboms, salotoms, juose gausu vertingų maistinių medžiagų. Geriausiai auga esant 12–18 °C temperatūrai.

„Rasų“ informacija

Romos STRAKUTĖS ir Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.