Nereiklūs prancūzų galvijai

Nereiklių galvijų veislė

Aukštutinės Luaros kaimuose besiganantys galvijai – įprasta šio Prancūzijos krašto gamtovaizdžio dalis. Prieš porą dešimt- mečių viena miestiečių šeima Aukštutinės Luaros regiono vienkiemyje įsigijo šimtametį iš lauko akmenų sumūrytą namą, pasistatė šiuolaikišką fermą ir ėmėsi auginti regione populiarius senosios salers veislės galvijus. Dabar prie sodybos turi 80 ha žemės, kalnuose – 40 ha vasaros ganyklų ir laiko 80 salers veislės karvių.

Salers – labai sena, nereikli prancūzų mėsinių galvijų veislė. Netoli Salers miestelio esančiuose urvuose archeologų rastiems piešiniams su gyvulių, panašių į šios veislės galvijus, atvaizdais – apie 7 tūkst. metų. Šie labiau primena senuosius žaluosius Egipto raguočius nei įprastus prancūzų galvijus. Salers mėsinių veislės raguočiai yra gana stambūs, prisitaikę prie temperatūros svyravimų ir gyvenimo kalnuose. Šios karvės sveria apie 700 kg ir gali duoti beveik 3 tūkst. kg riebaus pieno, iš kurio tradiciškai gaminamas specifinis mėlynasis sūris. Už šios tradicinės veislės auginimą prancūzai gauna išmokas iš valstybės. Taip pat jiems mokamos išmokos už ūkininkavimą nepalankiose vietovėse, kalnuose. Rudenį, kai banda pargenama iš kalnų, karvės skerdžiamos – šeima kelioms dienoms išsinuomoja netoliese kaimo esančią skerdyklą ir ten veža skersti atrinktus gyvulius. Išdorota skerdiena supakuojama į dėžes po 5 kg ir 10 kg, sukraunama į priekabą-šaldytuvą ir vežama į ūkį. Čia atvykę aplinkiniai kaimų ir miestelių žmonės greitai išperka šviežią skerdieną. Šviežios mėsos galima gauti ir užsisakius didesnį kiekį internetu. Ūkininkų šeima savo gyvulius taip pat eksportuoja į Italiją. Eksportui skiriami veršeliai, gaunami bandos karves kryžminant su šarolė ar kitų stambių veislių buliais.

Pieno turime, mėsos stokojame

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkų teigimu, Lietuvoje geros kokybės jautienos pagaminama per mažai – vienam gyventojui tenka vos apie 16 kg. Vienas sparčiausių galvijienos gamybos didinimo bei jos kokybės gerinimo būdų yra pieno veislių karvių kryžminimas su atitinkamų veislių mėsiniais galvijais. Jų palikuonis (mišrūnus) skerdimui reikėtų auginti pagal pritaikytas penėjimo sistemas. Galvijų iš pieno bandų auginimas skerdimui paplitęs Vakarų Europoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje mėsiniai galvijai iš pieno bandų sudaro apie 64 proc. Su mėsinių veislių galvijais reikėtų kryžminti brokuoti numatomas karves, kurių telyčios nebus auginamos veislei. Mėsinių galvijų veislė kryžminimui parenkama atsižvelgiant į tai, kokia bus taikoma galvijų penėjimo sistema. Dažniausiai naudojamos trys pagrindinės mėsinių galvijų ir jų mišrūnų penėjimo technologijos: intensyvios, pusiau intensyvios ir ekstensyvios. Galvijai skerdimui gali būti auginami taikant mišrias penėjimo sistemas. Siekiant išnaudoti heterozės efektą ir pagerinti mėsinių galvijų mėsines savybes, mėsos kokybę, auginimo efektyvumą bei kitus rodiklius, mišrinami ir grynaveisliai skirtingų veislių mėsiniai galvijai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šarolė veislės galvijai mišrinami su aubrakų, salersų, gaskonų veislių mėsiniais galvijais.

Ūkininkų valia rinktis

„Lietuvoje auginami pieninės, mėsinės ir pieninės-mėsinės krypties veislių galvijai, – sako LPGA prezidentas J. Vilionis. – Pasaulyje karvių priskaičiuojama iki 1,3 mlrd. Pieningiausia pasaulyje yra holšteinų veislė, Lietuvoje ji nuo 1972 metų. Didžiausias primilžis iš karvės pasiektas JAV – per metus gauta 35 tūkst. kg pieno (97 kg per parą), o brangiausia 3 mėn. telyčaitė 2017 m. aukcione parduota už 251 tūkst. JAV dolerių. Absoliutus primilžio paros rekordas siekia 110 kg. Lietuvoje pirmiausia orientuojamasi į galvijų produktyvumą, antroje vietoje – ištvermingumas ir ilgaamžiškumas. Prancūzų salers veislės galvijai savo ištvermingumu galėtų priminti senąsias lietuviškas veisles – Lietuvos šėmuosius ir Lietuvos baltnugarius.“

Pasak J. Vilionio, Lietuvoje yra įvežta prancūziškų salers veislės karvių, taip pat mišrūnių tos veislės pagrindu. Šiandien pieno ūkių šeimininkai dėl nepalankių verslui sąlygų (mažų pieno supirkimo kainų, išaugusių gamybos kaštų) atsisako pienininkystės, o kai kurie renkasi laikyti galvijus mėsai. Ūkininkų valia rinktis, kokios strategijos imtis, vystant pieno, mėsos ar mišrų ūkį.

2022.03.14